Prie Gamernės malūno, kur vaikščiojo Jogaila

Nijolė STORYK 2009-12-29 00:00
Nijolė STORYK 2009-12-29 00:00
Gamernės vienkiemyje prie Bezdonės upelio stovėjęs Jogailos laikų senas malūnas - Bezdonių dvaro dalis. Dabar senasis malūnas nebeveikia, bet jo pastatas restauruotas. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Ga­mer­nės kai­me (Ne­men­či­nės sen., Vil­niaus r.) yra tik vie­na so­dy­ba. Jos gy­ven­to­jai - pra­ei­ty­je ži­no­mo aka­de­mi­nio irk­la­vi­mo ša­lies čem­pio­no Da­nie­liaus ir Tat­ja­nos Lu­ko­šių šei­ma. Šiam vien­kie­miui grė­sė iš­tuš­tė­ti. Ta­čiau tė­vų na­mų ne­pa­li­ko trys Lu­ko­šių užau­gin­ti vai­kai.

Gamernės kaimas nėra užmirštas ir gūdus užkampis, kur retai kas užsuka. Priešingai, čia gyvenimas toks pat judrus ir gyvas, kaip ir anksčiau, kai prieš daugiau nei dvidešimt penkerius metus atsikėlė gyventi Lukošiai.

Seno dvaro dalis.

Gamernės vienkiemis yra vaizdingoje vietovėje, netoli nuo žinomo Bezdonių dvaro. Istorijos šaltiniai mena, kad apylinkės miškuose mėgo medžioti Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Gamernės vienkiemyje prie Bezdonės upelio stovėjęs Jogailos laikų senas malūnas - Bezdonių dvaro dalis. Vienkiemio šeimininkai Lukošiai juokauja, kad gyvendami buvusio dvaro valdose jaučiasi lyg dvarininkai.

Kai senas malūnas veikė, užtvenktas vanduo šniokšdamas veržėsi nuo krioklio. Malūno nebeliko, tačiau prie krioklio buvęs jo pastatas restauruotas. Taigi dabar sodyboje stovi du pastatai - gyvenamasis namas ir poilsinė prie vandens.

Vasarą kaimas lyg kurortas - tyras oras, šalia miškas ir vanduo. Ir atšalus orams aplink gražu - už lango apšerkšnijusios miško eglės lyg iš atviruko.

Kol vyko seno malūno pastato rekonstrukcija, sodybos aplinka nebuvo tvarkoma. Tik šiemet želdiniais buvo apsodinti žemės plotai prie namų. Žydinčių gėlių grožis atsiskleidžia vasarą, o žiemą žaliuoja dekoratyviniai spygliuočiai.

Šeimininkų dukrą Martą ypač stebino mamos išradingumas, kai prasidėjo sodybos apželdinimo darbai. Juos moteris atliko viena. Dabar vienkiemyje nepaprastai gražu ir dėl retų augalų. Dar niekada čia nežydėjo tiek daug nuostabių gėlių, kaip praėjusią vasarą - rožės ir frezijos žydėjo po langais.

Miško orkestras lyg aidas

Aplink namus beveik nėra tuščio žemės lopinėlio. Tik takelis, vedantis prie vandens krioklio. Tuo takeliu link vandens malonu pavaikščioti, parymoti ant tiltelio ir pasiklausyti upelio čiurlenimo, šalia esančio miško orkestro garsų. Tos romantiškos valandėlės retos, bet džiuginančios: tėvų dėka vaikai turi nuostabų gamtos kampelį.

Marta pasakoja, kad šią vietovę gerai pažįsta nuo vaikystės. Ji laiko save iš prigimties romantike. Gamtos ramybė ir grožis ją tiesiog užburia. Kartais padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. "Tėvai visada akcentavo, kad gyvenime labai svarbu yra darni šeima, bendravimas ir pagarba vienas kitam. Jie buvo irkluotojai. Jiems vanduo - kaip alpinistams kalnai. Iki šiol mūsų šeimoje gyvos sporto tradicijos. Baigęs aktyviai sportuoti, mano tėvas dalyvavo veteranų irklavimo varžybose. 1994 metais Melburne pasaulio veteranų irklavimo čempionate jis laimėjo du medalius - auksą vyrų dviviečių ir sidabrą - keturviečių rungtyse. Dabar jis yra irklavimo rungtynių teisėjas. Jei pro sodybą netekėtų upelis, vargu ar mano tėvams būtų patikusi ši vieta", - pasakojo jauna mergina.

Kaime Marta turi visą savo ūkį - aštuonis augintinius: penkias kates ir tris šunis, juos globoja ir prižiūri.

Neskuba remontuoti buto

Kol kas Marta, kaip ir brolis Justinas, kuris yra studentas, būna arčiau tėvų. Vyresnioji jų sesuo Ieva prieš kelerius metus ištekėjo ir su vyru gyvena atskirai, jie turi savo namą Vilniuje.

Marta Lukošiūtė nebuvo išėjusi iš tėvų namų net ir tada, kai studijavo vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tuo labiau neketina visiškai atsiskirti dabar, kai daug dirba. Mergina beveik kasdien važinėja apie trisdešimt kilometrų į repeticijas Vilniuje - ji dalyvauja televizijos projekto "Triumfo arka" auksinio balso konkurse.

Jauna dainininkė pasakoja, kad prieš kelerius metus savo butą Vilniuje pradėjo remontuoti. O gyventi neįrengtame bute be jaukios svetainės ir miegamojo jai nejauku. Kur kas jaukiau - pas tėvus kaime. Be to, remonto darbai užsitęsė, nes ji paprasčiau neturi tam laiko. Tuo labiau dabar, kai beveik tuo pačiu metu prasidėjo darbas televizijoje bei repeticijos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Marta repetuoja naujame operos "Figaro vedybos" pastatyme. Ispanų režisieriaus Emilio Sagi premjera numatyta kitų metų vasario mėnesį.

M.Lukošiūtei tikrai nėra reikalo verstis per galvą, kad kuo greičiau sutvarkytų savo butą sostinėje - jaukiai ir skoningai kaip jos tėvų vienkiemis. Mergina įsitikinusi, kad remonto darbus galima užbaigti vėliau. Jai dabar rūpi darbas scenoje. Jauna dainininkė sako, kad visų pirma ji dėkinga likimui, kad pateko į populiarią televizijos laidą. Vien tai, jog galėjo dainuoti scenoje grojant orkestrui jai yra neįkainuojama patirtis.

Seni turėklai ir senovinė spinta

Tėvų namuose Marta visada laukiama. Juose erdvu ir daug vietos. "Nuo vaikystės mane supo gamtos ramybė ir tyla, kurios visada pasigendu, kai būnu mieste. Tad su malonumu po repeticijų važiuoju į kaimą", - sako ji. Ir nusijuokia, kad tėvų sodyboje nėra sunkių ūkio darbų - nereikia nei karvių melžti, nei kiaulių šerti, nei daržų ravėti.

Martos tėvai niekada nebuvo ūkininkai ir jais neketino būti, kai dar anais laikais sumanė gyventi kaime. Savo trijų vaikų taip pat nemokė ūkininkauti. Arčiausiai nuo kaimo sodybos Nemenčinėje buvo muzikos mokykla. Vietoj ūkio darbų, juos pratino prie muzikos. Vyresnioji duktė Ieva groja pianinu, Marta - smuiku, o sūnus Justinas - klarnetu.

Buvęs sportininkas D.Lukošius yra savamokslis muzikantas ir turi puikų balsą. Tad anksčiau dažnai namuose vyko šeimos orkestrėlio koncertai. Namų muzikavimas šiek tiek sušlubavo, kai tėvų namus pirmoji paliko duktė Ieva.

Marta linksmai pasakoja, kaip kartais sumano "padėti" tėvams dirbti sodyboje. Kartą ji nusprendė padaryti "tvarką": tiltelio per upelį turėklai ilgai buvo nenudažyti, o jai nepatiko apsilupęs paviršius. Nuvažiavo į parduotuvę, nupirko baltų dažų ir perdažė turėklus. Po kurio laiko nauji dažai pradėjo luptis, turėklų paviršius pagelto. Marta nežinojo, kad turėklus reikia paruošti dažymui - nuskusti senus dažus ir tik po to dažyti.

"Žinoma, tėvai man nieko nesakė, kad ištepliojau turėklus, o seni dažai prasimušė į paviršių. Kol kas viskas liko kaip buvo, tačiau vaizdas šiek tiek gražesnis", - linksmai pasakojo Marta, prisiminusi, kaip "tvarkė" turėklus sodyboje. Daugiau prie tokių darbų ji nepuolė.

Savo bute Vilniuje Marta yra pati sau šeimininkė ir tvarkosi savarankiškai. Į jos valdas namiškiai nesikiša. "Tėvai įkurtuvių proga man padovanojo antikvarinę spintą. Beje, baldo kol kas dar neturiu kur statyti, nes nebaigtas remontas", - sako ji.

Kokie bus dainininkės namai Vilniuje? Koks interjero stilius patinka?

Marta tikino, kad savo buto tikrai neapstatys senoviniais baldais. "Senovinis akcentas gali būti unikali detalė šiuolaikiškoje aplinkoje. Visa kita - modernu, šviesu ir erdvu. Daiktams neteikiu pernelyg didelės reikšmės. Namuose turi būti tik tai, kas reikalinga", - sako M.Lukošiūtė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Jogaila  78.62.140.67 2013-03-26 16:03:06
Buvo puikus karvedys.
2 0  Netinkamas komentaras
Eigulys  78.60.107.101 2013-03-26 16:03:06
Koks Jogaila? Sako jis mokėjo tik poteriauti,o dar buves viena akimi ne labai primatantis.
2 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami