Psichologė: vartokite pozityvią informaciją

Agnė SKAMARAKAITĖ, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt 2016-02-10 12:19
Agnė SKAMARAKAITĖ, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt
2016-02-10 12:19
pixabay nuotraukos
Klau­sy­ki­tės ir žiū­rė­ki­te to­kias lai­das, ku­rios ke­lia ge­ras emo­ci­jas, bū­ki­te po­zi­ty­vios in­for­ma­ci­jos var­to­to­jai, LRT ra­di­ju­je ra­gi­na psi­cho­lo­gė Ais­tė Dir­žy­tė. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, nė­ra tiks­lin­ga sa­ky­ti, kad gy­ve­na­me bai­mę kurs­tan­čio­je vi­suo­me­nė­je, nes vi­sa­da tu­ri­me ga­li­my­bę pa­si­rink­ti tei­gia­mą in­for­ma­ci­ją. 

„La­bai daž­nai mums at­ro­do, kad gy­ve­ni­mo te­le­vi­zo­riaus pul­te­lis yra kaž­kie­no ki­to ran­ko­se. [...] Iš ti­krų­jų nuo mū­sų pa­čių pri­klau­so, ko­kios in­for­ma­ci­jos var­to­to­jai esa­me“, – tvir­ti­na A. Dir­žy­tė.

– Ži­niask­lai­dos prie­mo­nės daug kal­ba apie li­gas. Aps­kri­tai daug dė­me­sio ski­ria­me įvai­rioms grės­mėms: Zi­kos vi­ru­sas, gri­po epi­de­mi­ja Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se, tu­ber­ku­lio­zės pro­trū­kis Skuo­de, Vė­žio die­na. Ti­krai daug kal­ba­ma apie tas li­gas ir jų ke­lia­mas grės­mes. Jau ne­kal­bu apie por­ta­lo an­traš­tes – daž­ni simp­to­mai slė­pė rim­tą li­gą. Kaip tai mus vei­kia?

– Tur­būt bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti apie du po­žiū­rius į tai, kaip in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie pa­vo­jin­gų li­gų pli­ti­mą. Pir­ma­sis po­žiū­ris – rei­kė­tų su­teik­ti in­for­ma­ci­ją ne­nau­do­jant tam ti­krų būd­var­džių, api­bū­di­ni­mų, pa­vyz­džiui, grės­min­ga, ka­tas­tro­fiš­ka, pa­vo­jin­ga, mir­ti­na, ke­lian­ti grės­mę. Tie­siog rei­kė­tų pa­teik­ti fak­tus.

Ki­tas po­žiū­ris at­sar­ges­nis – to­kių fak­tų rei­kė­tų pa­teik­ti kuo ma­žiau, net ne­pa­tei­kiant jo­kių būd­var­džių. [...] Įver­ti­nus in­for­ma­ci­jos, ku­ri šiuo me­tu vy­rau­ja ži­niask­lai­do­je apie grės­mes, li­gas, pa­vo­jus ir ki­tas ne­lai­mes, kie­kį, ti­krai ga­li­ma sa­ky­ti, kad gy­ve­na­me bai­mę kurs­tan­čio­je vi­suo­me­nė­je.

Ta­čiau kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri skir­tin­gą in­for­ma­ci­nio jau­tru­mo ly­gį. Vie­nam žmo­gui ga­li­te pa­sa­ky­ti kaž­ką apie grės­mę Eu­ro­po­je, Af­ri­ko­je ar Ame­ri­ko­je ir ta in­for­ma­ci­ja jo as­me­niš­kai nie­kaip ne­pa­lies. Jis ne­taps ne­ri­mus, iš­si­gan­dęs. Ki­taip ta­riant, kai ku­rių žmo­nių in­for­ma­ci­ja apie li­gas, ne­lai­mes, te­ro­riz­mą nie­kaip ne­pa­vei­kia, ne­pas­ka­ti­na jų bai­mės.

– Ar tai pri­klau­so nuo žmo­gaus psi­chi­kos jau­tru­mo?

– Ne­bū­ti­nai nuo psi­chi­kos jau­tru­mo. Pir­mas da­ly­kas – pa­ties žmo­gaus as­me­ni­nė pa­tir­tis. Jei žmo­gus yra su­si­dū­ręs su li­go­mis ar­ti­miau­sio­je ap­lin­ko­je ar­ba pats sir­gęs, kiek­vie­ną in­for­ma­ci­ją apie li­gą jis su­vo­kia kaip dir­gik­lį. Tas dir­gik­lis, ži­no­ma, pa­ska­ti­na emo­ci­jų – bai­mės, ne­ri­mo – me­cha­niz­mą.

Ga­li bū­ti, kad žmo­gus nė­ra pats su­si­dū­ręs ar­ba nė­ra sa­vo ap­lin­ko­je ma­tęs to­kių at­ve­jų, ta­čiau iš­mo­ko bi­jo­ti. Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad ga­li iš­mok­ti bi­jo­ti, džiaug­tis. Vai­kai iš­moks­ta bi­jo­ti žiū­rė­da­mi į sa­vo bend­raam­žius ar net ma­mas. Tur­būt ži­no­me, kad įgim­tos bai­mės yra tik dvi – triukš­mo ir pu­siaus­vy­ros pra­ra­di­mo. Vi­sos ki­tos bai­mės iš­mok­tos.

Iš­moks­ta­me bi­jo­ti, kai ma­to­me, kaip ki­ti žmo­nės rea­guo­ja: su pa­ni­ka, ne­igia­mo­mis emo­ci­jo­mis, kad tai yra kaž­kas grės­min­go. Tuo­met kiek­vie­nas žmo­gus, kaip ra­cio­na­liai mąs­tan­tis in­di­vi­das, ga­li da­ry­ti iš­va­dą – jei ki­ti bi­jo, ne­ri­mau­ja, su­vo­kia kaip grės­mę, tur­būt yra kaž­kas grės­min­go, va­di­na­si, to tu­rė­čiau bi­jo­ti ir aš. To­kia mąs­ty­mo lo­gi­ka ti­krai vi­siš­kai pa­grįs­ta ir pa­aiš­ki­na­ma.

Klau­si­mas – ką su vi­su tuo da­ry­ti? Kaip pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, kad bū­tu­me ir adek­va­tūs, ir kons­truk­ty­vūs, t. y. žmo­nes in­for­muo­tu­me apie tai, kas vyks­ta pa­sau­ly­je, bet ne­ska­tin­tu­me pa­ni­kos? Ne­tin­ka­mai pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ti­krai ga­li ska­tin­ti ne­pag­rįs­tą pa­ni­ką vi­suo­me­nė­je. Pa­ni­ka aps­kri­tai la­bai už­kre­čia­ma. Ka­dai­se, la­bai se­nais lai­kais, pa­ni­kos su­kė­li­mas gy­vū­nams bu­vo ne­tgi vie­na iš me­džiok­lės stra­te­gi­jų. [...] Pa­ni­ka vi­suo­me­nei ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga. Ką da­ry­ti? Grįž­ta­me prie pir­mo­jo po­žiū­rio – pa­tei­kiant in­for­ma­ci­ją, rei­kė­tų ją at­sie­ti nuo api­bū­di­ni­mų, būd­var­džių ir emo­ci­jų – įvy­ko toks fak­tas.

– Bet juk net pa­skel­bi­mas, kad pra­si­dė­jo epi­de­mi­ja, nors tai nė­ra būd­var­dis, ke­lia ne­sma­gu­mą.

– Kai ku­rie žmo­nės są­vo­kas sie­ja su emo­ci­jo­mis. [...] Kar­to­jant są­vo­kas, ga­li­ma iš­pro­vo­kuo­ti tam ti­kras emo­ci­jas. Mū­sų psi­chi­ka su­sie­ja žo­džius su emo­ci­jo­mis. [...] Trum­pai pa­pa­sa­ko­siu, kaip dir­ba­ma su žmo­nė­mis, ku­rie tu­ri pa­ni­kos su­tri­ki­mą. Pa­vyz­džiui, jei už­siė­mi­mo me­tu žmo­gaus klau­sia­ma, ar jis da­bar jau­čia­si ge­rai, ko­kia da­bar jo sa­vi­jau­ta, ir žmo­gus sa­ko, kad vis­kas ge­rai, jo­kios pa­ni­kos nė­ra, ne­jau­čia­mas ne­ri­mas, bai­mė, tuo­met vie­nas iš pra­ti­mų yra toks – žmo­gui duo­da­mas la­pas, ku­ria­me už­ra­šy­tos tam ti­kros są­vo­kos: mir­tis, šir­dies prie­puo­lis, li­ga, ne­lai­mė. Pa­pra­šo­ma tie­siog skai­ty­ti, kas už­ra­šy­ta la­pe. Ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti – žmo­gus, skai­ty­da­mas tuos žo­džius, pra­de­da jaus­ti la­bai in­ten­sy­vią bai­mę, iš­pro­vo­kuo­ja­ma pa­ni­ka. Ta­da su tuo dir­ba­ma.

Iš ti­krų­jų in­for­ma­ci­nės prie­mo­nės ga­li tu­rė­ti la­bai di­de­lį po­vei­kį ir, ži­no­ma, ga­li bū­ti pro­vo­kuo­ti emo­ci­jas. Svar­bu su­vok­ti, kad ži­niask­lai­da pri­va­lo in­for­muo­ti apie tai, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je, pa­sau­ly­je, ta­čiau ži­niask­lai­da ne­ga­li in­for­muo­ti apie vi­sus po­zi­ty­vius da­ly­kus, ku­rie įvyks­ta, nes pa­sau­ly­je kiek­vie­ną die­ną vyks­ta la­bai daug ge­rų da­ly­kų.

Ži­niask­lai­da yra tam, kad pa­si­tar­nau­tų vi­suo­me­nei, in­for­muo­tų apie tai, kas kur nu­ti­ko, kad žmo­nės pa­si­sau­go­tų, pa­si­rū­pin­tų sa­vi­mi, bet ži­niask­lai­da ne­ga­li la­bai daug dė­me­sio skir­ti po­zi­ty­viems da­ly­kams, ku­rių yra daug dau­giau. Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį pir­miau­sia į tai, kad gy­ve­ni­me yra daug dau­giau ge­rų da­ly­kų ne­gu blo­gų. Daug dau­giau lėk­tu­vų sėk­min­gai nu­skren­da į ke­lio­nės tiks­lą, ne­gu nu­krin­ta, daug dau­giau žmo­nių yra svei­kų ne­gu ser­gan­čių. Tos po­zi­ty­vios in­for­ma­ci­jos mes kaž­kaip ne­pas­te­bi­me, ne­ak­cen­tuo­ja­me, bet iš es­mės gy­ve­ni­me yra la­bai daug ge­rų da­ly­kų ir svar­bu ne­si­kon­cen­truo­ti į tai, kas ga­li nu­tik­ti vie­ną ar ki­tą die­ną.

– Jei ge­rai sa­ve pa­žįs­ti, ži­nai, kas tau su­ke­lia ne­ri­mą ir bai­mę, gal ver­tė­tų tie­siog to­kių ži­nių ne­klau­sy­ti ar kaž­kaip ki­taip sau­go­tis nuo bai­mės ir ne­ri­mo?

– La­bai daž­nai mums at­ro­do, kad gy­ve­ni­mo te­le­vi­zo­riaus pul­te­lis yra kaž­kie­no ki­to ran­ko­se. Bai­si­mės, kai ma­to­me straips­nius, lai­das ar žiū­ri­me ži­nias. Sa­ko­me – koks ne­ga­ty­vas, kiek daug ne­igia­mos in­for­ma­ci­jos. Iš ti­krų­jų nuo mū­sų pa­čių pri­klau­so, ko­kios in­for­ma­ci­jos var­to­to­jai esa­me.

Ga­li­me bai­sė­tis, pa­vyz­džiui, įvai­riu mais­tu, bet juk mū­sų pa­si­rin­ki­mas – val­gy­ti ar ne­val­gy­ti tą mais­tą. Pa­tys pa­si­ren­ka­me, ką no­ri­me val­gy­ti, ką lai­ko­me svei­ku ar­ba ne­svei­ku mais­tu. Ly­giai taip pat yra su in­for­ma­ci­ja. Bū­ki­te in­for­ma­ci­jos fil­trais. Jei ma­to­te, kad lai­da ne­pa­tin­ka, ke­lia ne­ge­ras emo­ci­jas – ne­ri­mą, liū­de­sį, bai­mę, jei pra­de­da­te gal­vo­ti, kad pa­sau­lis – ne­sau­gi vie­ta gy­ven­ti ir gy­ve­ni­mas yra liūd­nas, blo­gas, ne­sau­gus, tai ne­var­to­ki­te to­kios in­for­ma­ci­jos.

Var­to­ki­te po­zi­ty­vią in­for­ma­ci­ją, pa­si­rin­ki­te. Jūs tu­ri­te tei­sę rink­tis. Lie­tu­vo­je ste­bi­ma po­zi­ty­vi ten­den­ci­ja. Ne­su­tik­čiau, kad gy­ve­na­me vi­suo­me­nė­je, ska­ti­nan­čio­je tik bai­mę. Man at­ro­do, kad yra la­bai daug po­zi­ty­vių ten­den­ci­jų. Pra­dė­jo­me la­bai daug kal­bė­ti apie po­zi­ty­vius da­ly­kus, po­zi­ty­vius pa­vyz­džius, žmo­nių ge­ru­mą, ge­ra­no­riš­ku­mą, pa­gal­bą, pa­lai­ky­mą, mei­lę. Klau­sy­ki­tės, žiū­rė­ki­te to­kias lai­das, bū­ki­te po­zi­ty­vios in­for­ma­ci­jos var­to­to­jais.

– Kiek svar­bi min­čių ga­lia: jei bi­jai, ne­ri­mau­ji, kad kaž­kas nu­tiks, tai bū­ti­nai nu­tiks, o jei prog­ra­muo­ji sa­ve po­zi­ty­viems da­ly­kams, tai daž­niau­siai vis­kas bus ge­rai? Ar vis dėl­to vis­ką la­biau le­mia at­si­tik­ti­nu­mas?

– Psi­cho­lo­gi­jo­je ne­kal­ba­ma apie at­si­tik­ti­nu­mus. Kal­ba­ma apie tai, kaip ga­li­me sau ką nors įteig­ti, kaip pa­skui tai tam­pa iš­si­pil­dan­čio­mis pra­na­šys­tė­mis. Jei no­ri­si dau­giau ra­my­bės, švie­sos, lai­mės gy­ve­ni­me, rei­kia su­si­telk­ti į da­bar­ties mo­men­tą, pa­klaus­ti sa­vęs, kaip jau­čiuo­si da­bar. Jei man da­bar nie­ko ne­skau­da, tu­riu pa­sto­gę, esu so­tus, man ne­šal­ta, tai kuo aš ga­liu skųs­tis? Kas blo­gai?

Nė vie­nas ne­ži­no­me, kas bus ry­toj, kas mū­sų lau­kia po va­lan­dos ar dvie­jų, ta­čiau iš ti­krų­jų di­dy­sis bai­mės su­kė­lė­jas yra min­tys apie tai, kas ga­li nu­tik­ti, nors daž­niau­siai tai nie­ka­da ir ne­nu­tin­ka. Jei žmo­gus mąs­to apie da­bar­tį, jei yra at­si­da­vęs gy­ve­ni­mui čia ir da­bar, jei su pa­si­ti­kė­ji­mu pa­sa­ko gy­ve­ni­mui – aš pri­imu ir pri­im­siu tai, kad ir kas nu­tik­tų, tuo­met žmo­gus aki­mir­ką po aki­mir­kos ga­li ko­ky­biš­kiau ženg­ti kiek­vie­ną sa­vo gy­ve­ni­mo žings­nį, nes di­dį­jį ne­ri­mą ke­lia ne min­tys, ku­rios ky­la apie da­bar­ties mo­men­tą, bet min­tys, ku­rios ky­la apie tai, kas bu­vo pra­ei­ty­je, ar­ba tai, kas ga­li nu­tik­ti at­ei­ty­je.

Iš ti­krų­jų at­ei­ty­je, pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, nu­tin­ka dau­giau ge­rų da­ly­kų ne­gu blo­gų, su­dė­tin­gų. Net ne­su­tik­čiau, kad da­ly­kus ga­li­ma va­din­ti blo­gais. Gy­ve­ni­me yra iš­ban­dy­mų, bet ir iš­ban­dy­mai kar­tais rei­ka­lin­gi, nes per juos au­ga­me, nors kar­tais at­ro­do ir skaus­min­ga, ir bai­su, ir ne­ge­ra, bet mes tvir­tė­ja­me, įgy­ja­me dva­si­nį, psi­cho­lo­gi­nį im­uni­te­tą. Jei gy­ve­ni­me ne­bū­tų iš­ban­dy­mų, kryž­ke­lių, tur­būt ne­bū­tų ir au­gi­mo.

– Nuo ko la­biau­siai pri­klau­so, kiek žmo­gus jau­čia­si sau­gus pa­sau­ly­je?

– Daug psi­cho­lo­gų sa­ko, kad tai la­biau­siai pri­klau­so nuo to, ko­kia bu­vo žmo­gaus kū­di­kys­tė – ar kū­di­kis jau­tė­si sau­gus. Tai pir­mas as­pek­tas. Ži­no­ma, yra ir ki­tų, bet, jei kū­di­kis jau­tė­si sau­gus, for­ma­vo­si prie­lai­dos mąs­ty­mo sche­mai, kad pa­sau­lis yra sau­gi ir ge­ra vie­ta gy­ven­ti. Jei­gu jo po­rei­kiai bu­vo pa­ten­kin­ti, at­si­ra­do ti­kė­ji­ma­sis – ne­svar­bu, jei ir jau­čiu kaž­ko­kį dis­kom­for­tą, vis tiek anks­čiau ar vė­liau vis­kas bus ge­rai – pa­sau­lis yra sau­gi vie­ta. Jei vai­kas au­ga, gy­ve­na sau­gio­je ap­lin­ko­je, at­si­ran­da ba­zi­nis sau­gu­mo jaus­mas.

Jei vai­ko ap­lin­ka ne­sau­gi, jei ar­ti­mie­ji ne­prog­no­zuo­ja­mi, jei smur­tau­ja (ne­bū­ti­nai fi­ziš­kai, bet gal­būt ir psi­cho­lo­giš­kai), tuo­met for­muo­ja­si ba­zi­nis ne­pa­si­ti­kė­ji­mas ir ne­sau­gu­mas. Su­si­for­ma­vu­si sche­ma – pa­sau­lis yra ne­sau­gi, grės­min­ga vie­ta – žmo­gų pro­vo­kuo­ja rink­ti tai pa­tvir­ti­nan­čią in­for­ma­ci­ją. Žmo­gus pra­de­da ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos sa­vo ap­lin­ko­je, kad pa­tvir­tin­tų sa­vo sche­mą. Jam tie­siog no­ri­si klau­sy­tis ži­nių, jis spe­cia­liai ieš­ko ne­lai­mių, kad pa­tvir­tin­tų sa­vo sche­mą, jog pa­sau­lis yra grės­min­gas, ne­sau­gus, blo­gas. Ta­da ky­la klau­si­mas – ką da­ry­ti. Ar žmo­gus, ku­riam taip at­si­ti­ko vai­kys­tė­je, yra pa­smerk­tas? Ne, ti­krai nė­ra pa­smerk­tas, nes ga­li­ma pra­dė­ti keis­tis bet ku­ria­me gy­ve­ni­mo tarps­ny­je. Lin­kiu keis­tis, jei no­ri­si.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
neįsiklausiusiems  85.206.16.57 2016-02-18 15:05:35
ijunkit radiją, tv, kompą, paimkit garą knygą paskaityti, nueikit į parodą, išeikite pasivaikščioti.
0 0  Netinkamas komentaras
janina  193.219.171.2 2016-02-10 23:21:20
is kur to pozityvo pasisemti .jei kiekviena diena gauni neigemos informacijos . eini i darba ir nezinai ryt dirbsi ar ne . gauni alga sumoki saskaitas ir skaicioji iki menesio galo pratemsi ar reikes pasiskolint . telika isijungi ir girdi kaip rusai mus uzpuls , kaip seimos pozityvei gyvenancios vaikus i sulinius meta . kad tu gala su galu vos suduri o seimo nariai savo godumiu ribu nejaucia . vien pozityvas iki isprotejimo
1 1  Netinkamas komentaras
kitaip tarinat  82.135.139.97 2016-02-10 16:15:02
į šiukšlyną Lietuvoje gaminamą žiniasklaidą - TV, radiją, spaudą...
2 1  Netinkamas komentaras
labai  78.60.225.196 2016-02-10 15:08:17
aciu psichologei, kad mus kreipia pozityvo linkme, jo mums truksta, nes medijose dominuoja itampa, agresyvus kito niekinimas, apibendrinimai, vien 2 spalvu-juodos ir balts matymas, kito zmogaus darbu menkinimas ir nepagarba. Tai tapo iprasta ir zurnalistams ir politikams, toks vaizdas, kad zmones nebegali net bendram labaui dirbti, tartis kartu. Virusne buvo, kai 1 gydytojas paskambinęs i Ziniu radija isreiske nuomone apie viena ministre- DEMENSINE SENE???, o per Rutos Grineviciutes laida irgi buvo paragintos ministres pakelti uzpakalius ar s... ir lankyti bedzius ju namuos,e su kiekvienu bendrauti, duoti , duoti , duoti visko. O, kad atsakingi zmones turi dirbti savo darba, daznai nematoma, net aciu nepasakome, ir pastangu nematome, Kazkodel dauguma zmoniu mano, kad viska ismano, viska sutvarko mintyse, visas problemas issprendzia, tik savo ne, tik aplinkui -ne, o sali valdyti moka. manau, kad zurnalistai galetu cia inesti labai daug pozityvo ir vilties.
3 1  Netinkamas komentaras
:)))  78.60.68.218 2016-02-10 15:04:32
O kaip tai padaryti, jei iš visų tv, radijo stočių ir internetinių portalų mus nuo ryto iki vakaro ,puola' rusai ir Putinas, vyksta ,informacinis' ir ,hibridinis' karai???
3 2  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami