TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Per akistatą su karščiu gelbsti kondicionieriai

2014 07 31 6:00
„Split“ tipo oro kondicionieriai patalpas atvėsina, bet nėra patys efektyviausi. LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien, kai į Lietuvą plūsta naujai karščio banga, jos pliūpsnius uždarose patalpose geriausiai malšina vėdinimo įranga ir oro kondicionieriai, tačiau šie populiaresni biuruose, o ne namuose. Praktiškiems Lietuvos žmonėms geriau mėnesį prakaituoti, nei papildomai išlaidauti.

Dirbti tampa lengviau

Patalpų, kuriose dirbama, oro kondicionavimo vasarą ir tinkamo vėdinimo ištisus metus užtikrinimas turėtų būti ne siekiamybė, bet būtinybė. Bent jau pinigus skaičiuojantiems ir darbuotojų rezultatus vertinantiems vadovams ir biurų administratoriams.

Tai puikiai atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) tyrėjų neseniai atliktas eksperimentas. Jis atsakė į klausimus, ar verta kondicionuoti patalpų orą, kokią mikroklimato palaikymo sistemą mūsų sąlygomis geriausia įsirengti. Nors tyrimai buvo atliekami biuro patalpose, jų rezultatai gali būti nesunkiai pritaikomi ir renkantis oro vėdinimo bei kondicionavimo įrangą nuosavam namui ar butui.

Taigi ką išsiaiškino VGTU mokslininkai? Per mėnesį palėpėje įrengtame biure išbandę keturis patalpų oro kondicionavimo ir vėdinimo variantus bei palyginę tuo metu darbuotojų sukuriamą vertę ir įmonės veiklos sąnaudas per vėsinimo laikotarpį, jie nustatė, kad tinkamo mikroklimato užtikrinimas turėjo itin daug įtakos tose patalpose dirbusio kolektyvo rezultatams.

Daugiausia vertės darbuotojai sukūrė, kai buvo įrengta oro kondicionavimo sistema, kurią sudaro oro tiekimo ir šalinimo įrenginys su šilumos (vėsos) rekuperatoriumi bei integruota oro vėsinimo sekcija. Pakeitus šį įrenginį paprastesniu, „split“ tipo kondicionieriumi su tiesioginio plėtimosi dvinare recirkuliuojamo oro vėsinimo sistema, kolektyvo rezultatai per savaitę smuktelėjo beveik trečdaliu (28,6 proc.). Dar ryškesnę prasto mikroklimato įtaką darbingumui mokslininkai užfiksavo tuo metu, kai vėdinimas biure buvo palaikomas oro tiekimo įrenginiu be vėsinimo arba tiesiog pradarius stoglangius.

Šio tyrimo rezultatai įrodė seniai žinomą tiesą: kad mikroklimatas būtų tinkamas, verta į investuoti. Kaip suskaičiavo mokslininkai, pirmuoju atveju naudota brangesnė oro tiekimo sistema su rekuperatoriumi ir vėsinimo sekcija, pagal tyrimo rezultatus, atsipirktų per dvejus metus.

Didesnės sąskaitos už elektrą

Darbui skirtos patalpos yra viena, o gyvenamosioms patalpoms galbūt pakanka ir natūralaus vėdinimo? Pasak kondicionavimo ir vėdinimo sistemų įranga prekiaujančių bei jas diegiančių specialistų, dažniausiai įrengiant tokias sistemas namuose kyla abejonių dėl dviejų dalykų: ar oro vėsinimo sistema neeikvos pernelyg daug brangios elektros energijos, ar užtikrins tinkamą patalpų mikroklimatą, nuo kurio priklauso sveikata.

„Dažnas linkęs manyti, kad veikiantis kondicionierius turi priešingą efektą – anksčiau ar vėliau žmonės dėl jo persišaldo. Tačiau tokiu atveju kaltas būna ne kondicionierius, o parenkama netinkama temperatūra. Kad nepersišaldytumėte, reikėtų palaikyti ne didesnį nei 5-6 laipsnių skirtumą tarp lauko ir vidaus temperatūros“, – paaiškino kondicionavimo įranga prekiaujančio salono vadovas Algis Mazėtis.

Teigiama, jog miesto gyventojai patalpose praleidžia keturis penktadalius laiko. Žmonės, kurie nuolat būna prastai vėdinamuose biuruose ar butuose, dažniau susergama kvėpavimo takų, širdies ir kitomis lėtinėmis ligomis, alergija, juos pradeda kamuoti nuolatinis nuovargis. Prie netinkamo mikroklimato, nesant gero patalpų vėdinimo, prisideda ir tokie buities darbai kaip maisto gaminimas, skalbimas, įprotis rūkyti.

„Kondicionavimo ir vėdinimo įrenginių šiandien siūloma itin daug. Sistemos gali būti įvairios modifikacijos ir kainuoti kiekvienam pagal kišenę. Vienos jų veikia tik šiltuoju metų laikotarpiu, o kitos - ištisus metus. Pasirinkus tinkamus įrenginius ir ekonomišką jų režimą, eksploatacijos išlaidos tikrai radikaliai nepadidins sąskaitų už elektrą. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, kokios apskritai yra elektros sąnaudos. Būtina atkreipti dėmesį į variklių nominalią galią arba dar geriau - į rodiklį, kuris nurodo, kiek elektros energijos sunaudoja rekuperatorius, kad sugeneruotų oro srautą, lygų 1 m3/h“, - skaičiavo A. Mazėtis.

Populiariausias – ne pats geriausias

Kondicionavimo ir vėdinimo sistemų specialistas priminė, jog renkantis priverstinį vėdinimą su šilumogrąža taip pat svarbu pasidomėti įrenginių šilumos perdavimo efektyvumu. Standartiniai plokšteliniai rekuperatoriai garantuoja maždaug 60 proc. efektyvumą, o nauji kanaliniai įrenginiai – net iki 99 procentų.

„Pietų Europos šalyse pigiausi ir plačiausiai naudojami sieniniai kondicionieriai su išoriniu bloku. Nors šis sprendimas lengvai įgyvendinamas, jis turi ir tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, įrenginys įtraukia kambario orą ir jį atšaldęs grąžina į patalpą. Veikiant kondicionieriui visus langus ir duris reikia uždaryti, kad nebūtų šaldomas laukas, todėl nuolat vėsinant tą patį kambario orą blogėja jo kokybė. Tokiu atveju, mano nuomone, geriau rinktis mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi“, - svarstė pašnekovas.

Centrinis vėdinimo-šaldymo įrenginys, pasak A. Mazėčio, yra geriausias sprendimas tiems, kurie gali investuoti daugiau. Toks rekuperatorius su šaldymo bloku vasarą vėsiu oru įstengia aprūpinti ne vieną ar kelias patalpas, bet visą namą.

„Vėdinimas ir šaldymas valdomi iš vieno valdymo bloko. Be to, tokius įrenginius galima programuoti pagal optimalius parametrus. Tai leidžia pasiekti mažiausias energijos sąnaudas. Priverstinis vėdinimas gali veikti ir naktį, ir tada, kai lauke atvėsta, nes rekuperatoriuje esantys filtrai saugo, kad į patalpą iš lauko nepatektų vabzdžių ar kad ramaus miego netrukdytų gatvės triukšmas“, – aiškino patalpų oro vėdinimo sistemų salono vadovas.

Praleidžia tik šviesą

Tiems, kurie ketina karštomis vasaros dienomis verstis be kondicionieriais ar elementaraus ventiliatoriaus, gali praversti pora patarimų, kaip apsiginti nuo vasariškos tvankumos.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tuomet, kai karštis lauke pasiekia 30 ar daugiau laipsnių, elementarus mechaninis kambarių vėdinimas plačiai pravėrus visus langus nepadės, mat pro juos į patalpas plūs tas pats lauke tvyrantis karštis. Šiuo atveju būsto priežiūros specialistai rekomenduoja: kai lauke ypač karšta, uždarykite langus ir užtraukite ritinines arba paprastas užuolaidas. Tai neleis patalpoms greitai prikaisti, nes užuolaidos blokuos saulės spindulius. Beje, ritininės ir tradicinės užuolaidos, kaip teigiama, veikia geriau negu nuo saulės įkaistančios žaliuzės.

Geriausiai spindulius atspindi šviesių atspalvių langų uždangalai, tačiau infraraudonųjų spindulių skverbties kokybiškai nesulaiko nei ritininės, nei medžiaginės užuolaidas. Norintieji išmaniai apsaugoti patalpas nuo karščio, gali rinktis specialias šilumą atspindinčias langų plėveles. Jos garantuoja didžiausią patogumą.

Šiuolaikiškoje europietiškoje pastatų architektūroje vis dažniau naudojamos didelės stiklinės konstrukcijos, todėl tokios plėvelės gali būti puiki išeitis norintiesiems mėgautis saulės šviesa, bet ne jos kaitra. Saulės spindulius kontroliuojančios plėvelės iki 80 proc. sulaiko šilumos, padeda palaikyti optimalią patalpų temperatūrą ir sumažina kondicionavimo sistemų apkrovą. Padengus stiklą tokia plėvele, saulėtomis dienomis kambario temperatūrą galima sumažinti 8-10 laipsnių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"