Rąstinis namas nebus sandarus

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2015-02-26 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2015-02-26 06:00
Rąstinei statybai kitose ES šalyse neretai taikomos išlygos.  LŽ archyvo nuotrauka
Iš rąs­tų su­ręs­tas na­mas – tra­di­ci­nei eko­lo­giš­kai sta­ty­bai ne­abe­jin­gų šei­mi­nin­kų džiaugs­mas. Ta­čiau mū­sų kraš­te žie­mą ja­me ga­li bū­ti vė­so­ka. O ak­lai lai­kan­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vų dėl ener­gi­nio efek­ty­vu­mo to­kia sta­ty­ba iš Lie­tu­vos vi­sai gu­ja­ma. Di­džiau­sia di­le­ma ky­la mė­gi­nant rąs­ti­nį sta­ti­nį ap­šil­tin­ti.

Be­si­do­min­tiems rąs­ti­nių na­mų sta­ty­ba nė­ra pa­slap­tis, kad iš rąs­tų su­kons­truo­tas na­mo kar­ka­sas sa­vo il­ga­lai­kę for­mą įgy­ja tik pra­ėjus dve­jiems tre­jiems me­tams nuo jo sta­ty­bos. Rąs­ti­nių na­mų sta­ty­bos abė­cė­lė­je sa­ko­ma, kad ne­džio­vin­tų rąs­tų sie­nos per tą lai­ką vi­du­ti­niš­kai „sė­da“ apie 6 proc. sie­nos aukš­čio, spe­cia­liai iš­džio­vin­tų rąs­tų – per­pus ma­žiau. No­rė­da­mi pa­siek­ti šiuo­lai­ki­nius ener­gi­nio efek­ty­vu­mo ro­dik­lius to­kia­me na­me ar­ba tie­siog tu­rė­ti san­da­rų ir šil­tą na­mą jo sa­vi­nin­kai su­si­mąs­to, kaip to­kį na­mą ap­šil­tin­ti, kad bū­tų ir nau­din­ga, ir gra­žu. Pir­ma­sis pa­ta­ri­mas - ne­sku­bė­ti.

„Jei rąs­ti­nį na­mą šil­tin­si­me iš­kart tik pa­sta­tę ir dar - ne­tin­ka­mo­mis me­džia­go­mis, slen­kan­čios sie­nos jas su­gniuž­dys ir nu­plėš. Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma kli­juo­ti prie nau­jo rąs­ti­nio na­mo sie­nų nei po­lis­ti­re­no, nei kie­tos va­tos plokš­čių, nei purkš­ti į tar­pus tarp rąs­tų ko­kių nors pu­tų. To­kie eks­pe­ri­men­tai na­mo sa­vi­nin­kui kai­nuo­tų ga­na bran­giai", - pa­žy­mė­jo il­ga­me­tę rąs­ti­nių na­mų sta­ty­bos pa­tir­tį tu­rin­čios įmo­nės „Ro­va­da“ tech­ni­kos di­rek­to­rius Gin­ta­ras Uni­kas.

Ten­ka ieš­ko­ti spragų

Prieš kal­bė­da­mas apie rąs­ti­niams na­mams tin­ka­mas šil­ti­ni­mo me­džia­gas ir me­to­dus, G. Uni­kas siū­lė at­kreip­ti dė­me­sį, "koks vel­nias sly­pi de­ta­lė­se". Pa­sak pa­šne­ko­vo, ES vis la­biau griež­ti­nant ener­gi­nio efek­ty­vu­mo rei­ka­la­vi­mus, pa­sta­to už­bai­gi­mo ne­ga­li­ma įtei­sin­ti, kol jis ne­ap­šil­tin­tas. „Rąs­ti­nį na­mą sta­tan­tys žmo­nės pa­sii­ma kre­di­tą iš ban­ko, o šis iš­ke­lia rei­ka­la­vi­mą - na­mą už­baig­ti per pu­san­trų me­tų. Jei na­mo ne­ap­šil­tin­si­te, ne­gau­si­te do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių, kad sta­ty­ba baig­ta. Nei sta­ty­bos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jai, nei ban­kams vi­siš­kai ne­įdo­mu, iš ko­kių me­džia­gų na­mas sta­ty­tas. Ne­svar­bu ir tai, kad rąs­ti­nis na­mas prieš jį ap­šil­ti­nant tu­ri bent dve­jus tre­jus me­tus "su­si­gu­lė­ti". Dau­ge­ly­je ša­lių rąs­ti­nė sta­ty­ba yra lai­ko­ma tam ti­kra kul­tū­ros pa­vel­do da­li­mi, ta­čiau Lie­tu­vo­je val­di­nin­kai be jo­kių iš­ly­gų nu­ta­rė vi­sus su­kiš­ti į „ter­mo­so“ sta­ty­bos būs­tus. Bet rąs­ti­nė sta­ty­ba ge­riau­sių ener­gi­nio efek­ty­vu­mo cha­rak­te­ris­ti­kų nie­ka­da ne­pa­sie­kė ir ne­pa­sieks“, - įsta­ty­mų ab­sur­diš­ku­mą įver­ti­no G. Uni­kas.

Taip, anot rąs­ti­nių na­mų sta­ty­bos eks­per­to, rąs­ti­nio na­mo no­rin­tys lie­tu­viai ver­čia­mi ieš­ko­ti lan­dų įsta­ty­muo­se - įtei­sin­ti sta­ti­nį kaip va­sar­na­mį, kaip pir­tį ar­ba ūki­nin­ko so­dy­bą, sta­ty­ti ne di­des­nį nei 801 kv. m plo­to na­mą ar­ba mal­dau­ti ban­ko pra­tęs­ti rei­ka­lau­ja­mą sta­ty­bos už­bai­gi­mo ter­mi­ną.

„Vie­na ran­ka ska­ti­na­me eko­lo­gi­ją, o ki­ta - tą eko­lo­gi­ją žlug­do­me. Par­adok­sa­lu ir ap­mau­du“, - sa­kė pa­šne­ko­vas.

Sau­si rąs­tai – ma­žiau problemų

Jei vis dėl­to šei­mi­nin­kai ry­žo­si tu­rė­ti rąs­ti­nį na­mą ir iš­kęs­ti šios tech­no­lo­gi­jos nu­lem­tus sa­vi­tus rū­pes­čius, to­kių na­mų sta­ty­bos eks­per­tai be­veik vie­nin­gai su­ta­ria, kad iš es­mės vie­nin­te­lė tin­ka­ma šil­ti­ni­mo me­džia­ga rąs­ti­nei sta­ty­bai yra ce­liu­lio­zės pa­grin­do pro­duk­tai – eko­va­ta ar­ba ana­lo­giš­ka me­die­nos plau­šo va­ta.

„To­kiai va­tai ne­rei­ka­lin­ga pa­pil­do­ma izo­lia­ci­ja. Be to, iš pri­nci­po – tai ta pa­ti me­die­na, lei­džian­ti iš­sau­go­ti pa­grin­di­nes sa­vy­bes, dėl ku­rių ir pa­si­rin­ko­te rąs­ti­nį na­mą. Eko­va­ta su­da­ro be­siū­lį vien­ti­są sluoks­nį, ku­ris lei­džia ne tik ap­šil­tin­ti būs­tą, bet ir šiek tiek iš­ly­gin­ti sie­ną. Su po­lis­ti­re­nu to nie­kaip ne­pa­siek­si, nes jo ne­ga­li­ma iš­pjau­ti iš­il­gai, o eko­va­tos kiek rei­kia, tiek iš­pū­ti“, - to­kius pra­na­šu­mus įvar­di­jo šil­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čios bend­ro­vės „E­ko­vi­la“ tech­ni­kos di­rek­to­rius Al­vy­das Strak­šys.

Par­uo­šus kar­ka­są šil­tin­ti (tai ne­su­dė­tin­ga at­lik­ti pa­čiam), pa­sak pa­šne­ko­vo, dar­bi­nin­kai tra­di­ci­nio dy­džio na­mą eko­va­ta ap­šil­ti­na per vie­ną dvi die­nas. A. Strak­šys taip pat pa­ste­bė­jo, kad daž­nai ne­su­si­mas­tę šei­mi­nin­kai ima ir api­pu­čia rąs­ti­nio na­mo sie­nas šil­ti­ni­mo pu­to­mis, ku­rios iš es­mės skir­tos an­ga­rų sta­ty­bai. Taip na­mas vi­siš­kai už­san­da­ri­na­mas, bet tuo­met ja­me dings­ta ven­ti­lia­ci­ja ir me­di­nės rąs­tų sie­nos ima drėk­ti, pū­ti.

„Jei žmo­gus pa­sis­ta­tė me­di­nį na­mą, tai vi­sų pir­ma aiš­ku, kad jam ši me­džia­ga pri­im­ti­na, to­dėl eko­va­tai šil­ti­ni­mo al­ter­na­ty­vų kaip ir nė­ra. Na­tū­ra­lus pa­tal­pos mi­krok­li­ma­tas – pa­grin­di­nis rąs­ti­nio na­mo pri­va­lu­mas. Jei jis taps vi­siš­kai san­da­rus, ne­teks šios sa­vy­bės“, - pa­žy­mė­jo įmo­nės „Me­di­niai na­mai“ di­rek­to­rius Gied­rius Vid­rins­kas.

Šis LŽ pa­šne­ko­vas ne­bu­vo lin­kęs vi­siš­kai pri­tar­ti nuo­mo­nei, kad rąs­ti­nio na­mo ne­ga­li­ma ap­šil­tin­ti iš kar­to po sta­ty­bos. Pa­sak jo, pa­grin­di­nė prob­le­ma, kad Lie­tu­vo­je įpras­ta sta­ty­ti to­kius na­mus iš drėg­nų rąs­tų. Jei sta­ty­boms bū­tų pa­si­rink­ti spe­cia­liai iš­džio­vin­ti rąs­tai, na­mo "sė­di­mas" esą bū­tų la­bai ne­žy­mus.

„Šla­pi rąs­tai – pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl bė­gant me­tams na­mo sie­no­je at­si­ve­ria ply­šiai, na­mas "sė­da". Ži­no­ma, yra tam ti­kri na­mo maz­gai, ku­riuos bū­ti­na pa­da­ry­ti slan­kio­jan­čius, nes na­tū­ra­lus me­dis, rea­guo­da­mas į ap­lin­kos po­vei­kį, ju­da. Ta­čiau jei na­mas bus sta­to­mas tik iš tin­ka­mai par­uoš­tos me­džia­gos, prob­le­mų dėl šil­ti­ni­mo ir na­mo vė­di­ni­mo šei­mi­nin­kai ne­tu­rės“, - nuo­mo­nę iš­dės­tė G. Vid­rins­kas.

Na­tū­ra­lu­mo kaina

Drėg­mė ir dėl jos at­si­ran­dan­tis pe­lė­sis – kur kas blo­giau nei vė­ses­nė pa­tal­pa. Dar vie­na ga­li­my­bė ne­iš­lau­dau­ti, o kar­tu tu­rė­ti šil­tą eko­lo­giš­ką būs­tą – na­mą ręs­ti iš plo­nes­nių rąs­tų, o jiems vi­siš­kai iš­džiū­vus ir su­si­gu­lė­jus tin­ka­mai ap­šil­tin­ti jį eko­va­ta.

„Ta­čiau sta­ty­ba iš plo­nes­nių rąs­tų, skir­tin­gai nei Skan­di­na­vi­jo­je, lė­tai pri­gy­ja, nes Lie­tu­vo­je ti­ki­ma, kad sto­rų rąs­tų – tvir­tas na­mas. Dar vie­nas keis­tas lie­tu­vių įsi­ti­ki­ni­mas, kad me­dis „kvė­puo­ja“. Mal­ka yra mal­ka, ji yra lai­di drėg­mei, bet ne orui. Tad jei vi­sus ply­šius tarp rąs­tų už­san­da­rin­si­me, bū­ti­na pa­pil­do­ma ven­ti­lia­ci­ja. Jei­gu no­ri gy­ven­ti eko­lo­giš­ka­me na­me, su­si­tai­kyk, kad vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je ga­li pūs­ti. Tie ply­šiai, pra­pū­ti­mai rąs­ti­nia­me na­me yra na­tū­ra­lūs, kaip ir pats to­kio ti­po būs­tas. Kar­tu tai ir pra­na­šu­mas, ir trū­ku­mas“, - ne­abe­jo­jo G. Uni­kas.

An­ti­sep­ti­kas, esan­tis eko­va­tos su­dė­ty­je, ap­sau­go me­die­ną nuo pu­vi­mo, gry­be­lio ir na­mas sto­vi il­gai. No­rint tin­kuo­ti to­kiu bū­du ap­šil­tin­tą na­mą, iš­džiū­vus eko­va­tai, o tai trun­ka iki 10 die­nų, ant vir­šaus tvir­ti­na­mos im­preg­nuo­tos me­džio plau­šo plokš­tės, ku­rias ga­li­ma nu­tin­kuo­ti lai­džiu ga­rams tin­ku.

Rąs­ti­nin­kai griež­tai at­me­tė ga­li­my­bę šil­tin­ti rąs­ti­nį na­mą ak­mens va­ta. Mat ši įge­ria drėg­mę kaip kem­pi­nė. Per žie­mą ji pri­si­gers drėg­mės, ku­ri pū­dys rąs­tus, o drėg­na va­ta ne­at­liks sa­vo ter­moi­zo­lia­ci­nių funk­ci­jų. Kad ak­mens va­ta at­lik­tų sa­vo funk­ci­ją, ją rei­kia ap­sau­go­ti nuo drėg­mės, iš­ei­nan­čios iš pa­tal­pų, t. y. na­mo sie­nas iš vi­daus pa­deng­ti ga­ro izo­lia­ci­jos me­džia­ga (po­lie­ti­le­no plė­ve­le).

Bet ir ta­da rąs­ti­nis na­mas ne­ten­ka pa­grin­di­nio sa­vo pri­va­lu­mo - iš­lai­ky­ti svei­ką pa­tal­pų mi­krok­li­ma­tą. Be to, ak­mens va­tos ne­pa­vyks su­dė­ti taip, kad jį pre­ci­ziš­kai už­pil­dy­tų sie­nos ne­ly­gu­mus. Rąs­tų sie­na nė­ra ly­gi, prie su­jun­gi­mų yra įdu­bi­mų. Prie kar­ka­so mon­tuo­jant ap­šil­ti­ni­mo me­džia­gą, sie­na nie­ka­da ne­bus idea­laus vie­no­do sto­rio, o tai su­da­rys su­nku­mų mon­tuo­jant lakš­ti­nę ap­šil­ti­ni­mo me­džia­gą

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Rastininkas  78.62.62.66 2015-12-12 20:44:19
"Mediniu namu "vadovui: Nedžiovinti rąstai sėda 6 proc,džiovinti 3 proc .Standartinis pastato su mansarda aukštis 7,5-8,5 m .Sekant jusu logika 24 cm praradimas jusu irengtai izoliacijai yra niekas......Baisu kai imoniu vadovai taip neatsakingai kalba....Palaikau ankstesni specialista Gintara,jokiu budu nešiltinti bent 2 metus ir leisti namui prarasti ta aukšti nei kad paklausius G,Vidrinsko susilaukti nuostolių....
0 0  Netinkamas komentaras
Jonas  213.252.196.2 2015-03-05 11:06:40
Norite mokėti lietuviskai, o gauti norvegiska daikta. Taupiesiems ir daugiabucio dezutes pakaks.
2 0  Netinkamas komentaras
Statytojas  85.206.51.58 2015-02-27 08:02:15
Kad retai jau besutiksi tikrai gerai mokancius ir galincius uz padoria musu rinkai kaina statyti meistrus - tikra tiesa. Kak ju reikia ieskoti suomijoje ar norvegijoje - tikrai ne. Na, ne bent norime norvegisku, o ne lietuvisku namu, kaip dabar daugelis prisimoke norvegijoje ir stato lietuvoje.
3 0  Netinkamas komentaras
lukas  62.65.198.46 2015-02-26 20:38:17
Lietuviai nemoka gerai kokybiskai statyti medinuku...reikia pas estus ar suomius nama uzsisakyti
2 1  Netinkamas komentaras
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami