TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Poeto Jono Aisčio namų pašonėje

2008 09 16 0:00
Kai kuriuos akmenis Dalia parsivežė iš tolimų kelionių.
Autorės nuotrauka

Kapitoniškių kaimas garsus tuo, kad netoli jo esančiose Rumšiškėse jaunystėje gyveno garsus poetas Jonas Aistis. Vaikščiodamas gražiomis šios vietovės apylinkėmis jis sukūrė ne vieną eilėraštį. To grožio kaime buvo likę labai mažai, kai atėjo "sodybų tuštėjimo metas".

Poezijos žodžio meistras būtų tik apsidžiaugęs pamatęs, kaip merdėjusi ir nykusi vietovė pamažu atgyja, atsinaujina. Prieš septynerius metus Kapitoniškėse įsikūrė kauniečiai Dalia ir Juozas Liutkai. Juozas vadovauja Kauno teritorinės statistikos valdybai prie Statistikos departamento, o Dalia dainuoja Kauno valstybiniame chore. Dabar jų sodyba yra viena gražiausių kaime.

Rūpestis - nupjauti žolę

Kodėl daug metų Kaune gyvenę miesto žmonės panoro turėti savo namus kaime? Ką ten veikti, jei vis tiek kasdien tenka važiuoti į darbą laikinojoje sostinėje?

"Koks čia kaimas, - linksmai sako choro dainininkė D.Liutkienė. - Neturime nei daržo, nei sodo, nei galvijų, tad nereikia dirbti ūkio darbų. Visas rūpestis - vasarą laiku nupjauti žolę."

Bet koks malonumas gyventi gamtoje prie pat Kauno marių, kai artimiausias kaimynas - už kelių kilometrų. Aplink tylu ir ramu, paukšteliai čiulba, oras grynas ir gaivus. Tai Liutkai ypač pajunta, kai sugrįžta po darbo iš miesto. Dar labiau jie vertina tai, kad pačiu laiku suskubo į kaimą. Namai sodybose ir dar prie pat vandens itin pabrango.

Kaunas netoli, todėl ilgai neužtrunka, kol nuvažiuoja į darbą. "Mums nereikia grūstis kelyje piko valandomis. Nuo Rumšiškių riedame greitai ir be jokio vargo", - šypsosi Dalia.

Rado šabakštyną

Dabar kauniečiai tikrai negrįžtų gyventi į miestą. Įprato būti kaime, nors savęs jokiu būdu nelaiko kaimiečiais. Tačiau buvo toks metas, kai manė, kad labai apsiriko nusipirkę trobą Kapitoniškėse.

Iš pradžių, kai dairydamiesi būsto užklydo į ramų užkampį prie pat Kauno marių, susižavėjo vieta ir gerai neapžiūrėjo sodybos statinių -namo ir ūkinio pastato. "Ar tame name buvo galima gyventi, nekreipėme daug dėmesio, nes vis tiek ketinome rekonstruoti gyvenamąjį pastatą ir įrengti jame visus patogumus", - prisimena gyvenimo pradžią kaime dainininkė.

Buvo gili žiema. Laukus dengė baltas sniegas. Netoliese - Kauno marios. Namas ant kalnelio. Vieta romantiška ir rami. Kauniečiai pamanė, kodėl čia negyvenus. Ir nusipirko namą ant kalnelio.

Tačiau keltis į jį ketino tik pavasarį, kai nutirps sniegas. Tada atvažiavę ir pamatė, ko nepastebėjo po balta sniego danga. Tokio vaizdo jie tikrai nesitikėjo.

Visur kiurksojo vien krūvos šiukšlių, aplink buvo didelė netvarka. Tikras šabakštynas. Žmonės net pamanė, kad toje vietoje buvo sąšlavynas. Gamtos grožį nustelbė aplink skindanti baisi smarvė.

"Ankstesni šeimininkai buvo tikri slunkiai. Tokios netvarkos gyvenime nebuvau mačiusi. Kaip tie žmonės ir apsikentė?" - svarsto Dalia. Tada vienintelį kartą Liutkai suabejojo, gal paskubėjo nusipirkti sodybą.

Moteris ištraukė iš albumo buvusio pastato nuotraukas ir parodė, kaip viskas čia buvo anksčiau. Be abejo, to tvaiko negalėjome pajusti, bet vaizdelis tikrai atrodė nekoks.

Laukė nei daug, nei mažai

Kauniečius, norinčius gyventi jaukiai, patogiai ir švariai, užgriuvo dideli naujakurių darbai. Liutkai buvo tvirtai apsisprendę keltis iš miesto. Kai atsirado galimybė turėti didesnį ir erdvesnį būstą, jie nepanoro likti daugiabučio namo septintame aukšte, ir dar dviejų kambarių bute. "Mūsų draugai ne juokais išsigando pamatę, į ką iškeitėme savo butą mieste. Apleista sodyba, galima sakyti, buvo be namo. Pastatą reikėjo nugriauti iki pamatų", - pasakoja Dalia.

Liutkai įsivaizdavo, koks bus jų naujas namas ant kalnelio prie Kauno marių. Abu žūtbūt norėjo ištrūkti iš miesto. Todėl nepuolė į neviltį, kad liko be būsto. Jiems teko luktelėti nei daug, nei mažai - beveik penkerius metus, kol galutinai įsikėlė į naują namą kaime.

Iš lovos pasisveikina su aušra

Sodyba yra Rumšiškių etnografinio parko teritorijoje, tad kauniečiai negalėjo visai nugriauti seno pastato. Išliko seni, bet dar nevisiškai sutrūniję rąstai, o visa kita buvo pakeista ir atnaujinta. Kai pakėlė namo pamatus, lyg ant delno atsivėrė Kauno marios. Vien dėl nuostabaus vaizdo šeimininkai mansardoje įsirengė miegamąjį. Dabar ankstyvą rytą prabudę iš lovos pasisveikina su aušra, net kojos nereikia kelti į lauką. Mansardoje prie miegamojo yra vyro darbo kambarys, vonia.

"Nustebau, kad šiame kaime prie namų žmonės neaugino gėlių. Mano namai skendi žieduose. Kai kaimynai pamatė, kaip gražiai pas mus žydi gėlės, ir jie savo sodybas apželdino žalumynais. Visur aplink pasklido grožio "bacila", - sako Dalia.

Kapitoniškių kaime yra tik penkios sodybos. Dabar visose prie namų žydi gėlės. Ruduo - pats astrų metas. "Kiek nedaug reikia, kad aplinka būtų graži. Tik šiek tiek noro", - įsitikinusi pašnekovė.

Pomėgis - gėlės

Kai turi laisvo laiko, Dalia mėgsta prižiūrėti gėles. Vyro Juozo darbas - pjauti žolę, rūpintis naujais medeliais.

Ar būdama gamtoje, prie gėlių, uždainuoja? Dalia šypteli: "Žinoma, padainuoju. Su gėlėmis reikia bendrauti, kad jos gražiau žydėtų. Kai statėme namą, nebuvo kada galvoti apie dainavimą. Dabar jau ramiai, be rūpesčių gyvename", - tvirtina ji.

Kai tik atšyla orai, Dalia iš pat ryto bėga prie Kauno marių ir medituoja. Savaitgaliais žmonos pavyzdžiu paseka ir vyras, nes kitomis dienomis jis anksti skuba į darbą.

Tempė akmenis

Gyvendama prie Rumšiškių, kur yra J.Aisčio muziejus, moteris susidomėjo poeto gyvenimu ir jo kūryba. Kai į svečius atvažiuoja draugai, sodybos šeimininkė papasakoja, kas buvo jų kaimynas, ką naujo perskaitė apie garsųjį lyriką.

Dalia ir Juozas senokai neteko tėvų. Norėdami įamžinti jų atminimą, Liutkai prie savo namų sukrovė aukurą iš akmenų. Tas aukuras kaskart kyla į viršų, nes kai kas nors iš giminių aplanko juos, būtinai atveža nors po vieną akmenį. Per giminės suvažiavimus - tai irgi Dalios puoselėjama tradicija - tų riedulių sukraunama didelė krūva. Kaunietė taip pamėgo akmenis, kad būtinai po kelis parsiveža iš tolimų koncertinių kelionių. Kiekvienas jų turi savo vietą sodyboje - tai prie gėlynų, tai prie tvoros ar tiesiog stūkso pievoje.

Prie namo vorele suguldyti balti akmenys - iš Maltos. Kartą po koncerto filharmonijos autobuse ji paliko sunkią dėžę. Pamatęs vairuotojas nustebo, kam dainininkė tempia namo paprastus sunkius akmenis. "Nuo to karto chore pasklido kalbos, kad pradėjau statyti namą iš akmenų", - smagiai pasakoja Dalia.

Prisistatė katinas

Sodybos šeimininkai tik prieš metus buvusiame ūkiniame pastate baigė įrengti treniruoklių salę. Čia taip pat yra visi patogumai. Šį pastatą Liutkai statė patys sugrįžę po darbo.

Dabar Dalia ir Juozas kiekvieną rytą pradeda nuo mankštos prie treniruoklių. Patalpoje vėsu net karščiausią vasaros dieną, nors kondicionierių čia nėra. Sienos storos, todėl nepraleidžia į vidų iš lauko sklindančios šilumos. Ant sienų kabo seno tvarto nuotraukos. Visi gali išvysti, kiek daug jie pasidarbavo, kad visur būtų gražu ir tvarkinga.

Nuo šeimininkės nė per žingsnį nesitraukia namų augintinis Pūkis. Vis vizgina uodegą ir glaustosi prie kojų, nors lakstyti turi kitur.

Beveik hektaro žemės plotą juosia tvora, sauganti jaunus sodinukus nuo miško žvėrelių. Pieva stropiai nušienauta, o grožį aplink skleidžia tai vienur, tai kitur išmėtyti gėlynai.

Netrukus prisistato ir katinas Džeris. Jis pariečia uodegą, tarsi primindamas, kad yra čia svarbiausias šeimininkas. Dalia norėtų auginti ožką, bet tam prieštarauja vyras. Kas prižiūrės gyvulį tuomet, kai ji ilgam išvyks koncertuoti svetur?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"