Prie Ratnyčėlės kitokie saulėlydžiai

Nijolė STORYK 2009-11-03 00:00
Nijolė STORYK 2009-11-03 00:00
Verslininkas R.Visockas ir dvi jo moterys - žmona Rima ir duktė Andželika džiaugiasi gyvenimu kaime. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Ko rei­kia žmo­gui, kad jis pra­dė­tų gy­ven­ti ki­taip nei iki šiol? Di­de­lių su­krė­ti­mų?! Gal pro­tė­vių šauks­mo? O gal kie­no nors pa­stū­mė­ji­mo?

Verslininkas Romas Visockas įsitikinęs, kad miesto žmogui gyvenimas kaime tarsi koks stebuklas. "Gamta pasąmonėje daro tokius keistus vingius, būdamas miško ir vandens apsuptyje negali likti toks pats, kaip anksčiau. Dvasia tampa švaresnė", - sako jis.

Krosnis po atviru dangumi.

Netoli Druskininkų esantis Ratnyčios kaimas dar iki XIX amžiaus vidurio buvo stambus visos parapijos centras: buvo ir smuklių, ir bažnyčia.

Dabar vietinių gyventojų yra nedaug, o ir tie, kurie čia liko, ramiai gyvena be didelio sujudimo. Kaimo tyloje čiurlena vingrus ir sraunus Ratnyčėlės upelis. Bažnyčia tebestovi, o smuklių nebėra.

Net ir rudenį, kai pasirodo pirmosios šalnos, gražios apylinkės traukia daug gamtos mylėtojų. Vieniems patinka pasivaikščioti miško takeliais, kitiems smagu pasiklausyti upelio čiurlenimo ir tylos. Ypač vasarą čionai suplūsta daug poilsiautojų. Bet tai nepakeitė įprasto kaimo gyvenimo ritmo.

Ratnyčios kaimas subruzdo tada, kai prieš penkerius metus čia atsikėlė gyventi verslininkas R.Visockas su šeima. Ką tame kaime veiks, tada jai dar nežinojo. Norėjo vieno - būti arčiau gamtos.

Prie įvažiavimo į jų sodybą stovi sakralinis objektas - skulptūra. Niekas prie jos nesimeldžia, bet sakralumas slypi prilipdytuose nedideliuose molio gabalėliuose su palinkėjimais - geros dienos, geros sveikatos, gero gyvenimo sau ir kitiems.

Anksčiau sodyboje būta didesnio sujudimo. Nuo pat ryto, trikdydamas tylą, po mišką sklisdavo medžio drožėjų kalenimas. Drožėjai išvažiavo, bet liko jų skulptūros, vaizduojančios įvairius senovinius amatus.

Gyvena kaip mūsų senoliai

R.Visockas sako, kad jo namai etnografiniu muziejumi po atviru dangumi tapo tarsi savaime. Jis iš prigimties linkęs meistrauti, drožinėti ir seniai tam jautė potraukį. Senų rąstų troba, kaip ir vyno rūsys padabinti autentiškais dirbiniais, įvairiomis detalėmis. Viskas tikra - stalai, kėdės, skrynios, veidrodžiai, ir, žinoma, medžio skulptūros, kurių pilna namo viduje.

Verslininkas su žmona Rima sodyboje pastatė medinę skulptūrą savo trims anūkėliams, kad užaugę juos prisimintų. Medžio drožinys stovi kieme tarp kitų skulptūrų. Jei to nežinotum, net neatkreiptum dėmesio. Duktė Andželika negalėjo nepasidžiaugti neparodžiusi šio darbo.

Kitos liaudies buities skulptūros atspindi senus mūsų protėvių amatus - kaip senoliai mokėjo verpti, kepti, kulti ir kitus darbus dirbti. "Sodyboje patys gyvename, bet mūsų namai atviri visiems, kas domisi senovės amatais. Ar mūsų vaikai moka duoną kepti, sviestą mušti ir šluotą rišti? Kas būsime mes, jei neišsaugosime tradicijų ir papročių?" - kalba verslininkas.

Jiedu su žmona savo gerais darbais išgarsino sodybą visoje apylinkėje, tad pro šalį važiuojantys žmonės mielai užsuka pasigrožėti ten esančiomis medžio skulptūromis. Šeimininkai visus pavaišina kaimiškais lašiniais ir savo kepta duona. Ar šiais laikais kur rasi tokius vaišingus ir gerus žmones!

Pasak verslininko dukros Andželikos, gyvenimas kaime yra ramus ir tylus. Ji turi darbą ir rūpinasi savo šeima, bet niekada neatsisako padėti tėvams, kai jie patys nesuspėja visko nuveikti.

Namai Ratnyčios kaime nuo vaikystės liko ir jos namais. Jauna moteris dažnai čia lankosi su vyru ir trimis vaikais. Tiesiog atvažiuoja pailsėti ir pabūti su tėvais. Kai vakarais name pakuriamas židinys, prie jo susėda gausi šeima ir ilgai visi vakaroja besišnekučiuodami. Ypač žiemos vakarais, kai anksti sutemsta ir atšąla orai.

Protėvių šauksmas

Keistenybių R.Visocko sodyboje gana daug. Svetainės centre stovi atramos kolona, joje išskobta arklio figūra. Vos tik įėjus pro duris ta figūra pasitinka lyg žmogus. Pasagų - namų laimės simbolių - vos ne visi kambariai prikabinėti. Net kėdžių metaliniai atlošai pasagomis papuošti.

Arkliai bei pasagos kaime lyg ir įprastas reiškinys. Tačiau verslininko duktė Andželika tik suaugusi sužinojo, kad tie simboliai susiję su giminės istorija. "Kodėl mano tėvas miestietis jautė tokį potraukį viskam, kas susiję su arkliais, jis pats nesidomėjo. Patiko ir tiek. Kai pirmaisiais Nepriklausomybės metais ėmėsi verslo, savo firmą pavadino "Pasaga". Į namus tempė bet kokį daiktą, jei tas jam priminė arklius. Po kiek laiko firma buvo uždaryta, bet tėvui arkliai po senovei liko vienintele aistra. Vėliau, kai mano tėvas dirbo Kauno karo istorijos muziejuje, jo vienas draugas paklausė, ar jis nesidomėjęs savo giminės geneologija. Tada ir paaiškėjo, kad pasaga jo gyvenime atsirado neatsitiktinai. Kažkurioje giminės atšakoje buvo didikų, kurių vėliavos pagrindinis simbolis - pasaga. Ar tai ne protėvių šauksmas, atgijęs dabar?" - stebėjosi verslininko duktė.

Duoną patys kepa

Romas yra daugelio amatų meistras, bet tuo nesipuikuoja. Židinio apdailą taip pat padarė pats. Tik dabar, kai laiko yra vis mažiau, rečiau meistrauja. Kai su žmona nusprendė pradėti kepti duoną, apvažinėjo beveik visus aplinkinius kaimus klausinėdami senų žmonių receptų paslapčių. Pasirodo, duonai iškepti reikia dviejų dienų.

"Šis procesas yra gana ilgas. Bėgant metams pats mokaisi kepimo meno. Duonos neparduodame, patys valgome ir turime kuo pavaišinti svečius", - pasakojo Ratnyčios kaimo verslininkas.

Nuo ryto iki vakaro triūsia

Įsivaizduokite, jog vietoj pašėlusio lėkimo su reikalais, sėdite ant lieptelio prie upelio ir nieko neveikiate valandą dvi vien to grožio pakerėti? Galbūt Romas ir jo žmona Rima dabar kitaip pasakotų, jei būtų kaip tada, kai sodyboje dar nieko nebuvo - tik plynas laukas ir senas ūkinis pastatas.

Paprastai žmogus ketindamas įsikurti pirmiausia pasistato gyvenamąjį namą, bet Romas viską darė kitaip. Jis visų pirma ieškojo, kur galės užsiimti senoviniais amatais.

Nuo tada viskas prasidėjo. Keitėsi ne tik kaimo gyvenimas, bet ir pats šeimininkas. "Gyventi kaime nėra lengva. Jei nori ką nors turėti, privalai save tam darbui atiduoti nuo ryto iki vakaro. Tačiau kokia atgaiva, kai po darbo gali pailsėti gamtoje. Tai ir yra svarbiausia. Į miestą tikrai negrįžčiau", - prisipažįsta jis.

R.Visockienė patvirtino, kad gyvenant kaime gamta daro didžiulį įspūdį: miško šnaresiai po langu ir saulėlydžiai, kai visi darbai padaryti, niekam neprilygsta.

Išrado sveikatos formulę

Kai atsikėlė į Ratnyčios kaimą, Romas buvo pats storiausias apylinkės žmogus. Verslininkas ant vietinių gyventojų nepyko, kad jį pradėjo vadinti storu Romu.

Bet kartą neapsikentė ir ėmė savimi rūpintis. Iš Latvijos pasikvietė garsų specialistą, kad išmokytų sveikai gyventi. Valgė tik tai, kas padėdavo atsikratyti nereikalingų kilogramų. Romas sako, kad pats išrado stebuklingą formulę - septyni minus septyni plius septyni. Ką tai reiškia?

Verslininkas lyg gražiausią eilėraštį surimavo, aiškindamas trijų septynetų esmę. "Per septynias dienas, tai yra savaitę, užsikūrus židinį, upelio čiurlesy, žvakės plazdesy, balto arklio žvangesy kaip mat nėra septynių kilogramų, tada per septynerius metus vargo nematai - pirtelę kūreni, nukanki prie ežerėlio - pagrybauji, pauogauji, o jei ir tai pabosta - iš patrankėlės pašaudai (verslininkas kadaise buvo geras senovinių patrankų šaudymo meistras ir tą amatą gerai išmano - red.), baseinėlin įkrenti pasimaudyti. Žiūrėk, sočiai pavalgyti ir nebėra kada", - juokavo buvęs storasis Romas.

Anot jo, sveikas gyvenimas kaime savaime tirpdo riebalus. Žinoma, žmona Rima neatleidžia vadelių ir rūpestingai prižiūri savo vyrą, kad šis užsimiršęs nepradėtų sočiai ir riebiai valgyti. Storas Romas sulieknėjo, o sodyboje gyvenimo tempas nė kiek nesulėtėjo.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami