TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Pasyvusis namas leidžia užmiršti šildymą

2014 05 08 6:00
Pasyvųjį namą būtina kruopščiai projektuoti ir kreipti dėmesį net į pačias smulkiausias detales. LŽ archyvo nuotraukos

Apie pasyviuosius namus, kuriems, kaip teigia inovatyvūs statytojai, priklauso ateitis, sklando įvairiausi mitai. Būtent mitai ir lietuviškas mąstymas "pasidaryk pats, net jei neišmanai" lemia, jog energiškai itin efektyvūs namai Lietuvoje dygsta labai lėtai.

Kaip teigia statybų inžinieriai, pirmasis iš tikrųjų pasyvusis buvo ne namas, o XIX amžiaus pabaigos laivas „Fram“, su kuriuo keliautojas Fridtjofas Nansenas tyrinėjo Arktį. Laivas buvo pritaikytas atšiauriam klimatui, galėjo ilgai dreifuoti užšalęs tarp ledų. Jis buvo apšiltintas 40 centimetrų šiltinimo medžiagos sluoksniu, langai turėjo 3 stiklus, o šildymo sistema – „ką prikvėpuoji, tuo ir šildaisi“. Kai lauko temperatūra nukrisdavo žemiau negu minus 30 laipsnių, pagelbėdavo krosnelė.

Nenuostabu, kad ir pasyviųjų namų, kurie pakeistų daug energijos reikalaujančius tradicinius namus, idėja prieš 30 metų ėmė skleistis Skandinavijoje. Vėliau vokiečiai sukūrė išbaigtą pasyviųjų namų koncepciją. Todėl ir šiandien vienintelė tokius namus sertifikuojanti įstaiga „Passivhaus Institut“ yra įsikūrusi Vokietijoje. Europos Sąjunga (ES) pasyviuosius namus pasirinko kaip etaloną direktyvai, nusakančiai privalomą pastatų energinio efektyvumo vertinimą pagal klases – nuo G iki A++.

Improvizacijoms – ne vieta

Pasyvusis namas reikalauja labai mažo šilumos energijos kiekio - jo energijos poreikis per metus kvadratiniam metrui vidutiniškai siekia apie 10 kilovatvalandžių (kWh). Įprastinės konstrukcijos namai suvartoja nuo kelių iki keliolikos kartų daugiau šilumos. Statant pasyvųjį namą, žinoma, tenka investuoti daugiau, tačiau galutinis jo statybos biudžetas vidutiniškai išauga ne kartais, o dešimtadaliu.

„Bet Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių, trys milijonai automobilių mechanikų ir tiek pat statybininkų. Neretai statomo namo šeimininkas geriau kelias savaites laksto po prekybos centrus, ieškodamas pigesnių statybinių medžiagų, nei investuoja į keliais tūkstančiais litų brangesnį kokybišką namo projektą, kuris vien statybai padėtų sutaupyti keliasdešimt tūkstančių. Statant pasyvųjį namą, kokybiškas projektas, kurio akylai laikomasi, yra būtinas. Improvizuoti čia ne vieta, kitaip galutinis rezultatas bus nuviliantis“, - pabrėžė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

Pasak eksperto, kokybiško pasyviojo namo statyba - tai du neatsiejami etapai: projekto vertinimas ir užbaigto namo vertinimas. Būtent čia dažniausiai ir stengiasi sutaupyti namų statytojai. Todėl minėto Vokietijos instituto sertifikuotų pasyviųjų namų Lietuvoje šiuo metu turime tik du – vieną Kaune, kitą - prie Druskininkų. Nesertifikuotų namų, kurie, šeimininkų teigimu, buvo statomi kaip pasyvieji, suskaičiuotume keliolika. Tačiau nesant sertifikato sunku įvertinti, ar būta statybos klaidų.

A.Vaičiulio teigimu, pasyviųjų namų populiarumą stabdo visuomenėje įsišaknijęs konservatyvus požiūris.

Apskaičiuoja iki smulkmenų

Pasyvusis namas privalo atitikti A klasės energinį naudingumą. Jei šiluminei ir elektros energijai generuoti naudojami atsinaujinantys šaltiniai, pastatas gali būti pripažintas ir aukščiausios A+ ar A++ klasės. Jei pasyvusis namas nesertifikuotas, jo energinį naudingumą galima patikrinti analizuojant energijos išteklių apskaitą.

„Kai energijos suvartojama labai mažai net ir šalčiausiu metu, nebelieka skirtumo, kuo namą šildyti. Šilumos energijos kilovatvalandės kaina svyruoja nuo 12 centų, šildantis geotermine energija, iki 50 centų, šildantis elektra. Skirtumas tik toks, kad įrengti geoterminį šildymą yra brangu, o elektrinį – pigu. Tada prasideda labiau subjektyvūs dalykai: vieni šeimininkai niekada nekūrentų dujomis - tik biokuru, kiti vertina komfortą, todėl renkasi tik minimaliai priežiūros reikalaujančias geoterminio šildymo sistemas“, - paaiškino A.Vaičiulis.

Jis dar kartą pabrėžė, kad siekiant energinio efektyvumo į visus esminius klausimus būtina atsakyti jau projektuojant pasyvųjį namą. „Tiems, kurie mano, kad namą galima pasyviai įsirengti, o ne statyti nuo pat pradžių, geriausias pavyzdys būtų automobiliai. Prieš paleidžiant juos į masinę gamybą, jie kruopščiai projektuojami ir iki smulkmenų testuojami - tik atlikus galutines korekcijas pradedama masinė mašinos gamyba. Taip ir su pasyviuoju namu – viskas privalo būti iš anksto apskaičiuota iki menkiausių smulkmenų“, - teigė pašnekovas.

Įsirengė žemės šilumokaitį

Pasyviajame name su šeima gyvenantis kaunietis Vilius Gaveika namui šildyti pasirinko žemės šilumokaitį. Šilumokaitis name buvo įrengtas pagal tipinį projektą, įsigytą Lenkijoje. Tokia sistema vasarą vėsina į pastatą patenkantį orą, o žiemą - šildo. Aplinkos oras šiltuoju sezonu ventiliatoriaus traukiamas keliauja per stambios skaldos sluoksnį ir atvėsta – taip veikia natūralus kondicionavimas. Energijos sąnaudos siekia apie 70 W - tokios galios elektrinis ventiliatorius.

Žiemą oras eidamas per skaldą sušyla: jeigu išorėje temperatūra siekia iki minus 20 laipsnių, oras į patalpą patenka jau nebe neigiamos temperatūros. Taip nuo užšalimo apsaugomas rekuperatoriaus šilumokaitis ir ventiliacijai būtinas oras pašildomas iki teigiamos temperatūros – užtikrinamas didesnis rekuperatoriaus naudingo veikimo koeficientas.

Kauniečio name šilumokaitis įrengtas po garažu. „Įrengėme tris oro blokus – du kraštuose, orui tiekti į namą, vieną centre – tiekti į šilumokaitį. Šilumokaitis sudarytas iš dviejų dalių: kol dešinė dirba, kairė – regeneruojasi, atgauna temperatūrą. Taip išvengiame skaldos atšalimo iki neigiamos temperatūros ir šilumokaičio efektyvumo sumažėjimo“, - paaiškino pasyviojo namo šeimininkas.

Elektrą namui gamina ir ant sienų bei stogo sumontuoti fotovoltiniai elementai.

Švaraus oro netrūksta

Kaip parinkti sienų konstrukcijas pasyviajam namui - ko gero, plačiausia pokalbio tema, nes sienų tipų, konstrukcijų ir medžiagų pasirinkimas yra be galo įvairus. Pirmiausia reikia žinoti, apie kokio tipo namą kalbame: karkasinį ar mūrinį. Abu šie tipai turi savų pranašumų ir trūkumų.

Neretai girdime, kad pasyvusis namas dėl prastos ventiliacijos neva ne tik nėra sveikas, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau, ekspertų teigimu, tinkamai įrengus automatinę ventiliaciją name tikrai pakaks gryno oro. „Pasyviajam namui itin svarbus yra ne tik šiltinimas, bet ir ventiliacijos sistema. Kadangi statydami savo namą ypatingą dėmesį skyrėme ne tik atitvarų izoliacinėms savybėms, bet ir jų sandarumui, mechaninė ventiliacija buvo būtina. Įprasti senos statybos namai dėl savo nesandarumo ventiliuodavosi natūraliai. Visa ventiliavimo, gero klimato – gryno oro bei atitinkamo drėgmės lygio – palaikymo "atsakomybė" tenka ventiliacijos sistemai. Name nenumatyti jokie degimo procesai, todėl namas neturi kamino. Kaminas nereikalingas ir ventiliacijai – ji vyksta per dvi angas sienoje“, - pasakojo V.Gaveika.

Itin daug dėmesio reikia skirti ir parenkant tinkamus langus bei duris. Kaunietis savo name dėjo dvejopus langus: su rėmais ir be rėmų. Tai darė dėl keleto priežasčių. Pagrindinė - kad stiklo paketo varža du kartus didesnė nei lango rėmo. „Rėmai kenkia namo šiluminėms charakteristikoms, bet langus be rėmų antrame aukšte būtų sunku valyti, todėl pasirinkimas toks: pirmam aukštui - langai be rėmų, antram – su rėmais“, - paaiškino pašnekovas.

Didžiausi sunkumai, kuriuos patiria pasyviųjų namų statytojai, V.Gaveikos patyrimu, – tai nusistovėjusios tradicijos, nekintantis požiūris. „Žmonės gana nedrąsiai priima net ir labai naudingas naujoves“, – esminį pasyviųjų namų populiarumo stabdį įvardijo tokį namą pasirinkęs kaunietis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"