Per akistatą su karščiu gelbsti kondicionieriai

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-31 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-31 06:00
„Split“ tipo oro kondicionieriai patalpas atvėsina, bet nėra patys efektyviausi. LŽ archyvo nuotrauka
Šian­dien, kai į Lie­tu­vą plūs­ta nau­jai karš­čio ban­ga, jos pliūps­nius už­da­ro­se pa­tal­po­se ge­riau­siai mal­ši­na vė­di­ni­mo įran­ga ir oro kon­di­cio­nie­riai, ta­čiau šie po­pu­lia­res­ni biu­ruo­se, o ne na­muo­se. Pra­ktiš­kiems Lie­tu­vos žmo­nėms ge­riau mė­ne­sį pra­kai­tuo­ti, nei pa­pil­do­mai iš­lai­dau­ti.

Dirb­ti tam­pa lengviau

Pa­tal­pų, ku­rio­se dir­ba­ma, oro kon­di­cio­na­vi­mo va­sa­rą ir tin­ka­mo vė­di­ni­mo iš­ti­sus me­tus už­ti­kri­ni­mas tu­rė­tų bū­ti ne sie­kia­my­bė, bet bū­ti­ny­bė. Bent jau pi­ni­gus skai­čiuo­jan­tiems ir dar­buo­to­jų re­zul­ta­tus ver­ti­nan­tiems va­do­vams ir biu­rų ad­mi­nis­tra­to­riams.

Tai pui­kiai at­sklei­džia Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) ty­rė­jų ne­se­niai at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas. Jis at­sa­kė į klau­si­mus, ar ver­ta kon­di­cio­nuo­ti pa­tal­pų orą, ko­kią mi­krok­li­ma­to pa­lai­ky­mo sis­te­mą mū­sų są­ly­go­mis ge­riau­sia įsi­reng­ti. Nors ty­ri­mai bu­vo at­lie­ka­mi biu­ro pa­tal­po­se, jų re­zul­ta­tai ga­li bū­ti ne­sun­kiai pri­tai­ko­mi ir ren­kan­tis oro vė­di­ni­mo bei kon­di­cio­na­vi­mo įran­gą nuo­sa­vam na­mui ar bu­tui.

Tai­gi ką iš­siaiš­ki­no VGTU moks­li­nin­kai? Per mė­ne­sį pa­lė­pė­je įreng­ta­me biu­re iš­ban­dę ke­tu­ris pa­tal­pų oro kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo va­rian­tus bei pa­ly­gi­nę tuo me­tu dar­buo­to­jų su­ku­ria­mą ver­tę ir įmo­nės veik­los są­nau­das per vė­si­ni­mo lai­ko­tar­pį, jie nu­sta­tė, kad tin­ka­mo mi­krok­li­ma­to už­ti­kri­ni­mas tu­rė­jo itin daug įta­kos to­se pa­tal­po­se dir­bu­sio ko­lek­ty­vo re­zul­ta­tams.

Dau­giau­sia ver­tės dar­buo­to­jai su­kū­rė, kai bu­vo įreng­ta oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­ma, ku­rią su­da­ro oro tie­ki­mo ir ša­li­ni­mo įren­gi­nys su ši­lu­mos (vė­sos) re­ku­pe­ra­to­riu­mi bei in­teg­ruo­ta oro vė­si­ni­mo sek­ci­ja. Pa­kei­tus šį įren­gi­nį pa­pras­tes­niu, „split“ ti­po kon­di­cio­nie­riu­mi su tie­sio­gi­nio plė­ti­mo­si dvi­na­re re­cir­ku­liuo­ja­mo oro vė­si­ni­mo sis­te­ma, ko­lek­ty­vo re­zul­ta­tai per sa­vai­tę smuk­te­lė­jo be­veik treč­da­liu (28,6 proc.). Dar ryš­kes­nę pra­sto mi­krok­li­ma­to įta­ką dar­bin­gu­mui moks­li­nin­kai už­fik­sa­vo tuo me­tu, kai vė­di­ni­mas biu­re bu­vo pa­lai­ko­mas oro tie­ki­mo įren­gi­niu be vė­si­ni­mo ar­ba tie­siog pra­da­rius stog­lan­gius.

Šio ty­ri­mo re­zul­ta­tai įro­dė se­niai ži­no­mą tie­są: kad mi­krok­li­ma­tas bū­tų tin­ka­mas, ver­ta į in­ves­tuo­ti. Kaip su­skai­čia­vo moks­li­nin­kai, pir­muo­ju at­ve­ju nau­do­ta bran­ges­nė oro tie­ki­mo sis­te­ma su re­ku­pe­ra­to­riu­mi ir vė­si­ni­mo sek­ci­ja, pa­gal ty­ri­mo re­zul­ta­tus, at­si­pirk­tų per dve­jus me­tus.

Di­des­nės sąs­kai­tos už elektrą

Dar­bui skir­tos pa­tal­pos yra vie­na, o gy­ve­na­mo­sioms pa­tal­poms gal­būt pa­kan­ka ir na­tū­ra­laus vė­di­ni­mo? Pa­sak kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­mų įran­ga pre­kiau­jan­čių bei jas die­gian­čių spe­cia­lis­tų, daž­niau­siai įren­giant to­kias sis­te­mas na­muo­se ky­la abe­jo­nių dėl dvie­jų da­ly­kų: ar oro vė­si­ni­mo sis­te­ma ne­eik­vos per­ne­lyg daug bran­gios elek­tros ener­gi­jos, ar už­ti­krins tin­ka­mą pa­tal­pų mi­krok­li­ma­tą, nuo ku­rio pri­klau­so svei­ka­ta.

„Daž­nas lin­kęs ma­ny­ti, kad vei­kian­tis kon­di­cio­nie­rius tu­ri prieš­in­gą efek­tą – anks­čiau ar vė­liau žmo­nės dėl jo per­si­šal­do. Ta­čiau to­kiu at­ve­ju kal­tas bū­na ne kon­di­cio­nie­rius, o par­en­ka­ma ne­tin­ka­ma tem­pe­ra­tū­ra. Kad ne­per­si­šal­dy­tu­mė­te, rei­kė­tų pa­lai­ky­ti ne di­des­nį nei 5-6 laips­nių skir­tu­mą tarp lau­ko ir vi­daus tem­pe­ra­tū­ros“, – pa­aiš­ki­no kon­di­cio­na­vi­mo įran­ga pre­kiau­jan­čio sa­lo­no va­do­vas Al­gis Ma­zė­tis.

Tei­gia­ma, jog mies­to gy­ven­to­jai pa­tal­po­se pra­lei­džia ke­tu­ris penk­ta­da­lius lai­ko. Žmo­nės, ku­rie nuo­lat bū­na pra­stai vė­di­na­muo­se biu­ruo­se ar bu­tuo­se, daž­niau su­ser­ga­ma kvė­pa­vi­mo ta­kų, šir­dies ir ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis, aler­gi­ja, juos pra­de­da ka­muo­ti nuo­la­ti­nis nuo­var­gis. Prie ne­tin­ka­mo mi­krok­li­ma­to, ne­sant ge­ro pa­tal­pų vė­di­ni­mo, pri­si­de­da ir to­kie bui­ties dar­bai kaip mais­to ga­mi­ni­mas, skal­bi­mas, įpro­tis rū­ky­ti.

„Kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo įren­gi­nių šian­dien siū­lo­ma itin daug. Sis­te­mos ga­li bū­ti įvai­rios mo­di­fi­ka­ci­jos ir kai­nuo­ti kiek­vie­nam pa­gal ki­še­nę. Vie­nos jų vei­kia tik šil­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu, o ki­tos - iš­ti­sus me­tus. Pa­si­rin­kus tin­ka­mus įren­gi­nius ir eko­no­miš­ką jų re­ži­mą, eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­dos ti­krai ra­di­ka­liai ne­pa­di­dins sąs­kai­tų už elek­trą. Ži­no­ma, rei­kia at­siž­velg­ti ir į tai, ko­kios aps­kri­tai yra elek­tros są­nau­dos. Bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į va­rik­lių no­mi­na­lią ga­lią ar­ba dar ge­riau - į ro­dik­lį, ku­ris nu­ro­do, kiek elek­tros ener­gi­jos su­nau­do­ja re­ku­pe­ra­to­rius, kad su­ge­ne­ruo­tų oro srau­tą, ly­gų 1 m3/h“, - skai­čia­vo A. Ma­zė­tis.

Po­pu­lia­riau­sias – ne pats geriausias

Kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­mų spe­cia­lis­tas pri­mi­nė, jog ren­kan­tis pri­vers­ti­nį vė­di­ni­mą su ši­lu­mog­rą­ža taip pat svar­bu pa­si­do­mė­ti įren­gi­nių ši­lu­mos per­da­vi­mo efek­ty­vu­mu. Stan­dar­ti­niai plokš­te­li­niai re­ku­pe­ra­to­riai ga­ran­tuo­ja maž­daug 60 proc. efek­ty­vu­mą, o nau­ji ka­na­li­niai įren­gi­niai – net iki 99 pro­cen­tų.

„Pie­tų Eu­ro­pos ša­ly­se pi­giau­si ir pla­čiau­siai nau­do­ja­mi sie­ni­niai kon­di­cio­nie­riai su iš­ori­niu blo­ku. Nors šis spren­di­mas leng­vai įgy­ven­di­na­mas, jis tu­ri ir tam ti­krų niuan­sų. Pa­vyz­džiui, įren­gi­nys įtrau­kia kam­ba­rio orą ir jį at­šal­dęs grą­ži­na į pa­tal­pą. Vei­kiant kon­di­cio­nie­riui vi­sus lan­gus ir du­ris rei­kia už­da­ry­ti, kad ne­bū­tų šal­do­mas lau­kas, to­dėl nuo­lat vė­si­nant tą pa­tį kam­ba­rio orą blo­gė­ja jo ko­ky­bė. To­kiu at­ve­ju, ma­no nuo­mo­ne, ge­riau rink­tis me­cha­ni­nę vė­di­ni­mo sis­te­mą su re­ku­pe­ra­to­riu­mi“, - svars­tė pa­šne­ko­vas.

Cen­tri­nis vė­di­ni­mo-šal­dy­mo įren­gi­nys, pa­sak A. Ma­zė­čio, yra ge­riau­sias spren­di­mas tiems, ku­rie ga­li in­ves­tuo­ti dau­giau. Toks re­ku­pe­ra­to­rius su šal­dy­mo blo­ku va­sa­rą vė­siu oru įsten­gia ap­rū­pin­ti ne vie­ną ar ke­lias pa­tal­pas, bet vi­są na­mą.

„Vė­di­ni­mas ir šal­dy­mas val­do­mi iš vie­no val­dy­mo blo­ko. Be to, to­kius įren­gi­nius ga­li­ma prog­ra­muo­ti pa­gal op­ti­ma­lius par­ame­trus. Tai lei­džia pa­siek­ti ma­žiau­sias ener­gi­jos są­nau­das. Pri­vers­ti­nis vė­di­ni­mas ga­li veik­ti ir nak­tį, ir ta­da, kai lau­ke at­vės­ta, nes re­ku­pe­ra­to­riu­je esan­tys fil­trai sau­go, kad į pa­tal­pą iš lau­ko ne­pa­tek­tų vabz­džių ar kad ra­maus mie­go ne­truk­dy­tų gat­vės triukš­mas“, – aiš­ki­no pa­tal­pų oro vė­di­ni­mo sis­te­mų sa­lo­no va­do­vas.

Pra­lei­džia tik šviesą

Tiems, ku­rie ke­ti­na karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis vers­tis be kon­di­cio­nie­riais ar ele­men­ta­raus ven­ti­lia­to­riaus, ga­li pra­vers­ti po­ra pa­ta­ri­mų, kaip ap­si­gin­ti nuo va­sa­riš­kos tvan­ku­mos.

Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad tuo­met, kai karš­tis lau­ke pa­sie­kia 30 ar dau­giau laips­nių, ele­men­ta­rus me­cha­ni­nis kam­ba­rių vė­di­ni­mas pla­čiai pra­vė­rus vi­sus lan­gus ne­pa­dės, mat pro juos į pa­tal­pas plūs tas pats lau­ke tvy­ran­tis karš­tis. Šiuo at­ve­ju būs­to prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja: kai lau­ke ypač karš­ta, už­da­ry­ki­te lan­gus ir už­trau­ki­te ri­ti­ni­nes ar­ba pa­pras­tas užuo­lai­das. Tai ne­leis pa­tal­poms grei­tai pri­kais­ti, nes užuo­lai­dos blo­kuos sau­lės spin­du­lius. Be­je, ri­ti­ni­nės ir tra­di­ci­nės užuo­lai­dos, kaip tei­gia­ma, vei­kia ge­riau ne­gu nuo sau­lės įkais­tan­čios ža­liu­zės.

Ge­riau­siai spin­du­lius at­spin­di švie­sių at­spal­vių lan­gų už­dan­ga­lai, ta­čiau inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių skverb­ties ko­ky­biš­kai ne­su­lai­ko nei ri­ti­ni­nės, nei me­džia­gi­nės užuo­lai­das. No­rin­tie­ji iš­ma­niai ap­sau­go­ti pa­tal­pas nuo karš­čio, ga­li rink­tis spe­cia­lias ši­lu­mą at­spin­din­čias lan­gų plė­ve­les. Jos ga­ran­tuo­ja di­džiau­sią pa­to­gu­mą.

Šiuo­lai­kiš­ko­je eu­ro­pie­tiš­ko­je pa­sta­tų ar­chi­tek­tū­ro­je vis daž­niau nau­do­ja­mos di­de­lės stik­li­nės kons­truk­ci­jos, to­dėl to­kios plė­ve­lės ga­li bū­ti pui­ki iš­ei­tis no­rin­tie­siems mė­gau­tis sau­lės švie­sa, bet ne jos kai­tra. Sau­lės spin­du­lius kon­tro­liuo­jan­čios plė­ve­lės iki 80 proc. su­lai­ko ši­lu­mos, pa­de­da pa­lai­ky­ti op­ti­ma­lią pa­tal­pų tem­pe­ra­tū­rą ir su­ma­ži­na kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mų ap­kro­vą. Pa­den­gus stik­lą to­kia plė­ve­le, sau­lė­to­mis die­no­mis kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­rą ga­li­ma su­ma­žin­ti 8-10 laips­nių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Šį sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24 – 25 die­no­mis, Ita­li­jo­je Ma­džo­rės (Mag­gio­re) mies­te vy­ku­sia­me Pa­sau­lio Tau­tų ko­man­di­nio čem­pio­na­to fi­na­le pir­mą kar­tą da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos rink­ti­nė. Ta­čiau Lie­tu­vos [...]
Sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me ket­vir­ta­ja­me reg­bio „Top“ ly­gos tu­re už­ti­krin­tas per­ga­les iš­ko­vo­jo tur­ny­ro favoritės Šiau­lių eki­pos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami