TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Prie Ratnyčėlės kitokie saulėlydžiai

2009 11 03 0:00
Verslininkas R.Visockas ir dvi jo moterys - žmona Rima ir duktė Andželika džiaugiasi gyvenimu kaime.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ko reikia žmogui, kad jis pradėtų gyventi kitaip nei iki šiol? Didelių sukrėtimų?! Gal protėvių šauksmo? O gal kieno nors pastūmėjimo?

Verslininkas Romas Visockas įsitikinęs, kad miesto žmogui gyvenimas kaime tarsi koks stebuklas. "Gamta pasąmonėje daro tokius keistus vingius, būdamas miško ir vandens apsuptyje negali likti toks pats, kaip anksčiau. Dvasia tampa švaresnė", - sako jis.

Krosnis po atviru dangumi.

Netoli Druskininkų esantis Ratnyčios kaimas dar iki XIX amžiaus vidurio buvo stambus visos parapijos centras: buvo ir smuklių, ir bažnyčia.

Dabar vietinių gyventojų yra nedaug, o ir tie, kurie čia liko, ramiai gyvena be didelio sujudimo. Kaimo tyloje čiurlena vingrus ir sraunus Ratnyčėlės upelis. Bažnyčia tebestovi, o smuklių nebėra.

Net ir rudenį, kai pasirodo pirmosios šalnos, gražios apylinkės traukia daug gamtos mylėtojų. Vieniems patinka pasivaikščioti miško takeliais, kitiems smagu pasiklausyti upelio čiurlenimo ir tylos. Ypač vasarą čionai suplūsta daug poilsiautojų. Bet tai nepakeitė įprasto kaimo gyvenimo ritmo.

Ratnyčios kaimas subruzdo tada, kai prieš penkerius metus čia atsikėlė gyventi verslininkas R.Visockas su šeima. Ką tame kaime veiks, tada jai dar nežinojo. Norėjo vieno - būti arčiau gamtos.

Prie įvažiavimo į jų sodybą stovi sakralinis objektas - skulptūra. Niekas prie jos nesimeldžia, bet sakralumas slypi prilipdytuose nedideliuose molio gabalėliuose su palinkėjimais - geros dienos, geros sveikatos, gero gyvenimo sau ir kitiems.

Anksčiau sodyboje būta didesnio sujudimo. Nuo pat ryto, trikdydamas tylą, po mišką sklisdavo medžio drožėjų kalenimas. Drožėjai išvažiavo, bet liko jų skulptūros, vaizduojančios įvairius senovinius amatus.

Gyvena kaip mūsų senoliai

R.Visockas sako, kad jo namai etnografiniu muziejumi po atviru dangumi tapo tarsi savaime. Jis iš prigimties linkęs meistrauti, drožinėti ir seniai tam jautė potraukį. Senų rąstų troba, kaip ir vyno rūsys padabinti autentiškais dirbiniais, įvairiomis detalėmis. Viskas tikra - stalai, kėdės, skrynios, veidrodžiai, ir, žinoma, medžio skulptūros, kurių pilna namo viduje.

Verslininkas su žmona Rima sodyboje pastatė medinę skulptūrą savo trims anūkėliams, kad užaugę juos prisimintų. Medžio drožinys stovi kieme tarp kitų skulptūrų. Jei to nežinotum, net neatkreiptum dėmesio. Duktė Andželika negalėjo nepasidžiaugti neparodžiusi šio darbo.

Kitos liaudies buities skulptūros atspindi senus mūsų protėvių amatus - kaip senoliai mokėjo verpti, kepti, kulti ir kitus darbus dirbti. "Sodyboje patys gyvename, bet mūsų namai atviri visiems, kas domisi senovės amatais. Ar mūsų vaikai moka duoną kepti, sviestą mušti ir šluotą rišti? Kas būsime mes, jei neišsaugosime tradicijų ir papročių?" - kalba verslininkas.

Jiedu su žmona savo gerais darbais išgarsino sodybą visoje apylinkėje, tad pro šalį važiuojantys žmonės mielai užsuka pasigrožėti ten esančiomis medžio skulptūromis. Šeimininkai visus pavaišina kaimiškais lašiniais ir savo kepta duona. Ar šiais laikais kur rasi tokius vaišingus ir gerus žmones!

Pasak verslininko dukros Andželikos, gyvenimas kaime yra ramus ir tylus. Ji turi darbą ir rūpinasi savo šeima, bet niekada neatsisako padėti tėvams, kai jie patys nesuspėja visko nuveikti.

Namai Ratnyčios kaime nuo vaikystės liko ir jos namais. Jauna moteris dažnai čia lankosi su vyru ir trimis vaikais. Tiesiog atvažiuoja pailsėti ir pabūti su tėvais. Kai vakarais name pakuriamas židinys, prie jo susėda gausi šeima ir ilgai visi vakaroja besišnekučiuodami. Ypač žiemos vakarais, kai anksti sutemsta ir atšąla orai.

Protėvių šauksmas

Keistenybių R.Visocko sodyboje gana daug. Svetainės centre stovi atramos kolona, joje išskobta arklio figūra. Vos tik įėjus pro duris ta figūra pasitinka lyg žmogus. Pasagų - namų laimės simbolių - vos ne visi kambariai prikabinėti. Net kėdžių metaliniai atlošai pasagomis papuošti.

Arkliai bei pasagos kaime lyg ir įprastas reiškinys. Tačiau verslininko duktė Andželika tik suaugusi sužinojo, kad tie simboliai susiję su giminės istorija. "Kodėl mano tėvas miestietis jautė tokį potraukį viskam, kas susiję su arkliais, jis pats nesidomėjo. Patiko ir tiek. Kai pirmaisiais Nepriklausomybės metais ėmėsi verslo, savo firmą pavadino "Pasaga". Į namus tempė bet kokį daiktą, jei tas jam priminė arklius. Po kiek laiko firma buvo uždaryta, bet tėvui arkliai po senovei liko vienintele aistra. Vėliau, kai mano tėvas dirbo Kauno karo istorijos muziejuje, jo vienas draugas paklausė, ar jis nesidomėjęs savo giminės geneologija. Tada ir paaiškėjo, kad pasaga jo gyvenime atsirado neatsitiktinai. Kažkurioje giminės atšakoje buvo didikų, kurių vėliavos pagrindinis simbolis - pasaga. Ar tai ne protėvių šauksmas, atgijęs dabar?" - stebėjosi verslininko duktė.

Duoną patys kepa

Romas yra daugelio amatų meistras, bet tuo nesipuikuoja. Židinio apdailą taip pat padarė pats. Tik dabar, kai laiko yra vis mažiau, rečiau meistrauja. Kai su žmona nusprendė pradėti kepti duoną, apvažinėjo beveik visus aplinkinius kaimus klausinėdami senų žmonių receptų paslapčių. Pasirodo, duonai iškepti reikia dviejų dienų.

"Šis procesas yra gana ilgas. Bėgant metams pats mokaisi kepimo meno. Duonos neparduodame, patys valgome ir turime kuo pavaišinti svečius", - pasakojo Ratnyčios kaimo verslininkas.

Nuo ryto iki vakaro triūsia

Įsivaizduokite, jog vietoj pašėlusio lėkimo su reikalais, sėdite ant lieptelio prie upelio ir nieko neveikiate valandą dvi vien to grožio pakerėti? Galbūt Romas ir jo žmona Rima dabar kitaip pasakotų, jei būtų kaip tada, kai sodyboje dar nieko nebuvo - tik plynas laukas ir senas ūkinis pastatas.

Paprastai žmogus ketindamas įsikurti pirmiausia pasistato gyvenamąjį namą, bet Romas viską darė kitaip. Jis visų pirma ieškojo, kur galės užsiimti senoviniais amatais.

Nuo tada viskas prasidėjo. Keitėsi ne tik kaimo gyvenimas, bet ir pats šeimininkas. "Gyventi kaime nėra lengva. Jei nori ką nors turėti, privalai save tam darbui atiduoti nuo ryto iki vakaro. Tačiau kokia atgaiva, kai po darbo gali pailsėti gamtoje. Tai ir yra svarbiausia. Į miestą tikrai negrįžčiau", - prisipažįsta jis.

R.Visockienė patvirtino, kad gyvenant kaime gamta daro didžiulį įspūdį: miško šnaresiai po langu ir saulėlydžiai, kai visi darbai padaryti, niekam neprilygsta.

Išrado sveikatos formulę

Kai atsikėlė į Ratnyčios kaimą, Romas buvo pats storiausias apylinkės žmogus. Verslininkas ant vietinių gyventojų nepyko, kad jį pradėjo vadinti storu Romu.

Bet kartą neapsikentė ir ėmė savimi rūpintis. Iš Latvijos pasikvietė garsų specialistą, kad išmokytų sveikai gyventi. Valgė tik tai, kas padėdavo atsikratyti nereikalingų kilogramų. Romas sako, kad pats išrado stebuklingą formulę - septyni minus septyni plius septyni. Ką tai reiškia?

Verslininkas lyg gražiausią eilėraštį surimavo, aiškindamas trijų septynetų esmę. "Per septynias dienas, tai yra savaitę, užsikūrus židinį, upelio čiurlesy, žvakės plazdesy, balto arklio žvangesy kaip mat nėra septynių kilogramų, tada per septynerius metus vargo nematai - pirtelę kūreni, nukanki prie ežerėlio - pagrybauji, pauogauji, o jei ir tai pabosta - iš patrankėlės pašaudai (verslininkas kadaise buvo geras senovinių patrankų šaudymo meistras ir tą amatą gerai išmano - red.), baseinėlin įkrenti pasimaudyti. Žiūrėk, sočiai pavalgyti ir nebėra kada", - juokavo buvęs storasis Romas.

Anot jo, sveikas gyvenimas kaime savaime tirpdo riebalus. Žinoma, žmona Rima neatleidžia vadelių ir rūpestingai prižiūri savo vyrą, kad šis užsimiršęs nepradėtų sočiai ir riebiai valgyti. Storas Romas sulieknėjo, o sodyboje gyvenimo tempas nė kiek nesulėtėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"