TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Prof. J. Grigas: sumanymą pakeisti karšto vandens skaitiklius galima vadinti nusikaltimu

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Senuosius karšto vandens skaitiklius keisti į modernius, turinčius nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją, yra didelė blogybė, kurią galima vadinti nusikaltimu, LRT RADIJUI sako habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. 

Anot jo, šitaip žmones prieš jų valią veiks spinduliuotė, kurios namuose visai neturėtų būti. „Tačiau verslui svarbu nauda ir pinigai. O ten, kur yra dideli pinigai, kartais mokslininkų nuomonės nepaisoma“, – pastebi mokslininkas.

– Daugelio mūsų namuose yra internetas (dažnai bevielis), kompiuteris, maršruto parinktuvas. Jie į mūsų kūną spinduliuoja gana intensyvius elektromagnetinius impulsus, kurie veikia ląsteles. Tikriausiai po kelerių ar keliolikos metų vienoks ar kitoks vėžys beveik garantuotas?

– Mes gimstame, gyvename ir mirštame nuolatiniame elektromagnetiniame lauke, kurį kuria galingas Žemės atmosferos generatorius. Tarp mūsų galvos ir kojų nuolat veikia apie 150–200 V įtampa. Veikia ir magnetinis laukas, prie kurio esame pripratę. Tad elektrinis ir magnetinis laukas nebūtinai visada mums kenksmingas.

Tačiau kai iš Saulės išsiveržia milijonai, šimtai milijonų tonų elektringųjų dalelių, vandenilio jonų ir pasiekia Žemės atmosferą, tuomet aplink Žemę sukuriama šimtų arba tūkstančių amperų elektrinė srovė. Ta elektros srovė sukuria magnetinį lauką ir magnetines audras. Jų metu elektrinis ir magnetinis laukas padidėja daugelį kartų. Tada žmonės jaučiasi blogai.

Pirmas atmosferos reiškinių poveikį pastebėjo graikų gydytojas Hipokratas. Vėliau net 2000 metų to niekas to netyrinėjo, kol 1915 m. rusas Aleksandras Čiževskis nustatė ryšį tarp atmosferos reiškinių ir įvairių ligų. Jis pastebėjo, kad atmosferos reiškiniai keičia kraujo baltyminę ir mineralinę sudėtį. Sumažėja hemoglobino, pakinta leukocitų, limfocitų kiekis, išsivysto širdies ir kraujagyslių ligos, padidėja insulto, infarkto, įvairių nervų ligų rizika.

Elektrinis laukas gali būti ir nepavojingas, jeigu jis yra statinis. Žemės atmosferos laukas yra statinis, bet, jeigu jis labai stipriai padidėja, gali būti ir pavojingas. Mūsų namai pilni elektronikos: šaldytuvų, dulkių siurblių, fenų ir kt. Jie skleidžia kintamus elektros laukus ir daro įtaką mūsų sveikatai.

– Bet be tų prietaisų žmogus jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo.

– Mes nuolatos maudomės elektrinių ir magnetinių laukų jūroje, todėl labai svarbu žinoti, ko reikėtų vengti.

– Radijo studijoje yra įjungtų lempų, veikia du kompiuteriai. Ar tai pavojinga?

– Lauko stiprumas padidėja visai nedaug, gal 1–2 V. Tokį lauką beveik galima vadinti statiniu. Jis sukelia elektros srovę tik kūno paviršiuje ir mūsų gyvybinių organų (širdies, kepenų ir kt.) neveikia.

– O kas skleidžia aukšto dažnio spinduliuotę?

– Ją skleidžia įvairūs ryšių prietaisai. Šiais laikais beveik visi ryšiai (mobilusis, televizijos) palaikomi mikrobangomis. Mikrobangos mus veikia visai kitaip, nes aukšto dažnio laukai arba spinduliuotė į mūsų organizmą įsiskverbia giliai (nuo 1–10 cm). Blogiausia, kad spinduliuotę mūsų kūnai labai gerai sugeria. Vanduo mikrobangas sugeria geriausia, o juk mūsų organizme yra 80–85 proc. vandens.

– Šiuo metu labai daug kalbama apie mikrobangų krosnelių sukeliamą poveikį. Jos jau nebe tokios populiarios kaip anksčiau?

– Mikrobangų krosnelės naudoja net 2,5–5 GHz. Kai mes kepame kokį nors kepsnį keptuvėje, iš pradžių šyla tik viena pusė, turime apversti, kad įšiltų ir kita. Mikrobangų krosnelėje šyla viskas.

– Sakoma, kad, šildant maistą mikrobangų krosnelėse, pasikeičia visą produkto struktūra. Ar tai tiesa?

– Mikrobangos sukelia elektrinę poliarizaciją, šildant mastą mikrobangų krosnelėje, gaminasi kancerogenai ir toksinai. Šiluma irgi yra infraraudonoji spinduliuotė, bet ji visiškai nekeičia nei maisto struktūros, nei jo savybių.

– O šildyti maistą mikrobangų krosnelėje vieną minutę irgi pavojinga?

– 1991 m. amerikiečių gydytojai, prieš perpildami pacientui kraują (įprastų perpylimų jie yra darę tūkstančius), pašildė jį mikrobangų krosnelėje iki 37 °C laipsnių. Ligonis mirė.

1993 m. Ciuriche buvo pradėti tirti mikrobangų krosnelėje šildytą maistą valgantys žmonės. Buvo pastebėta, kad tokį maistą valgančių žmonių sveikata sparčiai prastėja. Net mikrobangų krosnelėje šildytu vandeniu laistytos gėlės nuvysdavo.

– Ar konvekcinė krosnelė taip pat neigiamai veikia gaminamą maistą?

– Tikriausiai turite omenyje magnetinę krosnelę, kurioje maisto šildymas vyksta magnetiniais laukais. Šių dienų žiniomis, ji neturi didelio neigiamo poveikio nei maistui, nei žmogui. Svarbiausia nestovėti nuolat šalia jos, kai ji įjungta.

– Tokius faktus išgirdę žmonės gali atsisakyti naudotis mikrobangų krosnele, juk tai nėra būtiniausias prietaisas. O kaip mobilieji telefonai ir televizoriai, be kurių nelabai įsivaizduojamas šiandieninis pasaulis?

– Spalvotas televizorius didesnės žalos žmogui nedaro. Jei kambaryje yra dulkių, televizorius jas įelektrina – tik tiek. Jei sėdėtume prie televizoriaus labai arti, vos per 30 cm nuo jo, mus šiek tiek veiktų magnetinis laukas. Bet tokiu atstumu mes dažniausiai prie jo nesėdime.

– O kompiuteris? Prie jo sėdime arčiau nei per pusmetrį.

– Prie kompiuterio iš tiesų sėdime gana arti, elektrinis ir magnetinis laukas veikia žmogaus smegenis ir akis. Plokščiaekraniai televizoriai skleidžia mažesnį magnetinį lauką nei tie, kurie buvo su kineskopais.

– Viename straipsnyje esate rašęs, kad pastaraisiais metais 6 tūkst. proc. padidėjo autizmo atvejų. Šis laikas sutampa su mobiliųjų ryšių ir mikrobangų krosnelių paplitimu?

– Padaugėjo ne tik autizmo atvejų, bet ir visokių kitokių susirgimų skaičius.

– O ar kenkia sveikatai Wi-Fi ryšys?

– Žinoma, juo namuose reikėtų nesinaudoti.

– Įdomu būtų sužinoti, ką Jūs naudojate savo namuose?

– Kabelinę televiziją. Mikrobangos keliauja tiesiai į televizorių ir nieko papildomai nespinduliuoja. O internetas mano namuose ateina per šviesolaidį kabelį, kuris prijungtas prie kompiuterio.

– Mokslininkai ieško priežasčių, kodėl pastaruoju metu žmonės vis alergiškesni įvairiems dalykams. Ar tai irgi susiję su padidėjusia elektromagnetine spinduliuote?

– Yra tokių žmonių, kurie yra ypač jautrūs elektromagnetiniams laukams. Vieniems žmonėms ta pati elektros srovė sukelia didesnį poveikį, kitiems – mažesnį. Viskas priklauso nuo elektros varžos, kuri kinta, jei žmogus daug prakaituoja ir pan.

– Esate rašęs, kad elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti galvos skausmus, nerimą, impotenciją, o policininkai, naudojantys greičio kontrolės radarus, dažniau nei kiti patiria infarktą.

– Tai jau labai seniai pastebėta ir įrodyta mokslininkų. Netgi nestipri elektromagnetinė spinduliuotė, kurios nejaučiame, daro mums neigiamą poveikį. Atsiranda galvos svaigimas, skausmas ir nerimas.

– Galbūt yra atliktų tyrimų, kaip vaikų elgseną ir sveikatą veikia mobilieji telefonai ir kompiuteriai?

– Tokių tyrimų atlikta labai daug. Dar 2009 m. mokslininkai padarė išvadą, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė sukelia smegenų vėžį. Kuo žmogus jaunesnis, tuo spinduliuotė labiau jį veikia. Švedijos profesorius Lennartas Hardellis po keliolikos metų studijų padarė išvadą, kad kiekvienas žmogus, metus besinaudodamas mobiliuoju telefonu, padidina vėžio riziką 8 proc. Po dešimties metų smegenų vėžio rizika padidėja 280 proc., o vaikams – net 420 proc.

Izraelio vaikų smegenų vėžio tyrimai parodė, kad mobiliuosius telefonus naudojusiems vaikams, kuriems iki 5 metų, rizika susirgti vėžiu padidėjo 356 proc., 5–10 metų – 224 proc., nei 10 metų – 47 proc.

– Vilniuje mechaniniai karšto vandens skaitikliai keičiami į tuos, kurie duomenis nuskaito nuotoliniu būdu. Žmonių nuomonės niekas neklausia. Ar ištirtas jų elektromagnetinis spinduliavimas?

– Tai didelė blogybė, iš esmės – čia nusikaltimas. Žmones prieš jų valią veikia spinduliuotė, kurios neturėtų būti nei mūsų voniose, nei apskritai butuose. Amerikiečiai yra įrodę, kad informaciją nuskaitanti spinduliuotė yra žalinga žmogui.

– Kodėl tos įmonės nesikonsultuoja su mokslininkais?

– Verslui svarbu nauda ir pinigai. O ten, kur yra dideli pinigai, kartais mokslininkų nuomonės nepaisoma.

– Jei pažangiausi įrenginiai yra toks didelis blogis, kodėl Amerikoje arba Japonijoje gyvenimo trukmė ilgesnė nei pas mus? Juk jie dar seniau naudojasi mokslo naujovėmis.

– Nesakau, kad kompiuteriai yra blogis, nesakau, kad mobilieji telefonai yra blogis. Siūlyčiau bevielio ryšio kompiuterius pakeisti laidinio ryšio. Mobiliaisiais telefonais nereikėtų kalbėti nuolat, jų nereikėtų laikyti prie širdies ar kišenėje prie lytinių organų.

Juk ir elektriniu pjūklu galima nusipjauti koją, jei nežinosi, kaip juo naudotis. O jei žinosi, jis gali padėti sparčiau atlikti darbus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"