TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Poilsiautojų meniu: šašlykus keičia kepsniai

2013 06 13 6:00
Užsienyje populiarūs barbekiu vakarėliai atranda vietos ir lietuvių laisvalaikyje. Eastseven.de nuotrauka

Kepsnines ir šašlykines paprastai perka nuosave name ar sodyboje gyvenantys arba užmiestyje atostogaujantys žmonės. Bet miestiečiai irgi nepraleidžia progos paragauti virš karštų žarijų keptos mėsos. Lietuvoje jau atsisakoma šašlykų - rengiami užsienyje populiarūs kepsnių vakarėliai.

Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos narė Galina Bovševič sako, kad šiandien lietuviai net per didžiausias šventes neapsieina be kepsninės. Gamintojai taip pat prisitaikė prie klientų ir siūlo nemažai mėsos produktų, paruoštų kepti virš žarijų. Profesionali virtuvės šefė patikino, kad kepsninės tinka ne tik mėsos patiekalams gaminti, bet ir daržovėms ar net desertui ruošti. „Paprastoje dėžėje, skirtoje šašlykams kepti, to nepavyktų padaryti. Tačiau yra kepsninių, kuriose galima pagaminti ir šokoladinę suflė ar troškinį“, - tvirtino ji.

Vakarėliai prie daugiabučių

Kepsnių mėgėjai kepa juos ne vien poilsiaudami gamtoje. Šiltais vasaros vakarais čirškinamos mėsos kvapą galima užuosti ir tarp daugiabučių. Miestiečiai įsigudrina kepti šiuos skanėstus tiesiog savo butų balkonuose arba terasose.

Tiesa, to daryti nevalia, ir ne tik dėl į butus besismelkiančio dūmų kvapo ar kaimynų pykčio. Kurti atvirą ugnį gyvenamųjų namų balkonuose draudžiama pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles. Bet išsinešti šašlykinę arba kepsninę į kiemą leidžiama, tik svarbu pasitraukti nuo pastato ir kitų degių daiktų per 6 metrus.

Vakarų Europoje kaimynų susitikimai lauke, prie kepsninėje kepamos mėsos labai paplitę, o Lietuvos daugiabučių gyventojai dar nedrįsta kiemuose organizuoti tokių susibūrimų. LŽ skaitytoja Laura pasakojo pirmą kartą barbekiu vakarėlį daugiabučio kieme mačiusi Vokietijoje. „Lankiau Hamburge gyvenančią draugę. Prie jos namų yra nemaža pievelė, kurioje įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir pristatyta suoliukų. Vieną pavakarę pamačiau ten susirinkusį būrį žmonių. Jie buvo atsinešę ne vieną kepsninę, kvepėjo mėsa ir daržovėmis. Pajuokavau, kad netrukus prie vakarėlio prisidės ir policininkai, bet draugė net nesuprato mano humoro – pasirodo, kepsniai namo kieme kepami kiekvieną savaitę“, - stebėjosi Laura.

Ne tik ugnis ir grotelės

Idėjos sužavėta mergina svarstė ją įgyvendinti ir grįžusi į Lietuvą, bet pabūgo aplinkinių reakcijos. „Manau, jei sugalvotume prie laiptinės išsikepti šašlykų, kaimynai tikrai kuo nors apmėtytų ar bent apšauktų“, - svarstė ji.

Paprasčiausia kepsninė kainuoja nuo 30 litų, bet už įmantrų prietaisą gali tekti pakloti ir keletą tūkstančių. / Innen-dekoration.com nuotrauka

G.Bovševič ragino žmones nepykti užuodus mėsos kvapą iš kaimyno balkono. Moteris prisipažino ir pati savaitgaliais balkone kepanti vištieną arba žuvis, bet pabrėžė, kad jos kepsninėje nėra atviros ugnies – tik smilkstantys anglių briketai. Neseniai iš pasaulio grilio čempionato grįžusi ir įvairių naujovių ten išvydusi G.Bovševič tvirtino, jog lietuviams sunku įsivaizduoti, kokių įdomių sprendimų galima sumanyti. Galbūt todėl į mėsos kepimą prie namų vis dar žiūrima įtariai. Bet pasaulyje jau naudojamos kepsninės, kuriose maistas kaitinamas žemoje temperatūroje, taip pat mėsą apkepantys ir parūkantys prietaisai bei kepsninės su vandens garinimo galimybe.

Kainos pagal kišenę

Lietuvoje modernių kepsninių siūloma dar nedaug. Prekybos centruose ir internetinėse parduotuvėse daugumą prekių sudaro paprasti, nebrangūs prietaisai. Kepsninių ir šašlykinių galima įsigyti ir turguje. Paprastos, dėžutės formos šašlykinės arba nedidelės apvalios kepsninės, kuriose galima iškepti 3-4 gabalus mėsos, kainuoja nuo 30 litų. Už didelę kepsninę, kurią galima paversti rūkykla, tenka mokėti iki maždaug 200 litų.

Žinomų firmų gaminiai brangesni. Pavyzdžiui, vokiška „Thuros“ kepsninė ir šašlykinė gali kainuoti nuo 500 iki daugiau kaip 1000 litų, o daugiafunkciai prietaisai dar brangesni.

Kiek verta išleisti kepsninei, priklauso nuo kiekvieno poreikių. Žmogui, naudojančiam šį daiktą vos kelis kartus per metus, visiškai pakanka ir neįmantraus įtaiso. Bet tiems, kurie gyvena individualiame name ir mėgsta dažniau išsikepti maisto lauke, verčiau investuoti į patvaresnį daiktą. Turint daug erdvės kieme net galima susimūryti kepsninę iš plytų ar akmenų ir pridengti ją stogeliu. Tradicinio stiliaus gerbėjų namuose ne mažiau populiarūs ir metaliniai, kalvių gaminti įrenginiai.

Iškeliauja į užsienį

Kepsnines rankomis gaminančių meistrų dirbtuvėse darbo netrūksta visus metus. Įmonės „Gamkalvė“ savininkas Gintaras Adomėnas LŽ tvirtino, kad dabar užsakymų turi iki spalio mėnesio, ir darbo nuolat yra jau 10 metų. Jo įmonėje gaminama 60 skirtingų šašlykinių ir kepsninių, o kainos gali skirtis ir dešimtis kartų. Pasak pašnekovo, paprasčiausią modelį galima įsigyti už 75 litus. Brangiausias kūrinys – pernai pagal individualų projektą pagaminta didžiulė kepsninė su keturiais kepimo paviršiais. Vienetinis įrenginys užsakovui atsiėjo 6500 litų. G.Adomėnas sutiko, kad tai nemaži pinigai, bet, pasak jo, rankomis kaltos originalios kepsninės negalima lyginti su pigesniais, masiškai gaminamais daiktais.

„Ir pats jau 15 metų naudoju kaldintą kepsninę. Ji storo metalo, greitai nesurūdija. Gaminame ir iš juodojo metalo, ir iš nerūdijančio plieno, tik kaina skiriasi. Nerūdijančio plieno kepsninė gali būti naudojama 50-60 metų. Tai daiktas, skirtas ne keliems sezonams“, - garantavo pašnekovas.

Be to, rankų darbo kepsninė yra savito stiliaus, todėl mėgstantiesiems kalvystės meną toks įrenginys gali tarnauti ir kaip kiemo puošmena. G.Adomėno įmonė keletą kepsninių yra pagaminusi kaimo turizmo sodyboms. Dalis jų iškeliavusios į užsienį – daugiausia į emigravusių tautiečių namus. „Lietuvoje žmonėms svarbiausia, kad būtų kur kepti šašlykus, o užsienyje labiau mėgstami kepsniai. Dar plinta kepimas ant įkaitusio akmens“, - pasakojo meistras. Kaip naujausią technologiją jis paminėjo per parodą Italijoje matytą kepimo paviršių iš įkaitintos Himalajų druskos. G.Adomėnas neabejojo, kad tokį egzotišką maisto ruošimo būdą anksčiau ar vėliau norės išbandyti ir lietuviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"