Pavasario pranašai: kokius augalus galime jais vadinti?

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2016-02-24 08:56
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2016-02-24 08:56
Eranthis hyemalis  Pavasarinis erantis.
Dr. Astos Malakauskienės, Indrės Lukšytės ir Kęstučio Obelevičiaus nuotraukos 
Ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja pa­va­sa­ris, o kar­tu – ir dau­gu­mos la­bai lau­kia­mas „di­dy­sis spro­gi­mas“ gam­to­je. 

Įdo­mio­sio­mis bo­ta­ni­kos ži­nio­mis apie ti­kruo­sius pa­va­sa­rio pra­na­šus, jų ypa­ty­bes ir au­gi­ni­mo są­ly­gas su mu­mis da­li­ja­si Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­do spe­cia­lis­tai.

Bo­ta­ni­kos so­duo­se, žmo­nių dar­že­liuo­se ir na­tū­ra­lio­je gam­to­je pir­mie­ji žie­dus sklei­džia au­ga­lai, va­di­na­mi efe­me­rais (iš gr. ep­he­me­ros „vie­nai die­nai“: ep­hiê­mi „siųs­ti, už­dė­ti“, hēméra „die­na“), vok. ep­he­mer – „trum­pa­lai­kis, pra­ei­nan­tis“). Tai – vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­pli­tę, trum­pai gy­ve­nan­tys vien­me­čiai au­ga­lai, pra­žys­tan­tys bei su­bran­di­nan­tys vai­sius per itin trum­pą ve­ge­ta­ci­nį lai­ko­tar­pį, po ku­rio ap­mirš­tan­tys. „E­fe­me­rai su­kles­ti tik tais me­tais, kai yra daug kri­tu­lių ir drėg­mės. Dau­giau­sia jie au­ga smil­ty­nuo­se, ste­pė­se, dy­ku­mo­se, mū­sų kli­ma­ti­nė­je zo­no­je efe­me­rų sa­vai­me au­ga ge­ro­kai ma­žiau rū­šių, ta­čiau ne­ma­žai yra in­tro­du­kuo­tų, au­gi­na­mų dar­že­liuo­se (eri­tro­niai, scy­lės, žyd­rės, snieg­žyd­rės, ele­bo­rai (čė­rai), eran­čiai ir dar daug nuo­sta­bių gė­lių)“, – pa­sa­ko­jo VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do vyr. ko­lek­ci­jų ku­ra­to­rius Kęs­tu­tis Obe­le­vi­čius.

Aky­liau­siems pa­si­se­ka pa­ma­ty­ti nuo­sta­bią­sias ankstyves

Pavasarinė ankstyvė.

Vie­nas iš anks­ty­viau­sių efe­me­rų Lie­tu­vo­je yra ma­žas, smul­kus (vos 2–5 cm aukš­čio) au­ga­lė­lis – pa­va­sa­ri­nė anks­ty­vė (Erop­hi­la ver­na). Ji au­ga be­veik vi­sur, kur yra bent men­kiau­sias tar­pe­lis pli­kos, leng­ves­nės že­mės – pa­ke­lė­se, dyk­vie­tė­se, dar­žuo­se, gė­ly­nuo­se, pa­sė­liuo­se. „Dėl to, kad au­ga­las smul­kus, la­pe­liai iš­si­dės­tę skro­te­le prie pat že­mės, stie­be­liai siū­liš­ki, o žie­de­liai – ir­gi smul­kūs (kaip ir dau­ge­lio bas­tu­ti­nių šei­mos au­ga­lų), bal­ti – daž­nas šio au­ga­lė­lio nė ne­pas­te­bi. Jei kas ne­tin­gi pa­si­lenk­ti ar pri­klaup­ti, pa­ma­to nuo­sta­baus gro­žio be­ne pir­muo­sius pa­va­sa­ri­nius žie­de­lius“, – apie pa­va­sa­ri­nes anks­ty­ves pa­sa­ko­jo K. Obe­le­vi­čius. Žy­dė­ti anks­ty­vės pra­de­da jau ko­vo mėn. Ko­vo pa­bai­go­je jos su­bran­di­na sėk­las, o bir­že­lį jų ve­ge­ta­ci­ja jau bū­na pa­si­bai­gu­si.

Anks­ty­vie­ji pa­va­sa­ri­niai au­ga­lai sten­gia­si kuo grei­čiau iš­kel­ti sa­vo žie­dus ir žie­dy­nus į sau­lę, kol dar ne­su­ža­lia­vę ap­lin­ki­niai žo­li­niai au­ga­lai, me­džiai ir krū­mai. Dau­ge­lis efe­me­rų ima žy­dė­ti dar net ne­išsk­lei­dę sa­vo la­pų, juos iš­au­gi­na vė­liau, jau au­ga­lams žy­dint ar­ba per­žy­dė­jus (pvz., anks­ty­va­sis šal­pus­nis (Tus­si­la­go far­fa­ra), pla­čia­la­pis (Pe­ta­si­tes hyb­ri­dus) ir pil­ka­la­pis (Pe­ta­si­tes spu­rius) šaukš­čiai). Ki­ti – žy­dė­ji­mo me­tu tu­ri se­nuo­sius, per­nykš­čius per­žie­mo­ju­sius la­pus, o po žy­dė­ji­mo ar­ba jo me­tu au­gi­na nau­jus la­pus, pa­vyz­džiui, tris­kiau­tė ži­buok­lė (He­pa­ti­ca no­bi­lis). Vis­gi di­džio­ji da­lis pa­va­sa­ri­nių au­ga­lų į sau­lę ke­lia sa­vo la­puo­tus stie­bus su nuo­sta­biau­sio gro­žio žie­dais.

Daphne mezereum.

Kvie­čia bū­ti atsakingiems

Po il­go šal­to­jo lai­ko­tar­pio vie­nas pir­mų­jų pa­va­sa­rio pra­na­šų, pa­ste­bi­mų miš­kuo­se, pie­ti­niuo­se kal­ve­lių šlai­tuo­se, o vis daž­niau – ir dar­že­liuo­se – tris­kiau­tė ži­buok­lė (He­pa­ti­ca no­bi­lis). Ji pra­de­da žie­dus skleis­ti ko­vo-ba­lan­džio mė­ne­sį. La­puo­čių ir miš­riuo­se miš­kuo­se, ne per daug tam­siuo­se eg­ly­nuo­se ži­buok­lės su­ku­ria iš­ti­sus mė­ly­nų at­spal­vių ki­li­mus, o vie­to­mis pa­si­tai­ko ir žy­din­čių bal­tais bei rau­do­nais žie­dais. „Ži­buok­lėms bai­giant sa­vo pa­si­ro­dy­mą, pa­si­pi­la jų gi­mi­nai­tės – bal­ta­žie­dės (Ane­mo­ne ne­mo­ro­sa) ir gel­ton­žie­dės (Ane­mo­ne ra­nun­cu­loi­des) plu­kės. Jų žie­dų spal­vą nu­sa­ko au­ga­lų var­dai. Tiek ži­buok­lės, tiek plu­kės nė­ra re­ti mū­sų kraš­to au­ga­lai, bet mė­gė­jai pa­sis­kin­ti jų puo­kšte­les tu­rė­tų leis­ti žie­de­liams pa­si­sė­ti – ne­išs­kin­ki­me jų vi­sų iš ke­ro“, – pers­pė­ja K. Obe­le­vi­čius. Be to, anot spe­cia­lis­to, ski­nant plu­kes, leng­vai iš­si­rau­na jų ne­gi­liai po miš­ko pa­klo­te pa­sis­lė­pę plo­ny­čiai šak­nias­tie­biai, au­ga­lai pa­pras­čiau­siai iš­rau­na­mi ir su­nai­ki­na­mi.

Sku­ba už­ka­riau­ti nau­jas teritorijas

Ba­lan­džio-ge­gu­žės mė­ne­siais pa­ke­lė­se ga­li­me pa­ste­bė­ti ir ma­žas auk­so spal­vos „sau­lu­tes“ – anks­ty­vo­jo šal­pus­nio (Tus­si­la­go far­fa­ra) žie­dy­nus – grai­žus, ku­riuo­se yra ke­li šim­tai vamz­diš­kų (vy­riš­kų) cen­tre iš­si­dės­čiu­sių žie­dų ir ke­li šim­tai ke­lio­mis ei­lė­mis ra­tu iš­si­dės­čiu­sių lie­žu­viš­kų (mo­te­riš­kų) žie­dų. Žie­dy­nai iš­au­ga ant 10–20 cm aukš­čio re­du­kuo­tais la­pe­liais pa­deng­tų žie­dyns­tie­bių. La­pai, ku­rių apa­ti­nė pu­sė pil­ka, pū­kuo­ta, o vir­šu­ti­nė – ža­lia, pli­ka, iš­au­ga au­ga­lams bai­gus žy­dė­ti. „Šal­pus­niai, kaip ir ki­ti efe­me­rai, sten­gia­si per­žy­dė­ti ir sėk­las su­bran­din­ti grei­tai, kol ap­lin­ki­niai au­ga­lai „ne­pa­sii­ma“ da­lies švie­sos. Tad vie­nas žie­dy­nas te­žy­di vos ke­le­tą die­nų, o po 10–25 die­nų (pri­klau­so­mai nuo ši­lu­mos, drėg­mės) jau su­noks­ta šim­tai ma­žais par­ašiu­tė­liais pa­si­rū­pi­nu­sių sėk­lų, ku­rios vė­jo pa­gal­ba pa­si­ruo­šu­sios skris­ti už­ka­riau­ti nau­jų že­mių“, – vaiz­din­gai šal­pus­nių ke­lio­nę pie­šia K. Obe­le­vi­čius.

Helleborus caucasicus - kaukazinis eleboras.

Vis la­biau šy­lant orams, kei­čia­si pa­va­sa­ri­nių au­ga­lų ki­li­mai – žy­di vis dau­giau ir vis įman­tres­nių spal­vų bei for­mų au­ga­lai – rū­te­niai, švi­trie­šiai, pu­rie­nos, pi­pir­la­pės, plau­tės, viš­ta­pie­nės ir dar daug ki­tų au­ga­lų.

Nuo aus­ka­rė­lių iki plau­čių ar ylalapių

VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do vyr. so­di­nin­kė Ind­rė Luk­šy­tė, pa­sa­ko­da­ma apie Bo­ta­ni­kos so­de su­žy­din­čias anks­ty­vą­sias dau­gia­me­tes gė­les, pir­miau­sia mi­ni vos nu­tir­pus snie­gui pra­de­dan­čias žy­dė­ti svo­gū­ni­nės gė­lės: kro­kus, snie­guo­les, puš­ki­ni­jas, scy­les, snieg­žyd­res, tul­pes, nar­ci­zus, hia­cin­tus. „Bo­ta­ni­kos so­de su­kaup­ta di­de­lė pa­va­sa­rį žy­din­čių dau­gia­me­čių gė­lių ko­lek­ci­ja. Anks­čiau­siai pra­de­da žy­dė­ti ele­bo­rai (Hel­le­bo­rus), eran­čiai (Erant­his), kau­ka­zi­nės plu­kės (Ane­mo­ne cau­ca­si­ca), rak­ta­žo­lės (Pri­mu­la), ry­ti­nės lau­me­nės (Do­ro­ni­cum orien­ta­le), ži­buok­lės (He­pa­ti­ca), ši­la­gė­lės (Pul­sa­til­la), naš­lai­tės (Vio­la), aub­re­tės (Aub­rie­ta), vais­tu­čiai (Ara­bis), pa­va­sa­ri­niai po­rai­čiai (Omp­ha­lo­des ver­na), plau­tės (Pul­mo­na­ria), valdš­tei­ni­jos (Walds­tei­nia). Ba­lan­džio mė­ne­sio pa­bai­go­je – ge­gu­žės mė­ne­sį žy­di aus­ka­rė­liai (Di­cen­tra), gla­žu­tės (Ce­ras­tium), eri­nai (Eri­nus), bru­ne­ros (Brun­ne­ra), kat­pė­dės (An­ten­na­ria), vais­gi­nos (Aju­ga), žie­mės (Vin­ca), rudg­rū­dė­lės (Ibe­ris), liek­no­sios plu­kės (Ane­mo­ne syl­ves­tris), yla­la­piai fliok­sai (Phlox su­bu­la­ta), ber­ge­ni­jos (Ber­ge­nia)“, – var­di­jo I. Luk­šy­tė.

Anks­ty­vą­jį pa­va­sa­rį pra­ne­ša lazdynas

Žvilgs­nį ke­liant aukš­čiau, pa­va­sa­rį pra­na­šau­ja ne tik gė­lės, bet ir krū­mai bei me­džiai. Ko­vo pa­bai­go­je – ba­lan­džio pra­džio­je pra­žys­ta liau­dy­je „ka­čiu­kais“ va­di­na­mo­sios par­as­to­sios blin­dės (Sa­lix cap­rea). „Šis au­ga­las ga­li užaug­ti tiek krū­mu, tiek ne­di­de­liu me­džiu. Dir­vai ir au­gi­mo są­ly­goms blin­dė ne­reik­li, ta­čiau ge­riau au­ga ir gau­siau žy­di at­vi­ro­se sau­lė­to­se vie­to­se. Au­ga­las at­spa­rus šal­čiams ir saus­roms, au­ga spar­čiai, ge­rai dau­gi­na­si at­ža­lo­mis. Blin­dė gy­ve­na apie 60 me­tų. De­ko­ra­ty­vi­niuo­se žel­dy­nuo­se po­pu­lia­rūs me­de­liai svy­ran­čio­mis ša­ko­mis, ku­riuo­se įskie­py­tos: 'Kil­mar­nock' ir 'Wee­ping Sal­ly' blin­dės veis­lės“, – pa­sa­ko­jo VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do Ko­lek­ci­jų sky­riaus Dend­ro­lo­gi­jos sek­to­riaus ve­dė­ja dr. As­ta Ma­la­kaus­kie­nė.

Kaip anks­čiau­siai pra­žys­tan­tį sa­vai­mi­nės Lie­tu­vo­je dend­rof­lo­ros au­ga­lą dr. A. Ma­la­kaus­kie­nė įvar­di­jo pa­pras­tą­jį laz­dy­ną (Co­ry­lus avel­la­na). Anot spe­cia­lis­tės, pa­gal pa­pras­to­jo laz­dy­no žy­dė­ji­mo pra­džios lai­ką yra spren­džia­ma anks­ty­vo­jo pa­va­sa­rio pra­džia. „Pap­ras­tai Lie­tu­vo­je ga­li pra­dė­ti žy­dė­ti ko­vo ar ba­lan­džio mė­ne­siais, prieš sprogs­tant la­pams, bet vi­du­ti­nė žy­dė­ji­mo pra­džios da­ta – apie ko­vo 23 d. Gels­vai ru­di žir­gi­nė­liai – tai kuo­ke­li­niai (vy­riš­kie­ji) laz­dy­no žie­dy­nai. Pies­te­li­niai (mo­te­riš­kie­ji) žie­dai, pa­ly­gi­nus su žir­gi­nė­liais, yra la­bai ma­ži – iš pum­pu­ro iš­lin­du­sios ke­lios ryš­kiai purp

Hamamelis intermedia.

uri­nės 2–3 mm pur­kos“, – pa­sa­ko­jo dr. A. Ma­la­kaus­kie­nė.

Džiu­gi­na įvai­rias­pal­viais žiedais

Kal­bė­da­ma apie pa­va­sa­rio pra­na­šus, dr. A. Ma­la­kaus­kie­nė pa­sa­ko­ja ir apie švel­nų­jį ha­ma­me­lį (Ha­ma­me­lis mol­lis) bei tar­pi­nį ha­ma­me­lį (Ha­ma­me­lis x in­ter­me­dia). Iš Va­ka­rų ir Vi­du­rio Ki­ni­jos ki­lęs švel­nu­sis ha­ma­me­lis žy­di ko­vo pra­džio­je (kar­tais pra­de­da žy­dė­ti ir va­sa­rį). To­kį var­dą šis krū­mas ga­vo dėl minkš­tais pū­ke­liais pa­si­den­gu­sių jau­nų ša­ke­lių ir la­pų. Švel­nu­sis ha­ma­me­lis užau­ga iki 10 me­trų krū­mu ar­ba me­de­liu. Šis au­ga­las bi­jo di­de­lių šal­nų. Tar­pi­nis ha­ma­me­lis užau­ga apie 3–4 m aukš­čio va­zos for­mos krū­mu. Žy­di la­bai anks­ti pa­va­sa­rį (va­sa­rio-ko­vo mė­ne­siais). Žie­dai kvap­nūs. Ru­de­nį la­pai bū­na ryš­kiai gel­to­ni.

Ko­vo pa­bai­go­je – ba­lan­džio mė­ne­sį pra­žys­ta ir gel­ton­žie­dė se­du­la (Cor­nus mas). 5–9 m aukš­čio krū­mu ar­ba me­de­liu au­gan­čios se­du­los kau­la­vai­siai val­go­mi, juo­se daug vi­ta­mi­nų, jie su­bręs­ta apie spa­lio mė­ne­sį ir ska­niau­si bū­na po pir­mų šal­nų, kai ima by­rė­ti nuo krū­mo. Gel­ton­žie­dė se­du­la au­ga ga­na lė­tai, ne­gau­siai plin­ta šak­nų at­ža­lo­mis. Šis au­ga­las ga­li gy­ven­ti 100–150 me­tų. „Gel­ton­žie­dė se­du­la yra vi­du­ti­niš­kai reik­li dir­vo­že­miui, mėgs­ta švie­są, at­spa­ri saus­roms, vė­juo­to­se vie­to­se žie­mą ap­šą­la. Kad au­ga­las ves­tų vai­sius, rei­kia pa­so­din­ti bent du au­ga­lus, nes ši se­du­la yra kryž­ma­dul­kė. Au­gi­nant ga­li­ma ge­nė­ti ir for­muo­ti krū­mą pa­gal sa­vo reik­mes. Lie­tu­vo­je pa­tar­ti­na au­gin­ti kul­tū­ri­nes stam­bia­vai­ses veis­les 'Bu­ty­loč­ny', Ka­ra Zo­gal', 'Is­po­lins­kij' ir kt.“, – pa­ta­rė dr. A. Ma­la­kaus­kie­nė.

Rhododendron dauricum.

Kaip ir gel­ton­žie­dė se­du­la, ko­vo pa­bai­go­je – ba­lan­džio pra­džio­je žy­di ir daū­ri­nis ro­do­dend­ras (Rho­do­dend­ron dau­ri­cum). Šis au­ga­las na­tū­ra­liai pa­pli­tęs Šiau­rės Ki­ni­jo­je, Ry­tų Si­bi­re, Ru­si­jos To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se ir Šiau­rės Ry­tų Mon­go­li­jo­je. Tai – va­sar­ža­lis 0,5–2 m aukš­čio krū­mas, žy­din­tis 2 cm skers­mens švie­siai raus­vais žie­dais. Anot spe­cia­lis­tų, au­ga­las yra at­spa­rus šal­čiui, ge­rai au­ga rūgš­čios dur­pės, nor­ma­laus drėg­nu­mo dir­vo­že­my­je. 'Ap­ril Dawn' ir 'Ap­ril Snow' veis­lės pa­si­žy­mi puo­šnes­niais žie­dais.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Ry­tų Ang­li­jo­je įsi­kū­ręs Pe­ter­bo­rough jau ne vie­nus me­tus at­si­du­ria Lie­tu­vos mu­zi­kan­tų gas­tro­lių są­ra­šuo­se, pra­de­dant And­riu­mi Ma­mon­to­vu ir bai­giant le­gen­di­ne gru­pe „Ron­do“. Šiemet šis mies­tas [...]
Lie­tu­vos žy­dų (lit­va­kų) bend­ruo­me­nė pik­ti­na­si ke­ti­ni­mais Vil­niaus se­na­mies­ty­je plė­to­ti abe­jo­ti­nus vers­lo pro­jek­tus, pri­si­den­gus is­to­ri­nės Di­džio­sios si­na­go­gos var­du. LŽB pra­ne­šė at­si­ri­bo­jan­ti [...]
Prieš­in­gai nei ma­nė dau­ge­lis ana­li­ti­kų ir eks­per­tų, Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos (OPEC) na­rės tre­čia­die­nį Al­žy­re ne­ti­kė­tai, vi­sos rin­kos ir sa­vo pačių nuo­sta­bai, su­ge­bė­jo [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Įvai­riems pra­šy­mams ir pa­žy­moms, raš­tams ir do­ku­men­tams vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­met su­eik­vo­ja vis ma­žiau po­pie­riaus. Tarp­ži­ny­bi­niam su­si­ra­ši­nė­ji­mui per­si­kė­lus į skaitmeninę erd­vę – [...]
Du penk­ta­da­liai ar­ba 40 proc. lie­tu­vių yra svars­tę pra­dė­ti nuo­sa­vą vers­lą, ro­do „Swed­bank“ Fi­nan­sų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu at­lik­ta Bal­ti­jos ša­lių apk­lau­sa apie pa­pil­do­mas pa­ja­mas.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Kau­no ra­jo­no „Hop­trans-Si­re­nų“ ko­man­dą pa­pil­dė dar vie­na ame­ri­kie­tė. Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­nės pa­si­ra­šė su­tar­tį su 28 me­tų puolėja Can­da­ce Wil­liams. 
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami