TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Prie Gamernės malūno, kur vaikščiojo Jogaila

2009 12 29 0:00
Gamernės vienkiemyje prie Bezdonės upelio stovėjęs Jogailos laikų senas malūnas - Bezdonių dvaro dalis. Dabar senasis malūnas nebeveikia, bet jo pastatas restauruotas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Gamernės kaime (Nemenčinės sen., Vilniaus r.) yra tik viena sodyba. Jos gyventojai - praeityje žinomo akademinio irklavimo šalies čempiono Danieliaus ir Tatjanos Lukošių šeima. Šiam vienkiemiui grėsė ištuštėti. Tačiau tėvų namų nepaliko trys Lukošių užauginti vaikai.

Gamernės kaimas nėra užmirštas ir gūdus užkampis, kur retai kas užsuka. Priešingai, čia gyvenimas toks pat judrus ir gyvas, kaip ir anksčiau, kai prieš daugiau nei dvidešimt penkerius metus atsikėlė gyventi Lukošiai.

Seno dvaro dalis.

Gamernės vienkiemis yra vaizdingoje vietovėje, netoli nuo žinomo Bezdonių dvaro. Istorijos šaltiniai mena, kad apylinkės miškuose mėgo medžioti Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Gamernės vienkiemyje prie Bezdonės upelio stovėjęs Jogailos laikų senas malūnas - Bezdonių dvaro dalis. Vienkiemio šeimininkai Lukošiai juokauja, kad gyvendami buvusio dvaro valdose jaučiasi lyg dvarininkai.

Kai senas malūnas veikė, užtvenktas vanduo šniokšdamas veržėsi nuo krioklio. Malūno nebeliko, tačiau prie krioklio buvęs jo pastatas restauruotas. Taigi dabar sodyboje stovi du pastatai - gyvenamasis namas ir poilsinė prie vandens.

Vasarą kaimas lyg kurortas - tyras oras, šalia miškas ir vanduo. Ir atšalus orams aplink gražu - už lango apšerkšnijusios miško eglės lyg iš atviruko.

Kol vyko seno malūno pastato rekonstrukcija, sodybos aplinka nebuvo tvarkoma. Tik šiemet želdiniais buvo apsodinti žemės plotai prie namų. Žydinčių gėlių grožis atsiskleidžia vasarą, o žiemą žaliuoja dekoratyviniai spygliuočiai.

Šeimininkų dukrą Martą ypač stebino mamos išradingumas, kai prasidėjo sodybos apželdinimo darbai. Juos moteris atliko viena. Dabar vienkiemyje nepaprastai gražu ir dėl retų augalų. Dar niekada čia nežydėjo tiek daug nuostabių gėlių, kaip praėjusią vasarą - rožės ir frezijos žydėjo po langais.

Miško orkestras lyg aidas

Aplink namus beveik nėra tuščio žemės lopinėlio. Tik takelis, vedantis prie vandens krioklio. Tuo takeliu link vandens malonu pavaikščioti, parymoti ant tiltelio ir pasiklausyti upelio čiurlenimo, šalia esančio miško orkestro garsų. Tos romantiškos valandėlės retos, bet džiuginančios: tėvų dėka vaikai turi nuostabų gamtos kampelį.

Marta pasakoja, kad šią vietovę gerai pažįsta nuo vaikystės. Ji laiko save iš prigimties romantike. Gamtos ramybė ir grožis ją tiesiog užburia. Kartais padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. "Tėvai visada akcentavo, kad gyvenime labai svarbu yra darni šeima, bendravimas ir pagarba vienas kitam. Jie buvo irkluotojai. Jiems vanduo - kaip alpinistams kalnai. Iki šiol mūsų šeimoje gyvos sporto tradicijos. Baigęs aktyviai sportuoti, mano tėvas dalyvavo veteranų irklavimo varžybose. 1994 metais Melburne pasaulio veteranų irklavimo čempionate jis laimėjo du medalius - auksą vyrų dviviečių ir sidabrą - keturviečių rungtyse. Dabar jis yra irklavimo rungtynių teisėjas. Jei pro sodybą netekėtų upelis, vargu ar mano tėvams būtų patikusi ši vieta", - pasakojo jauna mergina.

Kaime Marta turi visą savo ūkį - aštuonis augintinius: penkias kates ir tris šunis, juos globoja ir prižiūri.

Neskuba remontuoti buto

Kol kas Marta, kaip ir brolis Justinas, kuris yra studentas, būna arčiau tėvų. Vyresnioji jų sesuo Ieva prieš kelerius metus ištekėjo ir su vyru gyvena atskirai, jie turi savo namą Vilniuje.

Marta Lukošiūtė nebuvo išėjusi iš tėvų namų net ir tada, kai studijavo vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tuo labiau neketina visiškai atsiskirti dabar, kai daug dirba. Mergina beveik kasdien važinėja apie trisdešimt kilometrų į repeticijas Vilniuje - ji dalyvauja televizijos projekto "Triumfo arka" auksinio balso konkurse.

Jauna dainininkė pasakoja, kad prieš kelerius metus savo butą Vilniuje pradėjo remontuoti. O gyventi neįrengtame bute be jaukios svetainės ir miegamojo jai nejauku. Kur kas jaukiau - pas tėvus kaime. Be to, remonto darbai užsitęsė, nes ji paprasčiau neturi tam laiko. Tuo labiau dabar, kai beveik tuo pačiu metu prasidėjo darbas televizijoje bei repeticijos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Marta repetuoja naujame operos "Figaro vedybos" pastatyme. Ispanų režisieriaus Emilio Sagi premjera numatyta kitų metų vasario mėnesį.

M.Lukošiūtei tikrai nėra reikalo verstis per galvą, kad kuo greičiau sutvarkytų savo butą sostinėje - jaukiai ir skoningai kaip jos tėvų vienkiemis. Mergina įsitikinusi, kad remonto darbus galima užbaigti vėliau. Jai dabar rūpi darbas scenoje. Jauna dainininkė sako, kad visų pirma ji dėkinga likimui, kad pateko į populiarią televizijos laidą. Vien tai, jog galėjo dainuoti scenoje grojant orkestrui jai yra neįkainuojama patirtis.

Seni turėklai ir senovinė spinta

Tėvų namuose Marta visada laukiama. Juose erdvu ir daug vietos. "Nuo vaikystės mane supo gamtos ramybė ir tyla, kurios visada pasigendu, kai būnu mieste. Tad su malonumu po repeticijų važiuoju į kaimą", - sako ji. Ir nusijuokia, kad tėvų sodyboje nėra sunkių ūkio darbų - nereikia nei karvių melžti, nei kiaulių šerti, nei daržų ravėti.

Martos tėvai niekada nebuvo ūkininkai ir jais neketino būti, kai dar anais laikais sumanė gyventi kaime. Savo trijų vaikų taip pat nemokė ūkininkauti. Arčiausiai nuo kaimo sodybos Nemenčinėje buvo muzikos mokykla. Vietoj ūkio darbų, juos pratino prie muzikos. Vyresnioji duktė Ieva groja pianinu, Marta - smuiku, o sūnus Justinas - klarnetu.

Buvęs sportininkas D.Lukošius yra savamokslis muzikantas ir turi puikų balsą. Tad anksčiau dažnai namuose vyko šeimos orkestrėlio koncertai. Namų muzikavimas šiek tiek sušlubavo, kai tėvų namus pirmoji paliko duktė Ieva.

Marta linksmai pasakoja, kaip kartais sumano "padėti" tėvams dirbti sodyboje. Kartą ji nusprendė padaryti "tvarką": tiltelio per upelį turėklai ilgai buvo nenudažyti, o jai nepatiko apsilupęs paviršius. Nuvažiavo į parduotuvę, nupirko baltų dažų ir perdažė turėklus. Po kurio laiko nauji dažai pradėjo luptis, turėklų paviršius pagelto. Marta nežinojo, kad turėklus reikia paruošti dažymui - nuskusti senus dažus ir tik po to dažyti.

"Žinoma, tėvai man nieko nesakė, kad ištepliojau turėklus, o seni dažai prasimušė į paviršių. Kol kas viskas liko kaip buvo, tačiau vaizdas šiek tiek gražesnis", - linksmai pasakojo Marta, prisiminusi, kaip "tvarkė" turėklus sodyboje. Daugiau prie tokių darbų ji nepuolė.

Savo bute Vilniuje Marta yra pati sau šeimininkė ir tvarkosi savarankiškai. Į jos valdas namiškiai nesikiša. "Tėvai įkurtuvių proga man padovanojo antikvarinę spintą. Beje, baldo kol kas dar neturiu kur statyti, nes nebaigtas remontas", - sako ji.

Kokie bus dainininkės namai Vilniuje? Koks interjero stilius patinka?

Marta tikino, kad savo buto tikrai neapstatys senoviniais baldais. "Senovinis akcentas gali būti unikali detalė šiuolaikiškoje aplinkoje. Visa kita - modernu, šviesu ir erdvu. Daiktams neteikiu pernelyg didelės reikšmės. Namuose turi būti tik tai, kas reikalinga", - sako M.Lukošiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"