Privataus detektyvo kelias suteikė ramybės

Rita KRUŠINSKAITĖ 2010-08-03 00:00
Rita KRUŠINSKAITĖ 2010-08-03 00:00
Buvęs generalinis komisaras mėgsta skaityti - jo darbo kambaryje sukaupta didelė biblioteka. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Stre­sai, nak­ti­niai skam­bu­čiai ir be­mie­gės nak­tys bu­vu­siam po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­niam ko­mi­sa­rui Vy­tau­tui Gri­ga­ra­vi­čiui pra­ei­tis ir ver­tin­ga pa­tir­tis. Šian­dien jis sėk­min­gai dar­buo­ja­si pri­va­čia­me vers­le ir su šei­ma džiau­gia­si ra­miu gy­ve­ni­mu so­dy­bo­je ša­lia Aly­taus.

Valstybės tarnyba vienam populiariausių Lietuvos žmonių - V.Grigaravičiui - praeities etapas, kurio pratęsti jis nenorėtų. Tačiau jeigu šalyje susiklostytų ypatinga kriminogeninė padėtis ir buvę kolegos paprašytų jo pagalbos, tikriausiai ištartų "taip".

Prieš pustrečių metų pradėjęs vadovauti naujai įsteigtai bendrovei "AS Double Invest", kurios veikla susijusi su asmens, šeimos, turto ir verslo apsauga, privačiu detektyvu tapęs buvęs generalinis komisaras iš pradžių buvo ir vienintelis jos darbuotojas. Ilgainiui įmonės veikla sėkmingai plėtėsi ir peržengė Lietuvos sienas - dabar baigiami formuoti jos padaliniai Latvijoje ir Estijoje. Nedidelį kolektyvą sudaro buvę policijos ir prokuratūros darbuotojai. "Mūsų įmonės žmonės turi didelę ne tik darbo teisėsaugos srityje, bet ir gyvenimo patirtį, o tai labai svarbu sprendžiant verslininkams iškilusias problemas", - apibūdino kolektyvą V.Grigaravičius.

Anot pašnekovo, jo dabartinė veikla panaši į darbą policijoje. Ir ten, ir čia dirbama su žmonėmis, nukentėjusiais nuo įvairių nenaudėlių, taip pat stengiamasi klientus apsaugoti nuo visokių grėsmių. Tačiau privačiame versle dirbti esą gerokai lengviau - kai neberiboja pareigūno statutas atsiranda didesnis tarpusavio pasitikėjimas. "Klientui dabar aš esu toks pats verslininkas, kaip ir jis", - teigė V.Grigaravičius.

Palikęs tarnybą alytiškis labai aiškiai pajuto, kad trūksta ekonomikos ir finansų žinių. "Norėdamas sėkmingai plėtoti verslą, turėjau užpildyti šią spragą. Pradėjau rimčiau domėtis šalyje vykstančiais ekonominiais procesais, skaityti specialią literatūrą. Verslas tai ta pati politika, tik bendravimas ir protegavimas turi savas taisykles, kurių aš anksčiau nežinojau. Turiu tobulėti šioje srityje", - savikritiškai save vertino V.Grigaravičius. Anot buvusio policijos vadovo, kol kas paslaugų dažniausiai kreipiasi verslininkai, kuriems reikia rimtos, kvalifikuotos pagalbos.

Viešų renginių vengia

V.Grigaravičius, užvėręs Policijos departamento duris, neatsiribojo nuo informacijos apie šalies kriminogeginę padėtį, seka visus procesus ir žino, kas vyksta, tačiau stengiasi nesigilinti į policijos veiklos problemas. "Nenoriu sau aitrinti širdies", - prisipažino ne vieno sunkaus ir sudėtingo nusikaltimo išaiškinimui vadovavęs verslininkas. Jeigu buvę kolegos pasiteirauja jo nuomonės, pasako, kaip elgtųsi, kokius sprendimus priimtų vienu ar kitu atveju, bet savo nuomonės neperša ir nenurodinėja, kaip elgtis.

Pasitraukus iš aukšto posto, maloniai nustebino pasikeitę santykiai su aplinkiniais. Draugų nesumažėjo. Priešingai - jų atsirado daugiau, nes būdamas aukštas valstybės pareigūnas kai kuriuos kontaktus ribojo norėdamas išvengti įtarinėjimų, kad kai kurie žmonės gali pasinaudoti jo įtaka ir taip mesti dėmę pareigūno reputacijai.

"Tai nereiškia, kad bendrauju su visais be išimties. Su žmonėmis, pasirinkusiais nusikalstamą gyvenimo kelią, neturiu nieko bendra", - kategoriškas V.Grigaravičius.

Būdamas pareigūnas, jis ne kartą populiarumu nurungė pačius garsiausius šalies politikus. Ir šiandien V.Grigaravičius jaučia buvusių bendražygių pagarbą, o daugelis paprastų žmonių jį tebelaiko policijos pareigūno etalonu. Bet šis nuoširdus ir šiltas dėmesys ne tik džiugina, todėl nors ir gauna kvietimų į viešus policijos renginius, jų vengia. "Kartą pasijutau negerai, kai man pasirodžius renginyje kolega liko nuošalyje. Nenoriu daugiau sukelti nepatogumų kitiems", - atviravo buvęs Lietuvos policijos vadovas.

Atsirado vidinė ramybė

Ar pasukus į verslą darbo valandos sutrumpėjo, palyginti su tarnyba policijoje? A.Grigaravičius tvirtina, jog ne. Kaip ir anksčiau, jis nuo ryto iki vakaro labai užsiėmęs, kiekvieną dieną numatyta daugybė susitikimų, kelionių. Bet nepaisant intensyvaus darbo ritmo, gyvenimas pasidarė gerokai ramesnis - pašnekovas sako galintis planuoti, kaip praleisti laisvalaikį, atostogauti nesibaimindamas, kad ministro įsakymu gali būti atšauktas atgal į darbą.

Alytiškis neslepia, kad ėmęsis privataus verslo uždirba daugiau, nei tuo metu, kai buvo generalinis komisaras. "Verslas sekasi, nes dirbame atsakingai ir profesionaliai", - įvardijo sėkmės formulę V.Grigaravičius. Jis prisipažįsta, kad anksčiau gyvendavo nuo atlyginimo iki atlyginimo, o didesniam pirkiniui įsigyti imdavo paskolą. Dabar tai pamiršta. "Finansinis užtikrintumas suteikė vidinės ramybės ir pasitikėjimo", - neslėpė pasitenkinimo gera gyvenimo permaina V.Grigaravičius.

Savo vyro perėjimu iš valstybės tarnybos į privatų verslą džiaugiasi ir žmona Jolanta: "Viskas pasikeitė į gera, gyvenimas tapo ramesnis, nes mano vyras žino, kad atsakingas už tai, ką daro. Be to, kiekvieną vakarą sugrįžęs namo jis suranda laiko ir buities darbams."

Alytus mielesnis už Vilnių

Daugelis stebisi, kodėl V.Grigaravičius turėdamas visas galimybes įsikurti sostinėje to nepadarė. Į šį klausimą alytiškis turi vienintelį atsakymą: "Vilniuje man nepatinka. Alytuje gyventi daug jaukiau. Kodėl taip yra, nežinau. Jaučiu ypatingą šio miesto trauką." Tokios pačios nuomonės apie Dzūkijos sostinę ir jo žmona kaunietė Jolanta. V.Grigaravičius juokais pasakoja, kad sunku buvo žmoną įkalbėti važiuoti gyventi į Alytų, nes jai atrodė, kad neturės ką veikti "šitame kaime". Tačiau kai čia pagyveno, nuomonę pakeitė. Ne kartą atsiradus galimybei sugrįžti į Kauną nenorėdavo niekur iš Alytaus išvažiuoti.

Tiesa, dabar Grigaravičiai iš Alytaus išsikėlę gyventi į sodybą Likiškėlių kaime, tačiau jis taip arti miesto, kad drąsiai save ir toliau gali vadinti alytiškiais. Artimiausi kaimynai - vyresniojo sūnaus Egidijaus šeima. Alytaus vyriausiajame policijos komisariate dirbantis vyras su žmona Vilma augina du sūnus. Vyresnėlis jų Matas rudenį eis į trečią klasę, o jaunėliui Aisčiui rugsėjį sueis dveji metukai.

V.Grigaravičius džiaugiasi, kad su vyresniuoju anūku jau gali pasikalbėti apie istoriją kaip su lygiaverčiu pašnekovu, ar leistis į pasivažinėjimus dviračiais. Mažąjį Aistį kol kas labiau domina diedulio surinkta įvairių valstybių policijos mašinų modeliukų kolekcija. "Baigia jau "sužaisti", - nepyksta ant anūko išdaigų buvęs Lietuvos policijos vadovas.

Jaunesnysis V.Grigaravičiaus sūnus Rolandas su žmona Regina gyvena kartu su tėvais. Miškininkystę baigusio Rolando darbas privačioje įmonėje susijęs su informacinėmis technologijomis. Tačiau meniškos prigimties vyras savo laisvalaikį skiria su technika nesusijusiems pomėgiams. Jis domisi Lietuvos praeitimi, lanko senovines pilis, bažnyčias, jas fotografuoja. Yra tapęs ir fotografijos konkursų nugalėtoju. Rolando nuotraukos buvo išspausdintos Užsienio reikalų ministerijos parengtame kalendoriuje, kuris platinamas užsienio ambasadose. Būtent Rolandui yra patikėta tvarkyti Grigaravičių šeimos fotografijų archyvą.

Šeimos tradicijos

Anot V.Grigaravičiaus, daug metų į namus jis sugrįždavo tik savaitgaliais, todėl dabar su žmona, policijos pareigūne, džiaugiasi buvimu drauge, šiltu draugišku bendravimu. Paklaustas, ar neša vienas kitam kavos ar gėlių į lovą kiekvieną rytą, atsako, kad nuoširdžiam dėmesiui ir pagarbai parodyti pakanka kitų, daug geresnių būdų.

Kaip ir dirbant dabartiniame darbe, o anksčiau Policijos departamente, taip ir šeimoje alytiškis stengiasi, kad priimant svarbius sprendimus dalyvautų ir iniciatyvą rodytų visi nariai. Nesvarbu, kad kartais tenka ir pasiginčyti. V.Grigaravičiaus nuomone, šeimoje visi lygūs, todėl jis vengia, kad tėvo žodis būtų galutinis.

Graži Grigaravičių šeimos tradicija - kasmet tėvas ir abu sūnus įsiamžina bendroje fotografijoje. Kiekvienais metais tą pačią dieną toje pačioje vietoje visi trys vyrai nusifotografuoja. "Pasižiūri praėjusių metų nuotrauką, atrodo, didelių pasikeitimų kaip ir nėra. Tačiau palyginus su anksčiau fotografuotomis - laiko ženklai akivaizdūs", - pasakojo verslininkas.

Kaimynų jau nestebina, kad ne tik per valstybės šventes prie Grigaravičių namo plevėsuoja vėliavos. Per Angelų sargų dieną plazda policijos vėliava, per Alytaus miesto šventę - Alytaus. Šiemet minėdami Žalgirio mūšio 600-ąsias metines iškėlė istorines Lietuvos vėliavas. Pagarbą valstybei ir domėjimąsi istorija V.Grigaravičius įskiepijo savo sūnums. Dabar to paties moko ir anūkus.

Sava arbata - skaniausia

Nors kasdienis darbas atima daug jėgų, vienas mėgstamiausių V.Grigaravičiaus pomėgių - skaityti knygas. "Vaikai su žmona juokiasi, kad miegamajame ant spintelės padėtos 4-6, o kartais net 8 knygos, kurias visas skaitau", - pasakojo alytiškis. Literatūra pati įvairiausia - istorinė, pažintinė, ir žinoma, detektyvinė - apie įvairių tarnybų veiklą. "Kurią tuo metu skaityti, renkuosi pagal vidinį poreikį. Svarbiausia, kad nebūtų monotonijos", - tvirtino literatūros mėgėjas.

Laisvalaikį V.Grigaravičius stengiasi praleisti gamtoje, savo ar draugų sodyboje, prie ežerų, Nemuno ar marių su meškere rankoje, o kartais - miške su šautuvu. Didžiausias verslininko laimikis - 16 kilogramų karpis, sugautas viename iš Dzūkijos ežerų. "Pagal tradiciją, su karpiu nusifotografavau, pabučiavau ir paleidau atgal į ežerą", - dalijosi prisiminimais apie sėkmingą žvejybą verslininkas.

Nors gerti kavą, sprendžiant įvairius klausimus, laikoma policijos pareigūnų ar verslininkų įvaizdžio dalimi, V.Grigaravičius nėra šio gėrimo gerbėjas. "Kiek save atsimenu, visada mėgau arbatą. Tačiau vienintelė, kurią perku parduotuvėje - žalioji", - pasakojo verslininkas. Jam vertingiausia ir skaniausia įvairių žolelių, išaugintų savoje sodyboje ir paties paruošta, arbata. "Žinau, kaip ji išauginta, sudžiovinta. Mėgstu eksperimentuoti įvairių žolelių derinius. Pagal savijautą renkuosi raminančią, tonizuojančią ar gydomąją. Eidamas į pirtį niekada nepamirštu išgerti petražolių arbatos" - dalijosi patirtimi V.Grigaravičius.

Į jo biurą ar namus užsukančius klientus ir svečius verslininkas taip pat pavaišina kvapnia namine arbata, kurios per vasarą prisiruošia tiek, kad užtektų visiems metams.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
to-SKAITYTOJUI  78.58.86.157 2013-03-26 16:03:06
lygiai tokios pacios nuomones ir as apie Grigaraviciu, man jis - sovietinis
2 0  Netinkamas komentaras
Bitinas  78.61.34.107 2013-03-26 16:03:06
Gerbiamas V.Grigaraviciau ,geros sveikatos ir sekmes Jums. Skaitydamas straipsni nuosirdziai dziaugiausi ,kad nepaluzote ,kad turejote jegu nuryti karteli ,jusu principingumas ir kompetencija kai kam kele pavyda. Gaila ,kad tokie zmones ,kaip Jus, lieka uz valstybines tarnybos borto.Jums siuo metu labai tinka patarle,,Auksas ir pelenuose ziba,,Visa ko geriausio Jums ir jusu seimai .
2 0  Netinkamas komentaras
Martynas  87.247.88.208 2013-03-26 16:03:06
Labai gerbiu p. Grigaravičių. tai labai padorus žmogus ir tikras profesionalas. Savo sąžiningumu jis trukdė kitiems, todėl buvo nušalintas. Linkiu sėkmės naujuose baruose.
2 0  Netinkamas komentaras
skaitytojas  86.100.245.93 2013-03-26 16:03:06
Kažkada irgi žavėjausi Grigaravičiumi,kol nesubliūško visas išpūstas reklamos burbulas.Pamačiau gal ir ne patį blogiausią,bet vistik sovietinės milicijos mentaliteto žmogų.Tai ir istorija su galimai pasisavintu butu,komentarai dėl Kauno pedofilijos bylos peripetijų ir užtraukta sena pasakėlė,apie mitologizuojamų ir "visagalių" Kauno daktarų galimą pėdsaką Furmanavičiaus,Naruševičienės ir Kedžio nužudymuose.
2 0  Netinkamas komentaras
REKLAMA  78.62.122.252 2013-03-26 16:03:06
Pradėjus naują verslą reikia reklamuotis,bet už metų pradės kontroles mokesčiai,darbų sauga ir baigsis katino dienos.Uždės baudas ir tą pelną kurį užsidirbo teks atiduoti valstybei.
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami