Reimso mieste - lietuvių architektų komanda

Nijolė STORYK© Lietuvos žinios 2012-01-24 16:04

Nijolė STORYK

© Lietuvos žinios

2012-01-24 16:04
Vai­kys­tė­je mė­go­me pieš­ti fan­ta­zi­jų mies­tą, ant po­pie­riaus la­po mė­gi­no­me įsi­vaiz­duo­ti, koks tas mies­tas tu­rė­tų bū­ti.

Trys jauni architektai Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis ir Lukas Rekevičius seniai išaugo iš vaikystės, bet tokios vizijos ir toliau jų neapleidžia. Dabar jie projektuoja rimtus dalykus.

Trijų architektų komanda "išsilaipino" Prancūzijoje, Reimso mieste, siekdami išbandyti savo kūrybines jėgas "Europan'11" konkurse.

Autoriai parengė Reimso projektą "Multitalented City". Lietuvių urbanistinė vizija konkurso grupėje buvo pripažinta geriausia. Trijų lietuvių komanda buvo vienintelė tarp užsieniečių šiemet laimėjusi "Europan" konkursą Prancūzijoje.

Pagal tarptautinio konkurso, kuris vyksta kas dveji metai ir kurį vienija 20 Europos šalių, nuostatus J.Muliuolytei, T.Jonauskiui ir L.Rekevičiui suteikta teisė toliau plėtoti bei įgyvendinti konkurso projektą.

Studentų miestelis išnyko

Architektų biuro "Aketuriarchitektai" vadovas L.Rekevičius šyptelėjo sakydamas, kad vaikystėje jį labiau domino istorija nei urbanistika. "Savęs beveik nepamenu, kad būčiau piešęs ką nors panašaus. Tačiau likimas lėmė, kad tapau architektu. Tik dabar, kai jūs manęs paklausėte, ar nenutolau nuo istorijos, supratau, kad kurdamas įvairius projektus visada atsižvelgiu į istorinę architektūros praeitį", - patikslino L.Rekevičius, kuris yra dar ir architektūros paveldo specialistas.

Reimsas yra Šiaurės Prancūzijoje, maždaug 144 km nuo Paryžiaus, Šampanės regione, kuriame gyvena apie 200 tūkst. žmonių. Tai tradicinis šampano gamybos centras. Reimsas žymus savo viduramžiška architektūra - į UNESCO pasaulio paveldą įtraukta Reimso katedra, Šv. Remigijaus bazilika ir abatija, Marso Vartų triumfo arka, Tau rūmai, fortai.

Šis nedidelis miestas anksčiau buvo žinomas kaip studentų miestelis, kuriame buvo juntama jaunatviška dvasia ir judrus gyvenimo būdas. Panašūs studentiški miesteliai yra Vilniuje ir Kaune, jie buvo pastatyti dar sovietmečiu.

"Laikai keičiasi, ir dabar Reimso studentiškas miestelis ištuštėjo bei sunyko. Vietos valdžia susirūpino, kaip atgaivinti apleistą teritoriją, kuri vėl būtų tokia pat lankoma ir gyva. Mums teko atsakinga užduotis - sujungti penkias atskiras aikštes į vieną erdvę, į kurią būtų lengva patekti ir joje judėti bei gėrėtis aplink esančiais vaizdais", - aiškino architektas.

Projekto ašis - aikštės

Jauna architektė J.Muliuolytė baigė urbanistikos magistrantūrą Delfto technikos universitete. Pasak Justinos, Olandija garsėja senomis miestų planavimo ir urbanistikos tradicijomis. Tad po mokslų ji nusprendė dar kelerius metus čia pasilikti, siekdama pagilinti profesijos žinias ir įgyti daugiau patirties. Jau pusantrų metų architektė dirba Hagoje, urbanistikos ir architektūros įmonėje "POSAD Spatial Strategies", yra urbanistikos specialistė.

Kartu su Justina tame pačiame Olandijos universitete studijavo T.Jonauskis. "Jautėme, kad Lietuvoje nepavyks praplėsti urbanistikos žinių, tad išvykome svetur. Dabar dirbu urbanistu Roterdamo MVRDV biure. Tai didelis ir neblogai visame pasaulyje žinomas biuras", - pasakojo Tadas.

- Kodėl nutarėte dalyvauti konkurse kaip komanda, nors visi trys gyvenate skirtinguose miestuose ir šalyse: Lukas - Vilniuje, Justina - Hagoje, o Tadas - Roterdame?

J.Muliuolytė: Konkursas - jėgų išbandymas ir naujų idėjų paieška. Kartu su T. Jonauskiu ir kitais lietuvių architektais esame dalyvavę architektūriniuose bei urbanistiniuose konkursuose Lietuvoje. Šiemet sumanėme išbandyti savo jėgas tarptautinėje terpėje. Susibūrėme į komandą, kadangi esame gana skirtingi, specializuojamės šiek tiek kitose srityse, tad galėjome vienas kitą papildyti.

T.Jonauskis: Apie "Europan" konkursą buvome girdėję ir patyliukais svajojome kada nors jame dalyvauti. Tai prestižinis tarptautinis jaunų architektų konkursas, kuriame norėjome išbandyti savo jėgas. Gana sėkmingai dalyvavome įvairiuose konkursuose Lietuvoje, tačiau iki šiol aplenkdavome tarptautinius renginius. Gal trūko pasitikėjimo savo jėgomis?!

"Europan" konkursas apima daug teritorijų, temų ir sričių, tad buvo didelis pasirinkimas. Išsirinkome tą teritoriją, kuri mums buvo artima. Ją detaliai išanalizavome, buvome nuvažiavę į vietą.

- Kaip jums sekėsi kartu subrandinti svetimo miesto idėją?

J.Muliuolytė: Išanalizavome, kur slypi Reimso miesto gyvybė, kokie jo poreikiai ir lūkesčiai. Kurdami universiteto miestelio naują planą mėginome pritaikyti šiuolaikines urbanistines tendencijas - daugiafunkciškumą, plėtrą ir tankinimą prie transporto mazgų. Taip pat įvertinome galimybes įgyvendinti miesto planą etapais, lanksčiai, atsižvelgiant į ekonomikos pokyčius. Apmąstėme, kaip efektyviai panaudoti energijos išteklius.

T.Jonauskis: Idėją brandinome keliais etapais. Pirmiausia mėginome įžvelgti viso miesto plėtros tendencijas, jo ypatumus ir suprasti teritorijos problematiką. Aikščių idėja, kuri tapo projekto ašimi, susiformavo mums lankantis Reimse.

Miestai ir jų likimai

L.Rekevičius pasakojo, kad kiekvienas Europos miestas, kaip ir žmogus, turi savo likimą. Vieni jų sėkmingai klesti, kiti - vos gyvuoja ir stūkso apleisti.

Toks vaizdas nepatinka tiems, kurie rūpinasi savo miestu ir jį globoja kaip gyvą organizmą. Pasak Luko, įvairių institucijų atstovai renkasi į tarptautinį forumą ir aptaria pačias aktualiausias Europos miestų problemas. Tie žmonės konkursui nurodo, kur yra probleminės teritorijos. "Europan" konkurse gali dalyvauti jauni architektai iki 40 metų iš viso pasaulio.

"Europan'11" komitetas atrinko 49 problemines teritorijas 17-oje šalių. Lietuva nepateko į šį sąrašą. Iš viso konkursui buvo pateikti 1826 urbanistikos projektai.

Vien tik Prancūzijoje buvo atrinktos net šešios vietos, kurios buvo kaip gėdingi viso krašto taškai. Lietuviai varžėsi tarp 40 dalyvių. Šioje kategorijoje buvo pateikti 239 projektiniai darbai.

"Pasirinkome Reimso miestą, kurio problemos mums buvo maždaug aiškios ir suprantamos. Lietuvos studentų miesteliai kol kas dar neištuštėjo, bet čia gyvenantiems jauniems žmonėms taip pat norėtųsi sulaukti permainų", - vylėsi architektas.

Tarptautinio konkurso komisija susirinko Norvegijoje, Osle, ir čia buvo paskelbti laureatai. Pasak Luko, tarp lyderių atsidūrė projektai tų autorių, kurie pasiūlė miestams naujoviškų sprendimų, kompleksiškai gvildeno urbanistinius miesto evoliucijos procesus. "Beveik visi laimėtojai numatė, kaip būtų galima išbaigti komplikuotų teritorijų plėtros strategijas, ir sugebėjo neprisirišti prie pavienių architektūrinių detalių. Mūsų žvilgsnis buvo nukreiptas į tuštėjimo metą išgyvenantį Reimso studentų miestelį", - sakė L.Rekevičius.

Nieko negriovė, nieko neardė

Kokia yra "Multitalented City" vizija? Iš tiesų ne taip paprasta atkurti tai, kas buvo anksčiau, ir padaryti daug geriau nei buvo. 

Reimso studentų miestelis buvo miesto pakraštyje. Iškilo gana svarbi problema, kaip čia pritraukti kuo daugiau žmonių, jei toje teritorijoje nėra veiklos.

"Esmė ta, jog merdintis miesto pakraštys turėjo transformuotis ir tapti nauju centru. Mes nieko negriovėme ir nenaikinome - stengėmės išsaugoti tai, kas išliko, ir suteikėme naujumo jausmą. Svarbiausias projekto akcentas - penkios aikštės, kurios tapo bendra viešos erdvės sistema. Joje kuriamas naujas darnus gyvenimas, kuris tiesiogiai siejamas su toje erdvėje išlikusiais objektais", - teigė pašnekovas.

Lietuvių architektų komanda orientavosi į aikštes, kurios tapo tarsi atsparos taškais. "Miesto aikštės visada yra traukos centras. Apie jas sukasi gyvenimas. Kiekviena aikštė turi savo identitetą, įvairios funkcijos yra grupuojamos į klasterius. Dabartiniai universiteto pastatai ir šalia esančios erdvės buvo integruojamos į naują struktūrą. Buvo būtina nubrėžti naujas aikščių ribas, o šalia stovinčius pastatus atnaujinti ir jiems suteikti naujas funkcijas", - patikslino L.Rekevičius.

Tuštėjimo metas

- Ar buvo sunku varžytis su kitų šalių architektais? - klausiu L.Rekevičiaus.

- Mes buvome vieninteliai užsieniečiai, kurie laimėjome savo zonos konkursą. Lietuvos urbanistikos mokykla yra gera ir turi kuo didžiuotis. Be to, mano kolegos Justina ir Tadas baigė architektūros magistrantūros mokslus Olandijoje ir turi šiokios tokios vakarietiškos darbo kultūros patirties. Lietuvoje kai kurie projektai stringa dėl įvairių priežasčių. Daugelis gerų darbų gana dažnai taip ir lieka gulėti stalčiuje. Vienas tokių pavyzdžių - Lukiškių aikštė Vilniuje. Konkursai vis rengiami, o aikštė iki šiol nesutvarkyta. Kodėl taip yra? Kas trukdo? Jaučiamas tam tikras senosios "diedovčinos", turinčios savų interesų, kvapas. Kartais architektūra tampa politizuota, ir tai trukdo įgyvendinti naujas idėjas. "Europan" konkurso dvasia yra skaidri ir atvira. Nėra jokių užkulisinių jėgų. Šiame renginyje svarbu ne tai, kam atstovavome ir kas mus rėmė, bet kokių idėjų pasiūlėme.

- Kokia buvo jūsų komandos vizija?

- Reimsas, kaip ir daugelis panašių miestų Lietuvoje, turi tą pačią problemą - čia juntamas protų nutekėjimas ten, kur geriau ir įdomiau gyventi. Kaip susigrąžinti prarastus žmones? Dabar svarstoma, kaip apgyvendinti buvusią edukacinę teritoriją ir vėl pritraukti jaunimo, kuris labiau dairosi į Paryžių, nes ten, be abejonės, geresnė gyvenimo kokybė. Reimsas nutiesė geležinkelį į sostinę, kad būtų geresnis susisiekimas. Nuo čia prasideda miesto plėtra. Prie stoties atsirado aikštė, kuri mūsų projekte sujungta su kitomis mieste esančiomis aikštėmis. Konkurso komisijai mūsų sukurta miesto sistema buvo patraukliausia ir priimtiniausia. Mes sukūrėme urbanistinę miesto sistemą kaip įrankį, kuriuo remiantis dabar galima projektuoti kitus dalykus. Esmė nesikeistų, jeigu, tarkim, būtų statomi vienaukščiai ar daugiaaukščiai pastatai.

- Kokie turėtų stovėti namai prie aikštės?

- Jokiu būdu čia negalima statyti vien tik visuomeninės paskirties pastatų. Tuomet po darbo aikštė ištuštėtų, kaip dabar Vilniaus Gedimino prospektas, nes čia beveik nebeliko gyventojų. Pasibaigus darbui miesto centras ištuštėja. Kaip tik to mums ir nereikia. Savo projekte vengėme visuomeninės paskirties pastatų, nes Reimso pakraštys apmirė. Mums reikėjo čia sugrąžinti judrų gyvenimą.

Iššūkiai dar laukia

- Kuo jūsų projektas išsiskyrė iš kitų dalyvių, kuo buvote pranašesni už kitus? - klausiu J.Muliuolytės ir T.Jonauskio.

J.Muliuolytė: Anot konkurso žiuri, projektas buvo labai konceptualus ir turėjo aiškią programą. Vertintojams patiko naujoviška miesto forma, pasiūlyta aikščių sistema, erdvių bei pastatų dydis ir mastelis. Anot žiuri, projektas originalus, realistinis ir visa tai įmanoma įgyvendinti.

T.Jonauskis: Manome, kad mūsų pasiūlyta projekto strategija gana reali ir pakankamai skiriasi nuo tradicinio planavimo projektų. Mūsų pagrindinė projekto ašis - penkių aikščių sistema, aplink kurią toliau bus tvarkoma visa teritorija. Tai planas, kuris gali būti įgyvendinamas etapais, mažais žingsneliais, be to, jis turi aiškią struktūrą, bet dar lieka labai daug galimybių jį tobulinti ir pritaikyti įvairiems poreikiams. Sugebėjome atitrūkti nuo ne tokių svarbių architektūrinių detalių ir pateikėme urbanistinę schemą bei strategiją, pagal kurią būtų tvarkoma visa teritorija.

- Ar nebuvo sunku konkuruoti su prancūzais?

J.Muliuolytė: Neslėpsiu, buvo gana sunku. Mums ši pergalė Prancūzijoje - labai didelis laimėjimas. Visų kitų penkių teritorijų laureatai ir prizininkai yra prancūzai. Tad labai džiaugėmės, kad buvome pripažinti gana uždaros prancūzų architektų bendruomenės.

T.Jonauskis: Prancūzų konkurencijos asmeniškai nepatyrėme. Vertinimas vyko už uždarų durų ir anonimiškai. Manau, kad mūsų projektas komisijai pasirodė brandus ir tikrai padėsiantis spręsti Reimso miesto problemas. Manau, kad per kitus etapus, kai prasidės projekto įgyvendinimas ir teks bendrauti su įvairiais prancūzų specialistais bei kitomis komandomis, kils daugiau iššūkių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vidmantas  2.150.16.89 2012-01-25 21:55:26
Saunuoliai, sveikinu!
2 0  Netinkamas komentaras
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Tik šie­met baig­tas sta­ty­ti, prieš be­veik mė­ne­sį dėl slen­kan­čių šlai­tų pla­čiai ap­ta­ri­nė­tas aukš­čiau­sias ša­ly­je pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas Aly­tu­je ta­po naujų dis­ku­si­jų ob­jek­tu [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami