Persiški kilimai - prabangi kasdienybė

Nijolė STORYK 2012-10-16 08:43

Nijolė STORYK

2012-10-16 08:43
Kristinos Kučinskaitės ir galerijos "Lauros namai" nuotraukos Persiškų kilimų ekspertė ir kolekcininkė L.Bohne ryžosi paneigti mitą, kad persiški kilimai yra tolima praeitis ir kad neva šie daiktai moderniame interjere nėra populiarūs.
Kas yra per­siš­ki ki­li­mai - pra­ban­ga, me­no kū­ri­niai ar to­bu­la in­ter­je­ro pre­kė?

Persiškų kilimų ekspertė ir kolekcininkė, galerijos "Lauros namai" savininkė Laura Bohne ryžosi paneigti mitą, kad persiški kilimai yra tolima užmiršta praeitis ir kad šie daiktai neva nėra modernaus interjero populiari detalė. Kitas paplitęs mitas, jog žmonės nusipirkę brangų kilimą neva bijo ant jo užlipti, kad nesugadintų ir nesuteptų.

L.Bohne pasiryžo išsklaidyti tokius būgštavimus pristačiusi senovinius persiškus kilimus Kauno "Žalgirio" arenos mažajame amfiteatre ir ekspozicijų erdvėje.

Lankytojams buvo suteikta galimybė susipažinti su istoriniais ir etnografiniais XIX amžiaus pradžios - XX amžiaus vidurio persiškais rankų darbo kilimais ir tekstile.

Taip pat buvo parodytas Šefildo universiteto absolvento režisieriaus Deivydo Šimkaus sukurtas filmas apie persiškų kilimų kelią nuo dirbtuvės iki parduotuvės.

Į Kauną buvo atvežta apie 60 unikalių senovinių persiškų kilimų iš Italijos, Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kitų šalių privačių kolekcijų.

Nežinomų meistrų palikimas

Pasak Lauros, persiški kilimai yra amžini, "jų net kandys negali įveikti".

"Šie nuostabūs daiktai sukurti tam, kad galėtume jais naudotis, kad džiugintų meistrų sukurtas grožis. Dauguma tų meistrų yra nežinomi. Jų vardai tapo paslaptimi. Tačiau išliko jų rankų darbo kūriniai, kurių vertė yra neįkainojama", - pasakojo pristatymo rengėja.

Daug kas nežino, jog rankų darbo kilimai - tai itin kruopštaus, ilgai trunkančio proceso rezultatas. Filme parodyta, kaip kilimui skirti vilnoniai siūlai nudažomi natūraliais dažais, kaip jie išdžiovinami. Kilimų raštus kūrė dailininkai, juose galima daug ką įskaityti, jei tą raštų kalbą pažįsti. Tie nežinomi žmonės surišo kiekvieną kilimo mazgelį, kol iš tų mazgelių išniro spalvotas raštų vaizdas.

Kilimų ekspertės įsitikinimu, žinių apie vertingų kilimų istoriją Lietuvoje labai trūksta. "Dabar lietuviams visi kilimai atrodo esą persiški - ir belgiški, ir indiški, ir pagaminti Kinijoje. Bet akylas persiškų kilimų žinovas gali atskirti originalų darbą nuo kopijos", - tikino L.Bohne.

Saugomi privačiose kolekcijose

Moteris pabandė šią žinių spragą užpildyti į Kauną atvežusi apie 60 unikalių senovinių persiškų kilimų iš Italijos, Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kitų šalių.

Renginio sumanytoja teigė, kad visi kilimai buvo paskolinti iš privačių kolekcijų. Savininkai pasitikėjo ja ir trumpam leido gražius ir prabangius daiktus išvežti iš savo namų.

Antai žinomas lietuvių dailininkas, scenografas Liudas Truikys itin vertino rankų darbo kilimus ir jo namuose sukaupta didelė kolekcija. Pasak verslininkės, verta prisiminti, kad Lietuvos didikai nusimanė apie aukštos kokybės kilimus ir savo pilyse tokių kilimų turėjo.

Vertina prabangų grožį

Lietuvoje yra žmonių, kurie vertina interjero prabangos dalykus. Tai liudijo į persiškų kilimų pristatymą sugužėję verslininkai iš visos Lietuvos. Pasižvalgyti į unikalius kilimus ir tekstilę - tautines juostas, audinius, druskos maišus, atramines pagalves, krepšius - atėjo aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų. Tai itin nudžiugino renginio autorę.

"Parodos idėją brandinau dvejus metus. Žmonės manimi patikėjo, tad jiems atsidėkodama prižadėjau išsaugoti konfidencialią informaciją apie savininkus. Visi eksponatai aprašyti ta proga išleistame kataloge", - pasakojo parodos rengėja.

L.Bohne sakė, kad renginys sukėlė didelį susidomėjimą ir norinčiųjų patekti į jį buvo gerokai daugiau, nei salėje gali tilpti. "Ateityje žadu surengti ir daugiau vertingų kilimų pristatymų. Bet tokia paroda, kokia buvo šį kartą, niekuomet nepasikartos", - tvirtino ji.

Faktai apie kilimus

Brangiausi kilimai yra rišami iš 3-5 mėnesių ėriuko kaklo pavilnės.

Persiškų kilimų aukcione XVI amžiaus rankų darbo kūrinys buvo parduotas už 7 mln eurų.

Baldai niekada nebuvo svarbūs persų ar iranėnų buičiai, o kilimas atliko svarbų vaidmenį jų kasdieniame gyvenime. Ant kilimų žmonės sėdėjo kaip ant minkštos sofos.

Kilimai, kurie yra pailgos formos, vadinami konferencijų kilimais.

Kilimų rišimas labai vertintas tais laikais, kai buvo drausta piešti žmogaus atvaizdą. 1910 metais Rytų Azerbaidžane sukurtame kilime pavaizduotas karalius Ismailas I (1478-1524 m.) - Persijos karalius, Sefevidų dinastijos įkūrėjas.

Šahsavanų gentis rišo krepšius druskai laikyti, juos dekoravo keraminiais akmenėliais. Kitos gentys - krepšius ant balno, kuriuos naudodavo genties vyrai, kai jiems tekdavo gabenti įvairius rakandus.

Senovėje žmonės arklius užklodavo specialiais rištais antklotais.

Religinė tematika nėra populiari tema kilimų meistrams. Antai "Madona su kūdikiu" - nedidelis kilimas (79-50 cm), kurį sukūrė armėnų tautybės dailininkas, gyvenęs Kašane apie 1910 metus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami