TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Per Onines ištuštėjo Seimo narės namai

2011 07 26 0:00
Nijolės Storyk nuotrauka

Seimo narės, žinomos dainininkės Onos Valiukevičiūtės namuose šiemet tradicinių Oninių šventės nebuvo - varduvininkė su dukterimi Giedre, dviem anūkėmis Auguste ir Gabija išvyko atostogauti į Kretą.

Ankstyvą pavasarį politikė pasakojo, kad namuose senokai vyksta remontas. "Buvusiame kolektyviniame sode nugriovėme seną nedidelį vasarnamį ir jo vietoje dar iki šiol nebaigėme statyti naujo, šiek tiek erdvesnio namo. Tad vis dar reikia kęsti nesibaigiantį remontą. Mūsų namas paprastas ir kuklus, tačiau jame netrūksta šilumos bei jaukumo", - tada kalbėjo O.Valiukevičiūtė.

O prieš pat Onines parlamentarė atvėrė savo namų kertelę LŽ - tai buvo išskirtinis atvejis, to ji iki šiol niekada nedarė. Pasidžiaugti jai buvo kuo: artėjo maloni kelionė į Kretą. Namuose Nemenčinėje liko tik vyras, kompozitorius, "Žvaigždžių kvarteto" įkūrėjas Giedrius Balutis.

Gilios tradicijos

Tradiciškai O.Valiukevičiūtė su šeima per Onines kasmet važiuoja ta pačia kryptimi tėviškės link: būtinai aplanko savo seserį Suvalkijoje, susitinka su giminėmis, Griškabūdyje (Šakių rajone) dalyvauja Šv. Onos atlaiduose. Kasmet nuvažiuoja pailsėti prie jūros Palangoje. Štai tokios paprastai būna Oninės.

Šv. Onos vardu būsimąją dainininkę nedidelėje kaimo bažnyčioje pakrikštijo močiutė - tetos Onos, kuri mirė būdama jauna, atminimui.

Parlamentarė pacitavo močiutės mėgstamą šmaikštų posakį apie Onines, kurios atspindi to meto žmonių lūkesčius: "Senovėje sakydavo: štai, ateina Ona su duona, uogomis ir pliku užpakaliu", - tai pasakiusi Onutė smagiai nusijuokia. Suprask: Oninės atneš aruodus, pilnus grūdų, ir žmonės turės duonos, tikras skanumėlis - sunokusios uogos, o dar didesnis smagumėlis - maudynės.

Sugužės draugai

Šiemet Oninės bus kitokios. Smagios ir linksmos, bet ne namie. "Tikiuosi, anūkėms patiks Kretoje. Visos keturios būsime kartu. Vyras sutiko mus išleisti vienas atostogauti. Namus jis prižiūrės kartu su augintiniu šuneliu", - smagiai pasakoja Onutė, kurią taip visada vadino jos mama. Atostogos svetur su dukterimi ir anūkėmis - puiki dovana jai pačiai. Tokios akimirkos nėra dažnos.

O.Valiukevičiūtė patikino, kad nesistengė žūtbūt vardinių dieną ištrūkti iš namų. Šį kartą taip sutapo, jog visos galėjo išvažiuoti į Kretą. "Kai grįšiu iš kelionės, draugai tikriausiai vis tiek sugužės manęs pasveikinti vardinių proga. Toks jau mano vardas - visi prisimena. Susitikti su artimais draugais visada smagu, net jei ir nėra progos", - neabejojo dainininkė.

Nuo pat ryto - gamtos muzika

Jau keletą metų nebegirdime jos dainuojančios scenoje. O.Valiukevičiūtė pati atsisakė dainos, kai pasirinko kitą gyvenimo kelią - paniro į politiką.

Onutė ir jos vyras - vaišingi žmonės. Jei jau peržengei namų slenkstį, būtinai turi paragauti pačių ekologiškame mažame darže užaugintų šviežių salotų, krapų, ridikėlių, žemuogių. Lauko pavėsinėje, vadinamoje "alude", Onutė stalą užtiesė staltiese ir padėjo ant jo dubenėlį šviežių daržovių.

Šiltą vasaros pavakarę prie pavėsinės kūrenosi lauko židinys. Jame ant ugnies kepami paruošti kepsniai. Ugnį žarsto pats G.Balutis, vilki raudonus marškinėlius, ant kurių didelėmis baltomis raidėmis užrašyti jam brangiausių keturių moterų vardai - Giedrė, Gabija, Augustė, Ona.

Kol Onutė triūsė virtuvėje, kompozitorius papasakojo apie pasikeitusią namų aplinką: to, kas buvo senajame sode, neliko nė pėdsako; vietoj vasarnamio pastatytas gyvenamasis namas, primenantis išskleistą palapinę. Vietoje daržo - gėlių alpinariumas ir čiurlenantis fontanėlis, stropiai prižiūrima žaliuojanti pieva. Aptvare po žolę mindžikuoja žiurkėnas, paleistas iš savo namelio.

Kompozitorius G.Balutis vienas atlieka visus vyriškus darbus, kurių, ypač gyvenant nuosavame name, niekada netrūksta. Svarbiausia, kad ūkiniai darbai kompozitoriui - tas pats kaip kurti muziką. Jis nagingas ir vyriškų darbų nesibodi, nors pats yra tikras miestietis, kilęs iš Kauno.

Prieš išvykdamas į studiją "Mikrofonas", kur su kitais vaikais dainuoti mokosi ir anūkės, rytais ilgėliau pasėdi darbo kambaryje, kurdamas naujos dainos muziką. Paskui dar suspėja apeiti ūkį - žolę pjauna, gėles palaisto, kitus darbus atlieka.

"Gyvenimas gamtoje turi daug pranašumų. Joje tiek daug garsų, lyg grotų simfoninis orkestras", - sako Giedrius ir pasidžiaugia, kad neapsiriko su žmona Ona nusprendę keltis iš sostinės į miesto pakraštį, arčiau gamtos.

Negalvojo gyventi Nemenčinėje

Gamta džiaugiasi ir O.Valiukevičiūtė. Nors gyvendama Vilniuje, Karoliniškėse, daugiabučio penktame aukšte, kai dar buvo gyvi jų abiejų tėvai, didelio noro važiuoti į kolektyvinį sodą ir ten kasti lysves nejautė. Vis dėlto paklausė savo tėvų patarimo ir turėto sodo sklypo nepardavė. Išliko nuotrauka, kuri kažkada buvo išspausdinta viename leidinyje: tėvų dėka tada namai skendėjo gėlėse ir visai šeimai pakako jų pačių užaugintų daržovių. Patys Balučiai nuolat važinėti į užmiestį neturėjo laiko. O.Valiukevičiūtė tuomet daug koncertavo. Kaip ir jai, vyrui kompozitoriui rūpėjo kūrybinė veikla.

Vėliau Balučiai sumanė atsikelti gyventi į sodybą Nemenčinėje. Bet vasarnamis - netinkamas namas gyventi žiemą. Šeimai reikėjo naujo modernaus būsto.

Dainininkė O.Valiukevičiūtė jau buvo pasirinkusi politiką ir pirmąją kadenciją dirbo Seime. Ji pamena, kaip vienas įtakingas leidinys ieškojo priekabių, kokiomis aplinkybėmis parlamentarė įsigijo sodybą prestižinėje vietoje. "Mūsų sodui - daugiau kaip dvidešimt penkeri metai. Nebėra tėvų, tačiau šią vietą išsaugojome. Kaip jiems čia buvo gera būti, žemę arti jausti. Su meile sodą prižiūrėjo. Kaip ir jų laikais, prie namų žydi gėlės. Tačiau daržo atsisakėme. Vietoj jo - žalia veja", - vardijo pokyčius Onutė.

Pašonėje išliko mažutis darželis, apdengtas plėvele, kurį, pasak Seimo narės, labiau prižiūri vyras nei ji.

Tetiu ir Mimi

Tarp trinkelių auga žydintis krūmas. Augalas lyg ne vietoje atsidūrė? "Krūmą palikome augti toje pačioje vietoje, kur buvo senas namas. Tai gyvas priminimas, kad sodyba matė kitokius laikus", - šypsojosi abu Balučiai. Iš tiesų, sodyboje gyvenimas iš esmės pasikeitė. Joje tvyro kita dvasia - ūgtelėjo anūkėlės ir jų krykštavimas sklinda po jaukius namus, kuriuose mergaitės apgaubtos rūpestingų ir stropių senelių meile bei globa.

Mažosios senelį Giedrių vadina Tetiu, o močiutę - Mimi. Abu Balučiai tokiam pasirinkimui neprieštaravo. Mat mergaitės auga be tėvo, senelis dažnai jį atstoja. O močiutė joms nelabai panaši į tradicinę senelę - žvali, energinga ir daili.

Sodyboje mergaitėms netrūksta pramogų. Baseinas - tiesiog po namų langais, pliuškenkis vandenyje vos ne visą dieną. Įrengtos sūpuoklės ir žaidimų namelis. Tikras pasakų kampelis, kurio autorius - kompozitorius Tetiu.

"Numegzk man, mama, kelią"

- Gimėte Šukėtų kaime, kodėl tėvai vėliau persikėlė gyventi į Griškabūdį? - klausiu Onutės, kai paragavome gardžių lauko krosnyje ant žarijų keptų kepsnių. Tokių ankstyvų Oninių svečiuose pas Onutę sodyboje nebuvo?!

- Mano seneliai buvo ištremti į Sibirą. Mama jau buvo ištekėjusi, kita pavardė ją išgelbėjo nuo tremties. Mes su ja tada atsidūrėme Griškabūdyje, pastogę suteikė giminės. Bijojome, kad ir mūsų neišvežtų. Tėvas slapstėsi, ilgai nežinojome, kur jis yra. Mamai buvo sunku vienai auginti dvi dukras. Tik kai man sukako 30 metų pasiekė žinia iš Kanados, kad tėvas gyvas ir ten gyvena. Nuo tada mamos gyvenimas palengvėjo. Buvau nuvažiavusi aplankyti tėvo. Dabar jo jau nebėra tarp mūsų.

- Ar dabartiniai jūsų namai, apsupti gamtos, primena vaikystę?

- Beveik 30 metų su vyru pragyvenome Karoliniškėse, blokiniame name, penktame aukšte. Į tą butą nenorėčiau grįžti. Vaikystės namai buvo kuklūs, bet jaukūs. Juos supo gamta. Prisimenu, su mama eidavome į mišką grybauti. Gyvendama sodyboje supratau, kad esu gamtos žmogus. Mano vyrui, kuris užaugęs ant asfalto mieste, taip pat čia patinka. Jis itin gerai čia jaučiasi.

- Pamename dainą "Tu numegzk man, mama, kelią". Ar tuo mamos numegztu keliu ėjote per gyvenimą?

- Iš namų išėjau būdama 18 metų, kai įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti vokiečių kalbos. Didelės nostalgijos tiems namams mažame miestelyje nejaučiu, nes tai nebuvo mūsų tikrieji namai. Juose prisiglaudėme, bėgdami nuo nelaimės. Vėliau mama atsikėlė gyventi į Vilnių, prižiūrėjo sodą. Jos artumą visada jaučiau.

Skaudi dukters patirtis

Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio viena iš iniciatorių buvo parlamentarė O.Valiukevičiūtė. Ji atvirai prabilo apie savo dukterį Giedrę Balutytę, patyrusią smurtą santuokoje. Šiuose namuose negalima nutylėti skaudžios patirties.

- Jūsų namuose visada vyravo santarvė ir ramybė, tačiau vienturtės dukters šeiminis gyvenimas susiklostė ne itin sėkmingai. Atvirai prabilote apie smurtą jos šeimoje. Ar šis skaudus atvejis paskatino dalyvauti Seimo grupėje, kuri rengė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą?

- Tai, ką teko mums išgyventi, nelinkėčiau niekam. Jei duktė būtų mačiusi smurtą nuo mažens, su tuo ji galbūt būtų susitaikiusi. Bet mūsų šeimoje niekada nebuvo nei barnių, nei pykčio audrų. Skaudžiausia, kad dukra patyrė dvasinį smurtą, o jis baisesnis už fizinį. Smurtas šeimoje nepraėjo be pasekmių - jos dukrelė Gabija turėjo didelių sveikatos problemų. Mergaitei buvo atlikta širdies operacija. Dailus, aukštas ir gražiai prieš vedybas čiulbėjęs jaunuolis dalyvavo žmonos gimdyme, o kai ši pagimdė Gabiją, paliko šeimą, mergaitei buvo vos kelios savaitės.

Lietuva - krikščioniškas kraštas, tačiau neturėjo įstatymo, kuris gintų asmenis, artimoje aplinkoje patyrusius smurtą. Toks įstatymas galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Smurtą šeimoje gali patirti ne tik moterys, bet ir vaikai, seneliai, tėvai. Tai, ką pati išgyvenau, gindama savo dukterį nuo smurtautojo, niekam nelinkėčiau. Dabar jau galime ramiai gyventi.

Vien barščių nevirtų

- Kaip jūsų vyras susitaikė su mintimi, kad tapote politike? Vadinasi, namų rūpesčiai guls ant jo pečių?

- Buvo laikas, kai mūsų dainuojančiųjų niekam nereikėjo. Abu su vyru griebėmės kitos veiklos. Tai buvo mano kelio į politiką pradžia. Giedrius mane paskatino juo eiti. Jei vyrui įtikčiau tik virdama barščius, su tokiu žmogumi tikriausiai negyvenčiau (šypsosi - aut.). Mūsų namai dėl politikos nevirto pragaru, nors ir esu labai užimta. Stengiuosi būti reikalinga šeimai.

- Ar žadate grįžti į sceną, kuri taip pat daug metų buvo jūsų antrieji namai?

- Tai labai jautrus klausimas. Perfrazuodama dainos žodžius pasakysiu, kad mama vargu ar antrą kartą numegztų man kelią scenos link. Tas kelias buvo nelengvas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"