Po vienu stogu - ne vien tik namai

Nijolė STORYK 2008-10-21 00:00
Nijolė STORYK 2008-10-21 00:00
I.Mikuličiūtė viena tvarko ir prižiūri galeriją-studiją. Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Ga­li bū­ti ir ki­taip. Ne vi­sa­da žo­dis "na­mai" ati­tin­ka ti­krą­ją pra­smę. Kar­tais na­mai bū­na lyg tea­tro sce­na - pa­kei­ti de­ko­ra­ci­jas, ir at­mos­fe­ra jau ki­ta. Tos de­ko­ra­ci­jos ypa­tin­gos - pa­veiks­lai ir du pia­ni­nai. Kei­čia­si pa­veiks­lai - kei­čia­si ir ap­lin­ka. Vie­nas pia­ni­nas - kom­po­zi­to­riaus Juo­zo Ind­ros. Tai jo žmo­nos do­va­na Ire­nos Mi­ku­li­čiū­tės ga­le­ri­jai-stu­di­jai.

Kaunietės I.Mikuličiūtės namuose yra tik reikalingiausi baldai, buities daiktai. Kitkam čia nėra vietos, nors erdvės užtenka. Visur, kur tik pažvelgsi, vien tik paveikslai - vieni pakabinti ant sienų, kiti išguldyti ant grindų, dar kiti lyg muziejaus saugykloje surikiuoti kampuose. Irenos namai - tai ir galerija, ir studija, o kai reikia - ir nedidelė koncertų salė.

Pritilo bohemiškas šurmulys.

Beveik pusę metų šiuose ypatinguose namuose dvelkia liūdesio nuotaika. Čia trumpam pritilo bohemiškas bruzdesys ir šurmulys. Nebėra dailininko tapytojo Raimundo Mikšio-Šniūro, Irenos vyro. Su juo ji pragyveno daug metų.

Irena rengė galerijoje parodas, plenerus darė kartu su vaikais studijoje, o Raimundas tapė gretimame bute, esančiame už sienos. Kiekvienas turėjo savo atskirą erdvę ir vienas kitam netrukdė dirbti. Raimundas, būdamas čia pat, už sienos, bet kuriuo metu užsukdavo pažiūrėti, ką veikia Irena, su ja pabendraudavo ir vėl tapydavo.

Tas jausmas neišnyko ir dabar, kai su Irena kalbėjomės galerijoje. Atrodė, kad tuoj Raimundas pravers duris, prisės prie stalo ir šnektelsime. Pamenu, būdavo tokių akimirkų: jis dar pagrodavo pianinu, kad nuotaika visiems praskaidrėtų. Groti mokėjo.

Saujelė pelenų

Galerijoje esanti niša - skirta Raimundui. Čia stovi urna, kurioje yra žiupsnelis jo pelenų. Šalia atremtas dailininko nutapytas paveikslas. Toks jo atminimas - savas ir skausmingai brangus.

"Be Raimundo namai - ne tie. Ištuštėjo, nunyko. Jo labai trūksta. Kai jis sunkiai sirgo, sukūrė pačius šviesiausius savo darbus. Tačiau paskutiniuose paveiksluose įžvelgiau Anapilio ženklus. Tai mane labai sukrėtė. Raimundas man užsiminė, kad sapne buvo susitikęs su mirtimi, sakė, kad mirtis - tokia švelni ir jauki. Po dviejų savaičių jis pats išėjo amžinybėn", - pasakojo Irena.

Palaimino tėvas Stanislovas

Prieš daug metų Paberžėje I.Mikuličiūtės ir R.Mikšio santuoką bei namus palaimino tėvas Stanislovas. Gyvenimas su menininku nuolat buvo banguojantis kaip audringa jūra: pakilimais ir atoslūgiais. Kai tarp jų kildavo audringų ginčų, santuoka galėjo nutrūkti kaip nestipriai surištas mazgas.

"Su Raimundu buvo nelengva gyventi. Jis buvo sudėtingo charakterio žmogus. Laimei, turėjome kur trumpam pabėgti vienas nuo kito. Būdavo, užsidarome savo kambariuose, aprimstame ir vėl toliau gyvename", - neslėpė Irena.

Du kartus ji vis dėlto prašė tėvą Stanislovą, kad nutrauktų jų santuoką. Jai buvo sunku su Raimundu gyventi. Tačiau tėvo Stanislovo palaiminimo taip ir nesulaukė. Iš jo išgirdo tokius žodžius: "Palikdama savo vyrą padarysi pačią didžiausią nuodėmę. Reikalingi dideli sukrėtimai, kad galėtum atsinaujinti."

"Mane su Raimundu siejo daugybė dalykų: meilė, menas, muzika,

draugai. Tikrai nevertėjo išdraskyti mūsų santuokos dėl menkaverčių dalykų. Gerai, kad paklausiau dvasininko patarimo", - prisiminė ji.

Pavaišinami kava ir pyragu

I.Mikuličiūtės galerija-namai - kauniečių, kuriems patinka menas, traukos centras. Čia rengiamos parodos, vyksta diskusijų vakarai. Tie susitikimai šeimos aplinkoje kiek kitokie - artumo jausmas toks šiltas ir mielas, kad daugeliui nesinori tų namų palikti. Kas čionai užklysta, visi yra pavaišinami kava ir gardžiu pyragu. "Kitaip nė būti negali. Tie žmonės yra mano svečiai, nors jie atėjo pažiūrėti paveikslų", - sakė moteris.

O kai Irenos studijoje-namuose susirenka vaikai, kurie mokosi piešti, vėl viskas kitaip nušvinta. Tada bohemiška atmosfera prisipildo jaunatviško klegesio. Tačiau vaikiški balsai kaipmat prityla, kai prasideda piešimo pamoka.

Daugelis kauniečių pažįsta Ireną kaip daugelio renginių - džiazo, modernaus šokio, jaunųjų atlikėjų konkursų ir kitų - globėją. Pati būdama dailininkė, ji globoja bei remia menininkus, didelės meilės ir šilumos skatinama.

Tam tikri pranašumai

"Galerija-studija, galerija-namai - tai gyvenimo būdas. Parodos, susitikimai, plenerai - visa tai man neatsiejama nuo kasdienybės, mano nuotaikos ir jausmų. Tai vyksta mano namuose", - sako kaunietė.

Kaip pavyksta išsaugoti privatumą, kai namie visada būna daug svetimų žmonių? Toks klausimas moters nė kiek nenustebino. Iš tiesų galerija-studija namie turi tam tikrų pranašumų. Viskas vienoje vietoje, niekur nereikia eiti, skubėti. "Mano namuose yra vietos ir man. Ten, kur baigiasi galerija, prasideda mano privatus gyvenimas, - sako ji. - Galerijoje dirbu ir gyvenu. Tad nieko nuostabaus, kai už sienos, virtuvėje, gaminu valgį. Šaldytuve visada yra maisto, kad turėčiau kuo pavaišinti žmones. Kokios gali būti diskusijos be kavos ir raudonojo vyno taurės."

Ten, už kitų durų

Labai atsargiai, šeimininkei sutikus, pravėrėme tas kitas duris, kurios beveik niekada neatsiveria galerijos lankytojams ir piešimo studijos nariams. Bet ir jame nieko naujo nepamatėme - aplink buvo vien tik paveikslai. Dauguma darbų - Irenos vyro dailininko R.Mikšio-Šniūro, kiti, sukabinti per visą sieną, kitų autorių.Krūvos paveikslų, sudėtų ant grindų ir atremtų į sieną. Ant palangės - meninė R.Mikšio nuotrauka, kurios autorius - fotomenininkas Vytautas Tamoliūnas. Vėliau ta nuotrauka nukeliavo ant pianino, kuriuo grojo dailininkas. Taip ir liko toje vietoje, kur paprastai dedamos natos.

"Kaip keista žvelgti į vyro nuotrauką, esančią toje vietoje. Man jis buvo svarbiausia gyvenimo nata", - užsiminė Irena.

Žalias kampelis po langais

Iš kiemo pusės ties galerijos langais - nedidelis žalias plotas, apsodintas tujomis, apželdintas žole. Ta žaluma mieste menininkų šeimai buvo tikra atgaiva. Vasarą po dideliais medžiais - pavėsis ir ramuma.

"Turėjome sodybą kaime. Vyras labai mėgo ten būti. Jis labai gerai jausdavosi gamtoje, kai ten ištisomis vasaromis gyvendavome. Tačiau ta sodyba sudegė. Kitos taip ir nesuspėjome įsigyti. Tas žalias kampelis prie namų buvo labai reikalingas Raimundui", - pasakojo kaunietė.

Kaip bus kitą vasarą, niekas nežino. Ar be Raimundo bus kam po svyruojančiais gluosniais atsisėdus ant suolelio parymoti?

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se 26-erių me­tų Po­vi­las Ve­re­nis su­ren­gė dar vie­ną sa­vo įvar­čių šou, ta­čiau tai ne­iš­gel­bė­jo vienintelės už­sie­ny­je rung­ty­niau­jan­čios [...]
Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir to­liau lie­ka be per­ga­lių „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai 94:90 (16:22, 27:26, 23:17, 15:16, 13:9) tu­rė­jo pripažinti na­muo­se žai­du­sio [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami