Patikimų spynų mitas

PAULIUS UGIANSKIS 2007-11-20 00:00
PAULIUS UGIANSKIS 2007-11-20 00:00
Primityvios konstrukcijos spynos, pagamintos pagal senas technologijas, masina vagis. LŽ archyvo nuotrauka
Dar nie­kas ne­pa­ga­mi­no spy­nos, ku­rios ne­įma­no­ma iš­lauž­ti. Ta­čiau va­gys pro­fe­sio­na­lai, ban­dy­da­mi iš­lauž­ti spy­ną, įver­ti­na lai­ką, per ku­rį įma­no­ma tai pa­da­ry­ti, tad kuo spy­na pa­ti­ki­mes­nė, tuo su­nkiau va­gys ją įveiks.

Remiantis pastarųjų metų statistika, daugiau nei pusė vagysčių iš butų siejamos su spynomis, kurios buvo išlaužtos, pragręžtos arba tiesiog atrakintos pritaikius rakto kopiją. Taigi ką reikia žinoti renkantis spyną, kad ji atbaidytų ilgapirščius ir apsaugotų turtą?

Nors Lietuvoje spynų pasirinkimas iš tiesų didelis, iki šiol daugumos butų duris saugo užraktai, pagaminti visuotinio deficito laikais. Tai nesaugios, primityvios konstrukcijos spynos, pagamintos pagal senas technologijas, todėl neapsaugo net nuo žemiausios kvalifikacijos vagių.

Renkantis spyną svarbi ne tik gaminio kaina, bet ir gamintojo vardas, kokybė ir techniniai spynos duomenys. Jeigu spynų pardavėjas lauko durims siūlo gerą, saugią ir patikimą spyną už "patrauklią" 100 litų kainą, verta suabejoti. Tokios spynos dažniausiai tinka vidaus ir pagalbinių patalpų durims. Jas greitai, per 20-100 sekundžių, ir tyliai įveikia net mažai patyrę vagys.

Prieš įsigyjant spyną verta pasidomėti, kaip ji veikia ir kokia yra spynos apsauga nuo primityviausių įveikimo būdų: visrakčio, pragręžimo, šerdies išlaužimo ar cheminių medžiagų poveikio. Be to, pageidautina, kad spynos gamintojas būtų žinomas pasaulio spynų rinkoje ir turėtų ISO:9001 sertifikatą.

Anot specialistų, gera spyna turi sustiprintą korpusą ir skląstį, šerdies apsaugą nuo įvairaus sugadinimo. Tokios spynos negalima išardyti nei iš išorinės, nei iš vidinės durų pusės.

Spynos būna kelių rūšių, kurių viena - modulinio tipo su keičiamais elementais. Atsižvelgdamas į spynos paskirtį klientas kartu su pardavėju nustato pageidaujamą saugos laipsnį ir parenka spynos korpusą. Tai svarbus momentas, nes saugos laipsnis priklauso nuo šerdies tipo.

Išorinėse duryse geriausia įstatyti apvalias dvipuses šerdis. Jos priveržiamos keturiais specialiais varžtais, kurių galvutės, įsukus varžtus, apsaugomos aklėmis. Be šeimininko rakto aklės neleis spynos išardyti net iš vidinės durų pusės.

Populiarėjančios skandinaviško tipo šerdys tvirtinamos iš vienos ar dviejų korpuso pusių, bet neperveria korpuso kiaurai. Tokia sistema neleidžia išmušti šerdies pro spynos korpusą. Viršuje įrengtas šerdies mechanizmas apsaugo nuo bandymų atrakinti spyną ėsdinančiais skysčiais. Be to, tai gera apsauga nuo spynos gedimo, kurį sukelia šerdies mechanizme susikaupusios šiukšlės.

Renkantis spynos šerdį specialistai siūlo pasirinkti ir rakto kontrolės lygmenį, kurių yra trys. Pirmas lygmuo, kai turint pavyzdį, rakto kopiją bei paruošas galima pagaminti tik reikiamą įrangą turinčioje dirbtuvėje. Specialistai pataria gaminti raktų kopijas tik oficialiai firmai gamintojai atstovaujančiose įmonėse. Tuomet galima garantuoti, kad rakto kopijos kokybė ir patvarumas prilygs originalaus rakto kokybei bei patvarumui.

Antras patentuotas lygmuo, kai rakto kopiją galima pasigaminti tik vienoje iš gamintojo firmos atstovybių. Šio lygmens raktų profiliai patentuoti, todėl jie turi dvigubą mechaninį apsaugos kodą. Galiausiai trečias lygmuo, kai rakto kopiją galima pagaminti tik pagrindinėje gamintojo firmos įmonėje.

Beje, neseniai pasklido gandų, kad Lietuvoje nelegaliai daromi raktų dublikatai. Jie gaminami pasinaudojus penkiais ant rakto įspaustais skaičiais. Susirūpinimas dėl raktų padirbinėjimo, pasinaudojus ant jų įspaustais skaičiais, kyla ir todėl, kad draudimo kompanijos nekompensuoja nuostolių, kai nėra įsilaužimo požymių.

"Ne visos spynos bei raktai yra nesaugūs. Į šarvuotas duris montuojamos tam tikrų gamintojų spynos yra visiškai saugios, jų raktų klastoti pagal skaičius neįmanoma", - sakė vienos bendrovės direktorius Andrius Pikelis.

Anot jo, gyventojai, norėdami jaustis saugūs, į duris turėtų montuoti dviejų skirtingų tipų spynas. Svarbu, kad bent vienos iš spynų raktų dublikatų gamyba būtų griežtai kontroliuojama, laisvai neplatinami raktų ruošiniai, o raktų kopijų gamyba būtų reglamentuota juridiškai. "Nesaugios spynos, kurių raktus galima pasigaminti pagal įspaustus skaičius, yra paprasčiausias vartotojų teisių pažeidimas", - pridūrė A.Pikelis.

Sąžiningas spynų pardavėjas pasakytų: neįveikiamų spynų nėra - skiriasi tik laikas, per kurį tai padaroma. Taigi svarstydami, ar verta pirkti brangesnę spyną, apskaičiuokite, kiek vertas turtas, kurį ta spyna saugos, ir palyginkite turto vertę su spynos kaina.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Ita­li­jos ko­vos su ma­fi­ja po­li­ci­ja pie­ti­nia­me Ne­apo­lio mies­te su­ra­do du olan­dų ta­py­to­jo Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lus, ku­rie 2002 me­tais bu­vo pa­vog­ti iš mu­zie­jaus Ny­der­lan­duo­se.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami