TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Pūdinys daržui: nuo lapų iki kavos tirščių

2012 10 23 6:07
LŽ archyvo nuotrauka/Pūdiniui tinka beveik viskas, kas darže ar sode tarsi apmirė, tapo nenaudinga.

Žmonės, savo darže auginantys daržovių ir vaisių, gerai žino pūdinio vertę gamtos gėrybėms. Pūdinys, arba, kaip dabar sakoma, kompostas, yra vos ne auksas daržui. Ruduo - pats metas jo pasiruošti.

Kaimynės kartą paklausiau, kaip jai pavyksta nedideliame darželyje prie namų užauginti tokių sveikų ir gražių daržovių. Ji šyptelėjo sakydama, kad tokiam darbui didelio mokslo nereikia. Savo daržą moteris tręšia pačios ruoštu pūdiniu. Mat kompostas yra geriausia organinė trąša. Žinių, kaip tvarkyti ir prižiūrėti kompostą, moteris sako gavusi iš savo tėvų.

Patogu atsikratyti šiukšlių

Pasak biologijos mokslų daktaro Leopoldo Juknevičiaus, kompostas - natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Pūdinys neturi neigiamo šalutinio efekto. Jo gebėjimas atkurti dirvos struktūrą labiau vertinamas nei trąšų savybės. Jei dirva molinga, kompostas palengvina jos struktūrą, pagerina oro laidumą, jei smėlinga - sulaiko drėgmę. Kompostas atnaujina nualintą dirvą. Tai vienas iš būdų atsikratyti šiukšlių savo sode ar kieme prie namų. Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas.

Deramai elkitės su piktžolėmis

Kas tinka pūdiniui? Komposto tvarkymo žinovas L.Juknevičius tikino, kad pūdiniui tinka beveik viskas, kas darže ar sode tarsi apmirė, tapo nenaudinga, - nupjauta žolė ar rudenį nukritę lapai, šiaudai ir šienas, net smulkios medžių bei krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augmenija ir dumbliai. Mėgstame gerti kavą ar arbatą. Puodelyje likę tirščiai - puiki organinė žaliava pūdiniui.

Vis dėlto jei sumanėme prie namo pasistatyti komposto dėžę, reiktų žinoti, nuo ko pradėti?

Specialistas patarė laikytis tam tikrų taisyklių, kad nesustotų natūralus augmenijos liekanų irimo procesas. Dabar jau gilus ruduo, žolės prie namų nebepjauname, tačiau verta žinoti, kad nepatariama iš karto į kompostą dėti ką tik nupjautos žolės. Pirmiausia ją reikėtų šiek tiek padžiovinti arba sumaišyti su stambesnėmis žaliosiomis atliekomis. Mat ką tik nupjauta ir sukrauta į krūvą žolė gali pradėti rūgti.

Su išrautomis iš daržo piktžolėmis taip pat reikia elgtis gana apdairiai - prieš dedant jas su subrandintomis sėklomis į komposto dėžę reikėtų palaikyti saulės atokaitoje uždengtas skaidria plėvele. Taip piktžolių sėklos perkais, sušus ir praras daigumą.

Geram kompostui ruošti būtina sąlyga - puikus vėdinimas.

Šiukšlynas - ne vieta lapams

L.Juknevičius pastebėjo, kad dažnai rudenį nukritusius lapus žmonės surenka ir išmeta į sąvartyną. Daugelis neturi kantrybės kompostuoti lapų arba nežino, kur juos sugrėbtus dėti, kaip tinkamai jų atsikratyti.

Biologijos mokslų daktaras neslėpė, kad išpuoselėtas ir erdvias sodybas turintys miestiečiai retai gamina kompostą. Jei tai ir daro, dažniausia netinkamai. Pasak jo, nukritę lapai ypač tinka kompostui ir jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną.

Kokių klaidų pasitaiko kompostuojant lapus? Kompostavimo subtilybes išmanančio vyro nuomone, žmonės sugrėbtus lapus paprastai deda į krūvą. Tai daryti nerekomenduojama, jei savo sode turite komposto dėžę. Kad lapai nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, reikėtų juos padžiovinti ir sumaišyti su kitomis atliekomis.

Ne rauginkite, bet pūdykite

Sugrėbtų lapų nereikėtų pilti į betoninę duobę, antraip juos ne pūdysite, bet rauginsite. Geram kompostui ruošti būtina sąlyga - puikus vėdinimas. Verčiau lapus kraukite į medinį aptvarą. Didžiuosiuose prekybos centruose galima nusipirkti specialių dėžių, jose yra vėdinimo skylutės.

L.Juknevičius pasakojo, kad pernai pavasarį savo sodo daržą patręšė paties pasidaryto komposto trąšomis. Daržovių derlius buvo kaip reta geras. Pasak specialisto, komposto prisotintoje žemėje pasodintų augalų nereikėjo tręšti metus. Taip pat juos laistyti tenka kur kas rečiau negu tuos, kurie auga durpių substrate ar daržo žemėje.

Žinovai moko nepatingėti ir ant kiekvieno kompostuojamo žalių atliekų sluoksnio užmesti porą kastuvų žemės. Tokiu būdu geriau dauginsis bakterijos. Be to, komposto krūva nemėgsta lietaus - lašai išplauna naudingąsias medžiagas. Kompostą būtina pridengti polietileno plėvele, beasbesčio šiferio lakštu ar kita danga.

Pagalbininkai - gamtinės kilmės

Kad kompostas būtų kuo geresnis, galima pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis - komposto aktyvikliu. Ši gudrybė taip pat gamtinės kilmės. Veikdamas aktyviklis ardo organines sodo liekanas. Be to, neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams, reguliuoja dirvos rūgštingumą. Kompostas, pabarstytas aktyvikliu, tampa tinkamas naudoti po 6-8 savaičių.

Pasidarykite patys

Komposto gamybos pagalbininką galima pasigaminti ir patiems. Priplėkusiame šiene gausu šieno lazdelės bakterijų, o šios - aktyvios organikos skaidytojos. Tokį šieną 15-20 minučių pavirinkite vandenyje, kiekvienam litrui skysčio pridėję po šaukštą kreidos. Šieno lazdelės virimo temperatūroje ne žūva, o virsta sporomis. Indą uždenkite ir pastatykite šiltoje vietoje. Po kelių dienų vandens paviršiuje susidarys plėvelė - tai jau suaktyvėjusios bakterijos. "Suvalgiusios" visas prieinamas maisto medžiagas, jos vėl virsta sporomis ir nusileidžia ant dugno. Tokiu nuoviru laistant kompostą organinės medžiagos suyra sparčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"