Prieškambaryje telpa ir lokio iškamša

Nijolė STORYK 2010-03-23 00:00
Nijolė STORYK 2010-03-23 00:00
Aktorei D.Kazragytei jaukumo jos namuose suteikia koridoriuje pakabintas Kristaus paveikslas, po juo - vaikiškas piešinys, toliau - dovanoti dailės kūriniai. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Ne vel­tui sa­ko­ma, kad tea­tras pra­si­de­da nuo dra­bu­ži­nės, o na­mai - nuo prie­škam­ba­rio. Ši būs­to da­lis - tar­si vi­zi­ti­nė kor­te­lė, at­sklei­džian­ti tuo­se na­muo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių sko­nį, po­rei­kius ir už­siė­mi­mą.

Paprastai koridorius (kai kur šiuolaikiniuose butuose jo apskritai nėra) yra nedidelė erdvė, neapkrauta baldais ar kitais daiktais. Koridoriuje yra tik tai, kas būtina (ir kas telpa) - drabužių kabykla, avalynės dėžė ir veidrodis. Tačiau prieškambaris vieniems gali būti ir medžioklės trofėjų saugojimo vieta, o kitiems - tik sandėliukas, nereikalingiems daiktams sudėti.

Atspindi asmenybę.

Aktorė Doloresa Kazragytė neslepia, kad yra praktikuojanti katalikė. Jos bute koridoriuje ant sienos kabo Kristaus paveikslas.

Buvęs parlamentaras Gediminas Jakavonis prieškambaryje (dideliame name prieškambaris sujungtas su svetaine, iš čia kyla laiptai į antrą aukštą) pastatė lokio iškamšą, kurią apgyvendino išskobtoje medžio drevėje.

Menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė itin brangina koridoriuje prie veidrodžio pastatytą medinį stovą skėčiams sudėti. Tai jos vyro dailininko Vytauto Tamoliūno, prieš pusę metų išėjusio Anapilin, medžio drožinys.

Smuikininkė Kristina Domarkienė panoro koridorių atnaujinti - nedidelę patalpą išklijavo moderniais tapetais.

Kineziterapeutė Judita Rusteikienė koridorių panaudojo kaip papildomą patalpą nenaudojamiems daiktams sudėti. Išradinga interjero detalė - dėžutes primenantis baldas.

Dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė vietoj durų padarė arkas, kad į koridorių sklistų dienos šviesa ir patalpa būtų erdvesnė.

Architektai Aurėja Leskauskaitė ir Marius Šlančiauskas, praėjusių metų "Metų interjero" laureatai, suprojektavo koridorių, kuriame vizualiai nieko nėra - net sieninės spintos nesimatytų, jei ne veidrodis per visą sieną.

Nebylus pasisveikinimas

Aktorė D.Kazragytė gali daug pasakoti apie jai brangius ir artimus žmones, bet ne apie tai, kas jai yra neįdomu. "Namuose esantiems daiktams neteikiu pernelyg didelės reikšmės. Juose yra tik tai, ko reikia patogiai gyventi. Pernelyg nieko nedailinu ir negražinu", - sakė ji. Gyvendama viena (sūnus turi šeimą ir gyvena atskirai) ji džiaugiasi tuo, ką turi. Doloresa sako, kad daugiabutyje koridoriai yra standartiniai - siauri ir pailgi. Nieko ypatingo tokioje erdvėje nesumanysi.

Aktorės būstui jaukumo suteikia ant sienos pakabintas Kristaus paveikslas, po juo - vaikiškas piešinys, toliau - dovanoti dailės kūriniai.

"Kai tik praveriu savo namų duris, iš karto pamatau Kristaus paveikslą. Šis paveikslas mane išlydi ir pasitinka. Toks kasdienis nebylus bendravimas su Dievu mane nuteikia viltingai", - neslėpė aktorė.

Ne juokais gąsdina

Buvusio parlamentaro G.Jakavonio name yra gan daug istorinių ir etnografinių detalių, lyg muziejuje. Iš akmenų sumūrytas pastatas, stovintis Varėnos miške iš tolo primena senovinę ritelių pilį. Buvusio politiko namų prieškambaris - dar didesnė staigmena tiems, kurie šiuose namuose lankosi pirmą kartą. Prie pat durų lyg sargybiniai stovi riterio šarvai, o už poros žingsnių pasitinka žmogaus dydžio lokio iškamša. Gauruotas padaras tarsi rengiasi išlįsti iš savo olos - išskobtos tuopos kamieno, esančio pastato centre - ir čiupti pašaliečiui už rankos.

Bet šeimininkas ramina, esą baimintis nėra ko, nes negyvi daiktai, tuo labiau gyvūnai, nėra pavojingi. "Viskas mūsų namuose prigijo lyg čia būtų amžius stovėję. Kaip ir lokio iškamša, kuri naujus svečius nejuokais išgąsdina", - sakė G.Jakavonis.

Stalčiukų pakopos

Miegamųjų rajonų blokinis namas - anų laikų standartinis palikimas. Kineziterapeutė J.Rusteikienė mano, kad daug ką galima pakeisti net tokiame bute, kuris yra mažas kaip kišenė.

Kai jos namuose darbavosi meistrai, ji jiems pasakė: "Viską darykite taip, kad atėję į svečius draugai manęs paklaustų, kieno tokios auksinės rankos." Moteris prisipažino, kad šiuo sakiniu tiesiog papirko meistrus.

Koridorius labai jaukus ir gražus, kaip ir kambariai. Vos kelių metrų erdvė vizualiai padidėjo, kai sieninėje spintoje stumdomomis durimis buvo įstatytas veidrodis.

Iš pradžių moteris nuogąstavo, kad mažame bute nebus kur sudėti kasdien nenaudojamų daiktų, bet išeitį surado - užsakė baldžiams pagal specialų projektą pagaminti baldą su stalčiukais. Pristumta prie sienos pakopomis spintelė užima nedaug vietos, be to, labai patogi, pavyzdžiui, ant jos galima atsisėsti apsiaunant batus. Atvira drabužių kabykla skirta tik sezoniniams apdarams.

Koridoriaus sienos - šviesios spalvos, gerai apšviestos, tad vizualiai erdvė dar padidėja.

Tapetai juostų raštais

Smuikininkė K.Domarkienė prieš kelerius metus užklupusius remonto vargus prisimina kaip vieną gyvenimo provokacijų. Kai vyko darbai jai vis tiek reikėjo skubėti į repeticijas, koncertus ar dirbti su studentais. Tad kai daugelis griovė sienas ir didino erdves, muzikė viską paliko taip, kaip buvo. Nejudino koridoriaus, tik vienintelėje šioje vietoje panaudojo juostomis išmargintus tapetus. Dabar prie durų nedidelėje nišoje yra atvira drabužių kabykla, o koridoriaus gale į vonios duris įrėmintas didelis veidrodis šiek tiek pailgina erdvę. Taigi prieš išeinant iš namų patogu dar kartą žvilgterėti į veidrodį ir patikrinti, ar puošnus apdaras gražiai prigludęs.

Po remonto smuikininkei koridorius yra jos pasididžiavimas. Ji neapsiriko šiai erdvei pritaikiusi pavasario gaivą primenančius žalsvus tapetus. Nors lubos aukštos, bet koridoriuje juostuoti tapetai tinka.

Dailininko drožiniai

Menotyrininkės R.Tamoliūnienės namų koridoriuje esantys daiktai po jos vyro dailininko Vytauto Tamoliūno netekties tapo šeimos relikvija. Dailininkas laisvalaikiu mėgo drožinėti iš medžio. Miške suradęs nudžiuvusį kamieną ar šaką, tempė namo ir iš jų skaptavo įvairius daiktus. Pats savo rankomis sodyboje pastatė trobelę.

Beveik viskas, kas yra koridoriuje, tai V.Tamoliūno interjero puošybos darbas. Taip koridoriuje atsirado kiek netradicinis stovas skėčiams sudėti, veidrodžio lentynėlė ir dėžutė. Pats pagamino iš medžio lenktos formos šviestuvą, tokios pačios formos ir veidrodžio rėmas.

Šios originalios medžio detalės nedidelį koridorių daro labai jaukų. O kai jau nebėra žmogaus, kuris tuos daiktus išdrožė, norėdamas pagražinti namus, jų vertė artimiesiems yra neįkainuojama ir brangi kaip atminimas.

Vietoj durų - atviros arkos

Dainininkė N.Tallat-Kelpšaitė užsiminė - jei jos bute kambariai būtų su durimis, koridorius būtų tamsus lyg urvas. Dar esant gyvam jos vyrui vadybininkui Antanui Ignatavičiui abu sumanė tas duris išimti ir vietoj jų palikti tuščias erdves, panašias į arkas. Tas sumanymas pasiteisino, nes išgriauti virtuvės sieną jie nepanoro. Dabar į koridorių dienos šviesa sklinda pro langus iš svetainės ir virtuvės. Sugrįžus namo net lempos uždegti nereikia.

Butas yra senoviniame mūriniame name. Tais laikais koridorių paskirtis buvo šiek tiek kita. Jie būdavo ilgi ir siauri. Atskira erdvė tarsi saugojo namus nuo iš lauko sklindančio šalčio ar nepageidaujamų svečių.

Ši vieta - trumpo stabtelėjimo zona, kol žmogus nusivelka paltą ir nusiauna batus. Be to, dažnai koridoriuose įrengdavo sandėliuką uogienėms ar kitoms maisto atsargoms laikyti.

Tik tai, kas reikalinga

Šiais laikais architektai koridorius projektuoja šiek tiek kitokius - erdvesnius ir patogesnius, lygiaverčius kitoms būsto erdvėms. Vienoks koridorius yra bute, kitoks - privačiame name. Kartais koridorius yra tarsi pereinamoji erdvė, ypač kai būstas kelių aukštų ir jame įrengti laiptai. Jis tarsi pranyksta, susilieja su kitų patalpų atviromis erdvėmis. Interjeras keičiasi ir kai naudojamos šiuolaikinės, modernios statybinės medžiagos.

Architektai A.Leskauskaitė ir M.Šlančiauskas siekia estetikos tokioje iš pirmo žvilgsnio nereikšmingoje vietoje kaip koridorius. Dailu ir kompaktiška - tik tai, kas reikalinga, labai erdvu.

Sieninės spintos stumdomomis durimis didelis veidrodis atspindi svetainę, kuri sujungta su koridoriumi. Koridoriuje medinės grindys, kaip ir kituose kambariuose. Jie nesibaimina, kad iš lauko atėjus grindys išsipurvins, todėl išsivertė be kilimų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
An­tra­die­nį, rug­sė­jo 27-ąją, Vil­nius švęs Pa­sau­li­nę tu­riz­mo die­ną, to­dėl rug­sė­jo 24–25 ir 27 die­no­mis bus pa­siū­ly­ta net 20 eks­kur­si­jų ne­mo­ka­mai.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami