Prof. J. Grigas: sumanymą pakeisti karšto vandens skaitiklius galima vadinti nusikaltimu

Alvyda BAJARŪNAITĖ, LRT RADIJO laida „Namai namučiai“, LRT.lt 2016-02-21 15:56
Alvyda BAJARŪNAITĖ, LRT RADIJO laida „Namai namučiai“, LRT.lt
2016-02-21 15:56
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Se­nuo­sius karš­to van­dens skai­tik­lius keis­ti į mo­der­nius, tu­rin­čius nuo­to­li­nę duo­me­nų nu­skai­ty­mo funk­ci­ją, yra di­de­lė blo­gy­bė, ku­rią ga­li­ma va­din­ti nu­si­kal­ti­mu, LRT RA­DI­JUI sa­ko ha­bi­li­tuo­tas fi­zi­kos moks­lų dak­ta­ras Jo­nas Gri­gas. 

Anot jo, ši­taip žmo­nes prieš jų va­lią veiks spin­du­liuo­tė, ku­rios na­muo­se vi­sai ne­tu­rė­tų bū­ti. „Ta­čiau vers­lui svar­bu nau­da ir pi­ni­gai. O ten, kur yra di­de­li pi­ni­gai, kar­tais moks­li­nin­kų nuo­mo­nės ne­pai­so­ma“, – pa­ste­bi moks­li­nin­kas.

– Dau­ge­lio mū­sų na­muo­se yra in­ter­ne­tas (daž­nai be­vie­lis), kom­piu­te­ris, marš­ru­to par­ink­tu­vas. Jie į mū­sų kū­ną spin­du­liuo­ja ga­na in­ten­sy­vius elek­tro­mag­ne­ti­nius im­pul­sus, ku­rie vei­kia ląs­te­les. Ti­kriau­siai po ke­le­rių ar ke­lio­li­kos me­tų vie­noks ar ki­toks vė­žys be­veik ga­ran­tuo­tas?

– Mes gims­ta­me, gy­ve­na­me ir mirš­ta­me nuo­la­ti­nia­me elek­tro­mag­ne­ti­nia­me lau­ke, ku­rį ku­ria ga­lin­gas Že­mės at­mos­fe­ros ge­ne­ra­to­rius. Tarp mū­sų gal­vos ir ko­jų nuo­lat vei­kia apie 150–200 V įtam­pa. Vei­kia ir mag­ne­ti­nis lau­kas, prie ku­rio esa­me pri­pra­tę. Tad elek­tri­nis ir mag­ne­ti­nis lau­kas ne­bū­ti­nai vi­sa­da mums kenks­min­gas.

Ta­čiau kai iš Sau­lės iš­si­ver­žia mi­li­jo­nai, šim­tai mi­li­jo­nų to­nų elek­trin­gų­jų da­le­lių, van­de­ni­lio jo­nų ir pa­sie­kia Že­mės at­mos­fe­rą, tuo­met ap­link Že­mę su­ku­ria­ma šim­tų ar­ba tūks­tan­čių am­pe­rų elek­tri­nė sro­vė. Ta elek­tros sro­vė su­ku­ria mag­ne­ti­nį lau­ką ir mag­ne­ti­nes aud­ras. Jų me­tu elek­tri­nis ir mag­ne­ti­nis lau­kas pa­di­dė­ja dau­ge­lį kar­tų. Ta­da žmo­nės jau­čia­si blo­gai.

Pir­mas at­mos­fe­ros reiš­ki­nių po­vei­kį pa­ste­bė­jo grai­kų gy­dy­to­jas Hi­po­kra­tas. Vė­liau net 2000 me­tų to nie­kas to ne­ty­ri­nė­jo, kol 1915 m. ru­sas Alek­sand­ras Či­ževs­kis nu­sta­tė ry­šį tarp at­mos­fe­ros reiš­ki­nių ir įvai­rių li­gų. Jis pa­ste­bė­jo, kad at­mos­fe­ros reiš­ki­niai kei­čia krau­jo bal­ty­mi­nę ir mi­ne­ra­li­nę su­dė­tį. Su­ma­žė­ja he­mog­lo­bi­no, pa­kin­ta leu­ko­ci­tų, lim­fo­ci­tų kie­kis, iš­si­vys­to šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos, pa­di­dė­ja in­sul­to, in­fark­to, įvai­rių ne­rvų li­gų ri­zi­ka.

Elek­tri­nis lau­kas ga­li bū­ti ir ne­pa­vo­jin­gas, jei­gu jis yra sta­ti­nis. Že­mės at­mos­fe­ros lau­kas yra sta­ti­nis, bet, jei­gu jis la­bai stip­riai pa­di­dė­ja, ga­li bū­ti ir pa­vo­jin­gas. Mū­sų na­mai pil­ni elek­tro­ni­kos: šal­dy­tu­vų, dul­kių siurb­lių, fe­nų ir kt. Jie sklei­džia kin­ta­mus elek­tros lau­kus ir da­ro įta­ką mū­sų svei­ka­tai.

– Bet be tų prie­tai­sų žmo­gus jau ne­beį­si­vaiz­duo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo.

– Mes nuo­la­tos mau­do­mės elek­tri­nių ir mag­ne­ti­nių lau­kų jū­ro­je, to­dėl la­bai svar­bu ži­no­ti, ko rei­kė­tų veng­ti.

– Ra­di­jo stu­di­jo­je yra įjung­tų lem­pų, vei­kia du kom­piu­te­riai. Ar tai pa­vo­jin­ga?

– Lau­ko stip­ru­mas pa­di­dė­ja vi­sai ne­daug, gal 1–2 V. To­kį lau­ką be­veik ga­li­ma va­din­ti sta­ti­niu. Jis su­ke­lia elek­tros sro­vę tik kū­no pa­vir­šiu­je ir mū­sų gy­vy­bi­nių or­ga­nų (šir­dies, ke­pe­nų ir kt.) ne­vei­kia.

– O kas sklei­džia aukš­to daž­nio spin­du­liuo­tę?

– Ją sklei­džia įvai­rūs ry­šių prie­tai­sai. Šiais lai­kais be­veik vi­si ry­šiai (mo­bi­lu­sis, te­le­vi­zi­jos) pa­lai­ko­mi mi­kro­ban­go­mis. Mi­kro­ban­gos mus vei­kia vi­sai ki­taip, nes aukš­to daž­nio lau­kai ar­ba spin­du­liuo­tė į mū­sų or­ga­niz­mą įsisk­ver­bia gi­liai (nuo 1–10 cm). Blo­giau­sia, kad spin­du­liuo­tę mū­sų kū­nai la­bai ge­rai su­ge­ria. Van­duo mi­kro­ban­gas su­ge­ria ge­riau­sia, o juk mū­sų or­ga­niz­me yra 80–85 proc. van­dens.

– Šiuo me­tu la­bai daug kal­ba­ma apie mi­kro­ban­gų kros­ne­lių su­ke­lia­mą po­vei­kį. Jos jau ne­be to­kios po­pu­lia­rios kaip anks­čiau?

– Mi­kro­ban­gų kros­ne­lės nau­do­ja net 2,5–5 GHz. Kai mes ke­pa­me ko­kį nors keps­nį kep­tu­vė­je, iš pra­džių šy­la tik vie­na pu­sė, tu­ri­me ap­vers­ti, kad įšil­tų ir ki­ta. Mi­kro­ban­gų kros­ne­lė­je šy­la vis­kas.

– Sa­ko­ma, kad, šil­dant mais­tą mi­kro­ban­gų kros­ne­lė­se, pa­si­kei­čia vi­są pro­duk­to struk­tū­ra. Ar tai tie­sa?

– Mi­kro­ban­gos su­ke­lia elek­tri­nę po­lia­ri­za­ci­ją, šil­dant mas­tą mi­kro­ban­gų kros­ne­lė­je, ga­mi­na­si kan­ce­ro­ge­nai ir tok­si­nai. Ši­lu­ma ir­gi yra inf­ra­rau­do­no­ji spin­du­liuo­tė, bet ji vi­siš­kai ne­kei­čia nei mais­to struk­tū­ros, nei jo sa­vy­bių.

– O šil­dy­ti mais­tą mi­kro­ban­gų kros­ne­lė­je vie­ną mi­nu­tę ir­gi pa­vo­jin­ga?

– 1991 m. ame­ri­kie­čių gy­dy­to­jai, prieš per­pil­da­mi pa­cien­tui krau­ją (įpras­tų per­py­li­mų jie yra da­rę tūks­tan­čius), pa­šil­dė jį mi­kro­ban­gų kros­ne­lė­je iki 37 °C laips­nių. Li­go­nis mi­rė.

1993 m. Ciu­ri­che bu­vo pra­dė­ti tir­ti mi­kro­ban­gų kros­ne­lė­je šil­dy­tą mais­tą val­gan­tys žmo­nės. Bu­vo pa­ste­bė­ta, kad to­kį mais­tą val­gan­čių žmo­nių svei­ka­ta spar­čiai pra­stė­ja. Net mi­kro­ban­gų kros­ne­lė­je šil­dy­tu van­de­niu lais­ty­tos gė­lės nu­vys­da­vo.

– Ar kon­vek­ci­nė kros­ne­lė taip pat ne­igia­mai vei­kia ga­mi­na­mą mais­tą?

– Ti­kriau­siai tu­ri­te ome­ny­je mag­ne­ti­nę kros­ne­lę, ku­rio­je mais­to šil­dy­mas vyks­ta mag­ne­ti­niais lau­kais. Šių die­nų ži­nio­mis, ji ne­tu­ri di­de­lio ne­igia­mo po­vei­kio nei mais­tui, nei žmo­gui. Svar­biau­sia ne­sto­vė­ti nuo­lat ša­lia jos, kai ji įjung­ta.

– To­kius fak­tus iš­gir­dę žmo­nės ga­li at­si­sa­ky­ti nau­do­tis mi­kro­ban­gų kros­ne­le, juk tai nė­ra bū­ti­niau­sias prie­tai­sas. O kaip mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai ir te­le­vi­zo­riai, be ku­rių ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ja­mas šian­die­ni­nis pa­sau­lis?

– Spal­vo­tas te­le­vi­zo­rius di­des­nės ža­los žmo­gui ne­da­ro. Jei kam­ba­ry­je yra dul­kių, te­le­vi­zo­rius jas įelek­tri­na – tik tiek. Jei sė­dė­tu­me prie te­le­vi­zo­riaus la­bai ar­ti, vos per 30 cm nuo jo, mus šiek tiek veik­tų mag­ne­ti­nis lau­kas. Bet to­kiu at­stu­mu mes daž­niau­siai prie jo ne­sė­di­me.

– O kom­piu­te­ris? Prie jo sė­di­me ar­čiau nei per pus­me­trį.

– Prie kom­piu­te­rio iš tie­sų sė­di­me ga­na ar­ti, elek­tri­nis ir mag­ne­ti­nis lau­kas vei­kia žmo­gaus sme­ge­nis ir akis. Plokš­čiae­kra­niai te­le­vi­zo­riai sklei­džia ma­žes­nį mag­ne­ti­nį lau­ką nei tie, ku­rie bu­vo su ki­nes­ko­pais.

– Vie­na­me straips­ny­je esa­te ra­šęs, kad pa­sta­rai­siais me­tais 6 tūkst. proc. pa­di­dė­jo au­tiz­mo at­ve­jų. Šis lai­kas su­tam­pa su mo­bi­lių­jų ry­šių ir mi­kro­ban­gų kros­ne­lių pa­pli­ti­mu?

– Pa­dau­gė­jo ne tik au­tiz­mo at­ve­jų, bet ir vi­so­kių ki­to­kių su­sir­gi­mų skai­čius.

– O ar ken­kia svei­ka­tai Wi-Fi ry­šys?

– Ži­no­ma, juo na­muo­se rei­kė­tų ne­si­nau­do­ti.

– Įdo­mu bū­tų su­ži­no­ti, ką Jūs nau­do­ja­te sa­vo na­muo­se?

– Ka­be­li­nę te­le­vi­zi­ją. Mi­kro­ban­gos ke­liau­ja tie­siai į te­le­vi­zo­rių ir nie­ko pa­pil­do­mai ne­spin­du­liuo­ja. O in­ter­ne­tas ma­no na­muo­se at­ei­na per švie­so­lai­dį ka­be­lį, ku­ris pri­jung­tas prie kom­piu­te­rio.

– Moks­li­nin­kai ieš­ko prie­žas­čių, ko­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu žmo­nės vis aler­giš­kes­ni įvai­riems da­ly­kams. Ar tai ir­gi su­si­ję su pa­di­dė­ju­sia elek­tro­mag­ne­ti­ne spin­du­liuo­te?

– Yra to­kių žmo­nių, ku­rie yra ypač jau­trūs elek­tro­mag­ne­ti­niams lau­kams. Vie­niems žmo­nėms ta pa­ti elek­tros sro­vė su­ke­lia di­des­nį po­vei­kį, ki­tiems – ma­žes­nį. Vis­kas pri­klau­so nuo elek­tros var­žos, ku­ri kin­ta, jei žmo­gus daug pra­kai­tuo­ja ir pan.

– Esa­te ra­šęs, kad elek­tro­mag­ne­ti­nė spin­du­liuo­tė ga­li su­kel­ti gal­vos skaus­mus, ne­ri­mą, im­po­ten­ci­ją, o po­li­ci­nin­kai, nau­do­jan­tys grei­čio kon­tro­lės ra­da­rus, daž­niau nei ki­ti pa­ti­ria in­fark­tą.

– Tai jau la­bai se­niai pa­ste­bė­ta ir įro­dy­ta moks­li­nin­kų. Ne­tgi ne­stip­ri elek­tro­mag­ne­ti­nė spin­du­liuo­tė, ku­rios ne­jau­čia­me, da­ro mums ne­igia­mą po­vei­kį. At­si­ran­da gal­vos svai­gi­mas, skaus­mas ir ne­ri­mas.

– Gal­būt yra at­lik­tų ty­ri­mų, kaip vai­kų elg­se­ną ir svei­ka­tą vei­kia mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai ir kom­piu­te­riai?

– To­kių ty­ri­mų at­lik­ta la­bai daug. Dar 2009 m. moks­li­nin­kai pa­da­rė iš­va­dą, kad mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų sklei­džia­ma spin­du­liuo­tė su­ke­lia sme­ge­nų vė­žį. Kuo žmo­gus jau­nes­nis, tuo spin­du­liuo­tė la­biau jį vei­kia. Šve­di­jos pro­fe­so­rius Len­nar­tas Har­del­lis po ke­lio­li­kos me­tų stu­di­jų pa­da­rė iš­va­dą, kad kiek­vie­nas žmo­gus, me­tus be­si­nau­do­da­mas mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, pa­di­di­na vė­žio ri­zi­ką 8 proc. Po de­šim­ties me­tų sme­ge­nų vė­žio ri­zi­ka pa­di­dė­ja 280 proc., o vai­kams – net 420 proc.

Iz­rae­lio vai­kų sme­ge­nų vė­žio ty­ri­mai par­odė, kad mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus nau­do­ju­siems vai­kams, ku­riems iki 5 me­tų, ri­zi­ka su­sirg­ti vė­žiu pa­di­dė­jo 356 proc., 5–10 me­tų – 224 proc., nei 10 me­tų – 47 proc.

– Vil­niu­je me­cha­ni­niai karš­to van­dens skai­tik­liai kei­čia­mi į tuos, ku­rie duo­me­nis nu­skai­to nuo­to­li­niu bū­du. Žmo­nių nuo­mo­nės nie­kas ne­klau­sia. Ar iš­tir­tas jų elek­tro­mag­ne­ti­nis spin­du­lia­vi­mas?

– Tai di­de­lė blo­gy­bė, iš es­mės – čia nu­si­kal­ti­mas. Žmo­nes prieš jų va­lią vei­kia spin­du­liuo­tė, ku­rios ne­tu­rė­tų bū­ti nei mū­sų vo­nio­se, nei aps­kri­tai bu­tuo­se. Ame­ri­kie­čiai yra įro­dę, kad in­for­ma­ci­ją nu­skai­tan­ti spin­du­liuo­tė yra ža­lin­ga žmo­gui.

– Ko­dėl tos įmo­nės ne­si­kon­sul­tuo­ja su moks­li­nin­kais?

– Vers­lui svar­bu nau­da ir pi­ni­gai. O ten, kur yra di­de­li pi­ni­gai, kar­tais moks­li­nin­kų nuo­mo­nės ne­pai­so­ma.

– Jei pa­žan­giau­si įren­gi­niai yra toks di­de­lis blo­gis, ko­dėl Ame­ri­ko­je ar­ba Ja­po­ni­jo­je gy­ve­ni­mo truk­mė il­ges­nė nei pas mus? Juk jie dar se­niau nau­do­ja­si moks­lo nau­jo­vė­mis.

– Ne­sa­kau, kad kom­piu­te­riai yra blo­gis, ne­sa­kau, kad mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai yra blo­gis. Siū­ly­čiau be­vie­lio ry­šio kom­piu­te­rius pa­keis­ti lai­di­nio ry­šio. Mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais ne­rei­kė­tų kal­bė­ti nuo­lat, jų ne­rei­kė­tų lai­ky­ti prie šir­dies ar ki­še­nė­je prie ly­ti­nių or­ga­nų.

Juk ir elek­tri­niu pjūk­lu ga­li­ma nu­sip­jau­ti ko­ją, jei ne­ži­no­si, kaip juo nau­do­tis. O jei ži­no­si, jis ga­li pa­dė­ti spar­čiau at­lik­ti dar­bus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Paslaugų pardavėjo skaitiklis  78.56.136.10 2016-02-23 10:54:20
O kodėl reikia mokėti už skaitiklio aptarnavimą pirkėjui. Argi tai teisinga? Nuoi kada aš turių mokėti pardavėjui už svarstyklių remontą? Kur Vartotojų teisių valstybinė apsaugos tarnyba žiūri? Sutartyje su Vilniaus energija tokios atsiprašant paslaugos nėra. Ar ilgai tęsis neteisėta rinkliava? . Moku pinigus už spinduyliuotę. To ir putleris dar nesugalvojo.
5 0  Netinkamas komentaras
Moku už kenkimą?  78.56.136.10 2016-02-23 10:11:45
Įrengė šilto vandens du skaitiklius ir dar moku už aptarnavimą, nuskaitymą 0.78 cnt. Aš nuskaitau pats ir deklaruoju pats. ,man šiltas vanuo pabrango stipriai..
5 0  Netinkamas komentaras
saulius  86.38.128.40 2016-02-22 13:28:51
Karšto vandens skaitikliai ,seno modelio ,jau praeitis,ūžsienyje jau senai jie nurašyti ,nes ten jie su termostatu ,pradeda rodmenis rodyti kai vanduo pasiekia reikiama temperatūra,o mes mokam net už šalta kol pradeda tekėti karštas
4 0  Netinkamas komentaras
Dr. Ramanauskui  78.56.165.62 2016-02-21 18:21:52
Sunku ginčytis su tuo, kuris nežino, koks yra natūralaus elektrinio lauko stipris prie žemės paviršiaus. Reiktų pasiskaityti.
10 0  Netinkamas komentaras
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com  98.212.66.159 2016-02-21 17:27:11
Citata: "Tarp mūsų galvos ir kojų nuolat veikia apie 150–200 V įtampa. " Kazin kaip profesorius J.Grigas kalbetu, jeigu tarp galvos ir koku jam pajungtume 150-200V itampa. Man atrodo, kad kojos tik sutabaluotu ir prof. J. Grigas atsigultu amzinajam atilsiui! O kaip kiti galvoja? Gal taip pat?
2 10  Netinkamas komentaras
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami