Per Onines ištuštėjo Seimo narės namai

Nijolė STORYK 2011-07-26 00:00
Nijolė STORYK 2011-07-26 00:00
Nijolės Storyk nuotrauka
Sei­mo na­rės, ži­no­mos dai­ni­nin­kės Onos Va­liu­ke­vi­čiū­tės na­muo­se šie­met tra­di­ci­nių Oni­nių šven­tės ne­bu­vo - var­du­vi­nin­kė su duk­te­ri­mi Gied­re, dviem anū­kė­mis Au­gus­te ir Ga­bi­ja iš­vy­ko at­os­to­gau­ti į Kre­tą.

Ankstyvą pavasarį politikė pasakojo, kad namuose senokai vyksta remontas. "Buvusiame kolektyviniame sode nugriovėme seną nedidelį vasarnamį ir jo vietoje dar iki šiol nebaigėme statyti naujo, šiek tiek erdvesnio namo. Tad vis dar reikia kęsti nesibaigiantį remontą. Mūsų namas paprastas ir kuklus, tačiau jame netrūksta šilumos bei jaukumo", - tada kalbėjo O.Valiukevičiūtė.

O prieš pat Onines parlamentarė atvėrė savo namų kertelę LŽ - tai buvo išskirtinis atvejis, to ji iki šiol niekada nedarė. Pasidžiaugti jai buvo kuo: artėjo maloni kelionė į Kretą. Namuose Nemenčinėje liko tik vyras, kompozitorius, "Žvaigždžių kvarteto" įkūrėjas Giedrius Balutis.

Gilios tradicijos

Tradiciškai O.Valiukevičiūtė su šeima per Onines kasmet važiuoja ta pačia kryptimi tėviškės link: būtinai aplanko savo seserį Suvalkijoje, susitinka su giminėmis, Griškabūdyje (Šakių rajone) dalyvauja Šv. Onos atlaiduose. Kasmet nuvažiuoja pailsėti prie jūros Palangoje. Štai tokios paprastai būna Oninės.

Šv. Onos vardu būsimąją dainininkę nedidelėje kaimo bažnyčioje pakrikštijo močiutė - tetos Onos, kuri mirė būdama jauna, atminimui.

Parlamentarė pacitavo močiutės mėgstamą šmaikštų posakį apie Onines, kurios atspindi to meto žmonių lūkesčius: "Senovėje sakydavo: štai, ateina Ona su duona, uogomis ir pliku užpakaliu", - tai pasakiusi Onutė smagiai nusijuokia. Suprask: Oninės atneš aruodus, pilnus grūdų, ir žmonės turės duonos, tikras skanumėlis - sunokusios uogos, o dar didesnis smagumėlis - maudynės.

Sugužės draugai

Šiemet Oninės bus kitokios. Smagios ir linksmos, bet ne namie. "Tikiuosi, anūkėms patiks Kretoje. Visos keturios būsime kartu. Vyras sutiko mus išleisti vienas atostogauti. Namus jis prižiūrės kartu su augintiniu šuneliu", - smagiai pasakoja Onutė, kurią taip visada vadino jos mama. Atostogos svetur su dukterimi ir anūkėmis - puiki dovana jai pačiai. Tokios akimirkos nėra dažnos.

O.Valiukevičiūtė patikino, kad nesistengė žūtbūt vardinių dieną ištrūkti iš namų. Šį kartą taip sutapo, jog visos galėjo išvažiuoti į Kretą. "Kai grįšiu iš kelionės, draugai tikriausiai vis tiek sugužės manęs pasveikinti vardinių proga. Toks jau mano vardas - visi prisimena. Susitikti su artimais draugais visada smagu, net jei ir nėra progos", - neabejojo dainininkė.

Nuo pat ryto - gamtos muzika

Jau keletą metų nebegirdime jos dainuojančios scenoje. O.Valiukevičiūtė pati atsisakė dainos, kai pasirinko kitą gyvenimo kelią - paniro į politiką.

Onutė ir jos vyras - vaišingi žmonės. Jei jau peržengei namų slenkstį, būtinai turi paragauti pačių ekologiškame mažame darže užaugintų šviežių salotų, krapų, ridikėlių, žemuogių. Lauko pavėsinėje, vadinamoje "alude", Onutė stalą užtiesė staltiese ir padėjo ant jo dubenėlį šviežių daržovių.

Šiltą vasaros pavakarę prie pavėsinės kūrenosi lauko židinys. Jame ant ugnies kepami paruošti kepsniai. Ugnį žarsto pats G.Balutis, vilki raudonus marškinėlius, ant kurių didelėmis baltomis raidėmis užrašyti jam brangiausių keturių moterų vardai - Giedrė, Gabija, Augustė, Ona.

Kol Onutė triūsė virtuvėje, kompozitorius papasakojo apie pasikeitusią namų aplinką: to, kas buvo senajame sode, neliko nė pėdsako; vietoj vasarnamio pastatytas gyvenamasis namas, primenantis išskleistą palapinę. Vietoje daržo - gėlių alpinariumas ir čiurlenantis fontanėlis, stropiai prižiūrima žaliuojanti pieva. Aptvare po žolę mindžikuoja žiurkėnas, paleistas iš savo namelio.

Kompozitorius G.Balutis vienas atlieka visus vyriškus darbus, kurių, ypač gyvenant nuosavame name, niekada netrūksta. Svarbiausia, kad ūkiniai darbai kompozitoriui - tas pats kaip kurti muziką. Jis nagingas ir vyriškų darbų nesibodi, nors pats yra tikras miestietis, kilęs iš Kauno.

Prieš išvykdamas į studiją "Mikrofonas", kur su kitais vaikais dainuoti mokosi ir anūkės, rytais ilgėliau pasėdi darbo kambaryje, kurdamas naujos dainos muziką. Paskui dar suspėja apeiti ūkį - žolę pjauna, gėles palaisto, kitus darbus atlieka.

"Gyvenimas gamtoje turi daug pranašumų. Joje tiek daug garsų, lyg grotų simfoninis orkestras", - sako Giedrius ir pasidžiaugia, kad neapsiriko su žmona Ona nusprendę keltis iš sostinės į miesto pakraštį, arčiau gamtos.

Negalvojo gyventi Nemenčinėje

Gamta džiaugiasi ir O.Valiukevičiūtė. Nors gyvendama Vilniuje, Karoliniškėse, daugiabučio penktame aukšte, kai dar buvo gyvi jų abiejų tėvai, didelio noro važiuoti į kolektyvinį sodą ir ten kasti lysves nejautė. Vis dėlto paklausė savo tėvų patarimo ir turėto sodo sklypo nepardavė. Išliko nuotrauka, kuri kažkada buvo išspausdinta viename leidinyje: tėvų dėka tada namai skendėjo gėlėse ir visai šeimai pakako jų pačių užaugintų daržovių. Patys Balučiai nuolat važinėti į užmiestį neturėjo laiko. O.Valiukevičiūtė tuomet daug koncertavo. Kaip ir jai, vyrui kompozitoriui rūpėjo kūrybinė veikla.

Vėliau Balučiai sumanė atsikelti gyventi į sodybą Nemenčinėje. Bet vasarnamis - netinkamas namas gyventi žiemą. Šeimai reikėjo naujo modernaus būsto.

Dainininkė O.Valiukevičiūtė jau buvo pasirinkusi politiką ir pirmąją kadenciją dirbo Seime. Ji pamena, kaip vienas įtakingas leidinys ieškojo priekabių, kokiomis aplinkybėmis parlamentarė įsigijo sodybą prestižinėje vietoje. "Mūsų sodui - daugiau kaip dvidešimt penkeri metai. Nebėra tėvų, tačiau šią vietą išsaugojome. Kaip jiems čia buvo gera būti, žemę arti jausti. Su meile sodą prižiūrėjo. Kaip ir jų laikais, prie namų žydi gėlės. Tačiau daržo atsisakėme. Vietoj jo - žalia veja", - vardijo pokyčius Onutė.

Pašonėje išliko mažutis darželis, apdengtas plėvele, kurį, pasak Seimo narės, labiau prižiūri vyras nei ji.

Tetiu ir Mimi

Tarp trinkelių auga žydintis krūmas. Augalas lyg ne vietoje atsidūrė? "Krūmą palikome augti toje pačioje vietoje, kur buvo senas namas. Tai gyvas priminimas, kad sodyba matė kitokius laikus", - šypsojosi abu Balučiai. Iš tiesų, sodyboje gyvenimas iš esmės pasikeitė. Joje tvyro kita dvasia - ūgtelėjo anūkėlės ir jų krykštavimas sklinda po jaukius namus, kuriuose mergaitės apgaubtos rūpestingų ir stropių senelių meile bei globa.

Mažosios senelį Giedrių vadina Tetiu, o močiutę - Mimi. Abu Balučiai tokiam pasirinkimui neprieštaravo. Mat mergaitės auga be tėvo, senelis dažnai jį atstoja. O močiutė joms nelabai panaši į tradicinę senelę - žvali, energinga ir daili.

Sodyboje mergaitėms netrūksta pramogų. Baseinas - tiesiog po namų langais, pliuškenkis vandenyje vos ne visą dieną. Įrengtos sūpuoklės ir žaidimų namelis. Tikras pasakų kampelis, kurio autorius - kompozitorius Tetiu.

"Numegzk man, mama, kelią"

- Gimėte Šukėtų kaime, kodėl tėvai vėliau persikėlė gyventi į Griškabūdį? - klausiu Onutės, kai paragavome gardžių lauko krosnyje ant žarijų keptų kepsnių. Tokių ankstyvų Oninių svečiuose pas Onutę sodyboje nebuvo?!

- Mano seneliai buvo ištremti į Sibirą. Mama jau buvo ištekėjusi, kita pavardė ją išgelbėjo nuo tremties. Mes su ja tada atsidūrėme Griškabūdyje, pastogę suteikė giminės. Bijojome, kad ir mūsų neišvežtų. Tėvas slapstėsi, ilgai nežinojome, kur jis yra. Mamai buvo sunku vienai auginti dvi dukras. Tik kai man sukako 30 metų pasiekė žinia iš Kanados, kad tėvas gyvas ir ten gyvena. Nuo tada mamos gyvenimas palengvėjo. Buvau nuvažiavusi aplankyti tėvo. Dabar jo jau nebėra tarp mūsų.

- Ar dabartiniai jūsų namai, apsupti gamtos, primena vaikystę?

- Beveik 30 metų su vyru pragyvenome Karoliniškėse, blokiniame name, penktame aukšte. Į tą butą nenorėčiau grįžti. Vaikystės namai buvo kuklūs, bet jaukūs. Juos supo gamta. Prisimenu, su mama eidavome į mišką grybauti. Gyvendama sodyboje supratau, kad esu gamtos žmogus. Mano vyrui, kuris užaugęs ant asfalto mieste, taip pat čia patinka. Jis itin gerai čia jaučiasi.

- Pamename dainą "Tu numegzk man, mama, kelią". Ar tuo mamos numegztu keliu ėjote per gyvenimą?

- Iš namų išėjau būdama 18 metų, kai įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti vokiečių kalbos. Didelės nostalgijos tiems namams mažame miestelyje nejaučiu, nes tai nebuvo mūsų tikrieji namai. Juose prisiglaudėme, bėgdami nuo nelaimės. Vėliau mama atsikėlė gyventi į Vilnių, prižiūrėjo sodą. Jos artumą visada jaučiau.

Skaudi dukters patirtis

Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio viena iš iniciatorių buvo parlamentarė O.Valiukevičiūtė. Ji atvirai prabilo apie savo dukterį Giedrę Balutytę, patyrusią smurtą santuokoje. Šiuose namuose negalima nutylėti skaudžios patirties.

- Jūsų namuose visada vyravo santarvė ir ramybė, tačiau vienturtės dukters šeiminis gyvenimas susiklostė ne itin sėkmingai. Atvirai prabilote apie smurtą jos šeimoje. Ar šis skaudus atvejis paskatino dalyvauti Seimo grupėje, kuri rengė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą?

- Tai, ką teko mums išgyventi, nelinkėčiau niekam. Jei duktė būtų mačiusi smurtą nuo mažens, su tuo ji galbūt būtų susitaikiusi. Bet mūsų šeimoje niekada nebuvo nei barnių, nei pykčio audrų. Skaudžiausia, kad dukra patyrė dvasinį smurtą, o jis baisesnis už fizinį. Smurtas šeimoje nepraėjo be pasekmių - jos dukrelė Gabija turėjo didelių sveikatos problemų. Mergaitei buvo atlikta širdies operacija. Dailus, aukštas ir gražiai prieš vedybas čiulbėjęs jaunuolis dalyvavo žmonos gimdyme, o kai ši pagimdė Gabiją, paliko šeimą, mergaitei buvo vos kelios savaitės.

Lietuva - krikščioniškas kraštas, tačiau neturėjo įstatymo, kuris gintų asmenis, artimoje aplinkoje patyrusius smurtą. Toks įstatymas galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Smurtą šeimoje gali patirti ne tik moterys, bet ir vaikai, seneliai, tėvai. Tai, ką pati išgyvenau, gindama savo dukterį nuo smurtautojo, niekam nelinkėčiau. Dabar jau galime ramiai gyventi.

Vien barščių nevirtų

- Kaip jūsų vyras susitaikė su mintimi, kad tapote politike? Vadinasi, namų rūpesčiai guls ant jo pečių?

- Buvo laikas, kai mūsų dainuojančiųjų niekam nereikėjo. Abu su vyru griebėmės kitos veiklos. Tai buvo mano kelio į politiką pradžia. Giedrius mane paskatino juo eiti. Jei vyrui įtikčiau tik virdama barščius, su tokiu žmogumi tikriausiai negyvenčiau (šypsosi - aut.). Mūsų namai dėl politikos nevirto pragaru, nors ir esu labai užimta. Stengiuosi būti reikalinga šeimai.

- Ar žadate grįžti į sceną, kuri taip pat daug metų buvo jūsų antrieji namai?

- Tai labai jautrus klausimas. Perfrazuodama dainos žodžius pasakysiu, kad mama vargu ar antrą kartą numegztų man kelią scenos link. Tas kelias buvo nelengvas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Griškabūdinis  78.57.159.156 2013-03-26 16:03:06
Neišsidirbinėk , Onute, šnekėk zanavykiškai :" Šventa Ona su duona , su uoga , su subine nuoga." Baisiai jau "kultūringa" pasidarei. O kad prisipažinai , kad į politiką ėjai dėl riebaus kąsnio , tai gerai.
2 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami