TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Pigi renovacija ne visada gelbėja nuo skersvėjų

2014 12 04 16:34
Isover nuotrauka

Šąlančios kojos, drėgmė, namuose jaučiami skersvėjai – su tokiomis problemomis susiduria nemažai daugiabučiuose gyvenančių žmonių. Specialistai sako, kad yra ir kitokių, kur kas ilgaamžiškesnių priemonių nei šiltos vilnonės kojinės ir kibirais geriama arbata. Mūsų rinkoje jau yra priemonių, padėsiančių sutaupyti daugiau kaip 60 % šilumos tiek renovuojamų, tiek naujai statomų namų gyventojams. 

Po renovacijos – žymiai šilčiau

„Vėdinamo fasado sistema įrengiama taip, kad paliekamas oro tarpas tarp termoizoliacinės medžiagos ir fasado apdailos. Šiame tarpe esantis oras kyla aukštyn taip pašalindamas drėgmę. Tokiu būdu šiltinimo sluoksnis išlieka sausas ir nepraranda šilumos saugojimo savybių. Vėdinamas fasadas sudaro patikimą kietą išorinės sienos apvalkalą“, – aiškino „Isover“ techninė vadovė Laima Biezumaitė.

Ekspertai skaičiuoja, kad įvertinus sumažėjusius šilumos nuostolius, ventiliuojami fasadai atsiperka palyginti greitai – per 12-20 metų. Renovuojamuose namuose kokybiškai įrengtos ventiliuojamų fasadų sistemos gali tarnauti daugiau kaip 30 metų, o naujuose – dar ilgiau.

Tačiau svarbiausia, kad taip išauga pastato energetinis efektyvumas. „Jau įgyvendintų renovacijos projektų, kuomet buvo naudojami ventiliuojami fasadai, pavyzdžiai rodo, kad šilumos energijos vidutiniškai sutaupoma 40-50 proc. ar net daugiau. Žinoma, rezultatui įtakos turi ir tai, kokia anksčiau buvo sienų būklė. Jeigu sienos buvo labai prastos, naujai jas apšiltinus efektas gaunamas labai didelis“, – sakė specialistė.

Pasak jos, dar didesnį šilumos taupymo efektą galima pasiekti pasirinkus vėdinamo fasado konstrukciją be vadinamųjų „šalčio tiltelių“. Tokia fasado konstrukcija laikosi ant nerūdijančio plieno strypų, kurie beveik 30 kartų mažiau laidesni šilumai už įprastas aliuminio karkaso sistemas.

Nepraleidžia vėjo, bet išgarina drėgmę

L. Biezumaitė sutinka, kad fasado šiltinimas montuojant vėdinamų fasadų sistemas kainuoja daugiau nei sienas tiesiog apšiltinti polistireniniu putplasčiu, tačiau siūlo prieš priimant sprendimą gerai pagalvoti, ar siekis sutaupyti neatsigręš prieš gyventojus.

„Didžiausi šilumos nuostoliai patiriami ne dėl tiesioginio šalčio poveikio, kurį įveikia ir pigesnės apšiltinimo medžiagos. Didžiausios problemos atsiranda tuomet, kai susidaro nepalankus vėjo, temperatūros ir kritulių derinys, o sienose ima kauptis drėgmė. Putplasčiu apšiltinti fasadai prastai išgarina drėgmę, todėl ardomas apdailinis tinkas. Vėdinamo fasado oro tarpe judantis oras išgarina drėgmę, todėl siena išlieka sausa. Šiltinimo sluoksnis padengiamas specialiomis plokštėmis, kurios mažai laidžios orui, bet gerai praleidžia vandens garus. Taip sustabdomas vėjas, tačiau praleidžiami iš patalpų vidaus į išorę besiskverbiantys vandens garai“, – teigė „Isover“ atstovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad vėdinami fasada yra saugesni priešgaisriniu požiūriu, nes, priešingai nei tinkuojamiems fasadams, jiems naudojamos nedegios medžiagos. Vėdinamus fasadus taip pat paprasčiau prižiūrėti ir remontuoti, nes pakanka pakeisti plokštes tose vietose, kur fasadas apgadintas ar ištepliotas. Lengviau kontroliuoti ir jų būklę: tiesiog atidengus vieną ar keletą plokščių galima patikrinti šilumos izoliacinę medžiagą. Be to, modernizuoto pastato vertė automatiškai pakyla.

Geriausiai tinka Lietuvos klimatui

L. Biezumaitės minėtos pažangiausios vėdinamų fasadų sistemos su plieno strypais montuojamos naujai statomuose aukščiausio energetinio efektyvumo pastatuose. Tokią sistemą pasirinko ir pirmojo Lietuvoje A klasės energinio efektyvumo verslo centro „Grand Office“ statytojai.

Šiame 21 aukšto pastate būtent vėjo poveikis gali turėti didžiausios įtakos šilumos nuostoliams, todėl buvo pasirinktas vėdinamas fasadas su laikančiąja konstrukcija be „šalčio tiltelių“ ir itin gerais šiluminiais parametrais pasižyminčia Isover šiltinimo medžiaga. Vėją izoliuojantis sluoksnis buvo įrengtas iš specialių plokščių, kurių siūlės užklijuotos specialia lipnia juosta. Taip užtikrintas konstrukcijos sandarumas ir maksimaliai sumažinta vėjo bei drėgmės įtaka pastato efektyvumui.

Sertifikuoto pasyvių namų projektuotojo, bendrovės „Descon“ direktoriaus Mindaugo Dagio teigimu, siekiant pastatyti energetiškai efektyvų namą, tinkamas sienų apšiltinimas yra vienas svarbiausių dalykų. „Didžiausi šilumos nuostoliai patiriami būtent per sienas. Vėdinami fasadai šiuos nuostolius sumažina iki minimumo“, – teigė projektuotojas.

Pasak jo, lietuviai dėl mažesnės kainos vis dar dažniau renkasi paprastus tinkuotus fasadus, tačiau pastarieji ne itin tinkami mūsų šalies klimatui, todėl jų tarnavimo laikas trumpesnis.

„Šaltasis metų laikas Lietuvoje yra gana ilgas. Per visą šį laikotarpį namuose kondensuojasi drėgmė, kurios tinkuoti fasadai išgarinti nesugeba“, – sakė specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"