TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Reklamos įtaka: kaip atsirinkti

2016 04 22 22:00
uptodemandcom.hostgator.co.in nuotrauka

Kasmet lietuviai vien tik interneto reklamai išleidžia apie 15 mln. eurų! Vadinasi, tiki jos efektyvumu ir poveikiu tikslinėms auditorijoms.

Tačiau pastarąjį dešimtmetį reklamos priemonių ir formų padaugėjo tiek, kad atitinkamai padidėjo ir vartotojų susierzinimas. Praeidamas gatve beveik nerasi nei vienos vitrinos, nuo kurios nesišypsotų reklamos plakato modelis, autobusų stotelės jau seniausiai nebėra tik vieta pasislėpti nuo lietaus laukiant autobuso. O kur dar televizija, kurios reklamai Lietuvos įmonės skiria didžiausią biudžetą.

Statistika rodo, kad tolerantiškiausiai reklamą vertina Y karta (21–34 m.), nes supranta jos teikiamą galimybę rinktis. Juk neretai būna, kad naudingą akciją pamatome jai jau pasibaigus. Jei būtume pamatę anksčiau – būtume sutaupę laiko ar įsigiję geresnę prekę už mažesnę kainą. Tačiau kaip atsirinkti, kokia reklama iš tiesų naudinga, o kuri – tik manipuliuoja?

Kokia reklama pasitikime

Pasak 2015 m. rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo, patikimiausia reklama Lietuvos gyventojams yra draugų ir šeimos narių rekomendacijos – jomis iš dalies arba visiškai pasitiki 78 proc. apklaustųjų. 55 proc. pasitiki informacija, skelbiama įmonių interneto svetainėse, o 53 proc. – atsiliepimais, kuriais internete pasidalijo kiti vartotojai.

Apie tai, kad reklama gali sukelti ne tik neigiamą reakciją, savo mintimis dalijasi 45-erių Virginija Petrauskienė: „Reklamą vertinu gan teigiamai, nes neturiu galimybės nuolat vaikščioti po parduotuves ir ieškoti, kokia nuolaida taikoma kažkuriam produktui. O iš reklamos sužinau daug naudingos informacijos. Asmeniškai man reklama labiausiai matoma spaudoje ir televizijoje“.

Pasak jos, žinojimas apie tam tikras nuolaidas ar galimybes leidžia sutaupyti laiko ir pinigų. Virginija turi metodą: namuose susidaro prekių ir paslaugų sąrašą, internetu palygina skirtinguose prekybos tinkluose esančias kainas ir tada keliauja apsipirkti. Ji tvirtina, kad reklama leidžia sužinoti ir apie naujas parduotuves ar pramogas net neišėjus iš namų.

Populiarėja reklama internete

Šiuolaikinių technologijų eroje kasdienybė neįsivaizduojama be virtualios ervdės: ypač jaunesni asmenys daug laiko praleidžia prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių. Tyrimai rodo, kad Y karta, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, labiau pasitiki interneto ir mobiliąja reklama. Daugiau nei pusė (53%) apklaustųjų pasitiki interneto vaizdo reklama, socialiniuose tinkluose (51%), reklamjuostėmis (47%).

Jaunimas žino, kokiomis reklamomis pasinaudoti, nes jie gimė ir užaugo tuo metu, kuomet reklama jau išgyveno populiarumo stadiją ir ji vis dar skrieja į viršų beprotišku greičiu. Kaip rodo tyrimas, Y kartos amžiaus grupė palankiausiai vertina 18 iš 19 tirtų skirtingų formų, įskaitant reklamą TV, laikraščiuose ir žurnaluose, taip pat dažniau imasi konkrečių veiksmų pamatę reklamą.

Svarbu atsirinkti naudingą informaciją

Socialinių mokslų kolegijoje studijuojanti Jurga tvirtina, kad reklama yra „slidus“ dalykas. Ji gali suteikti daug naudingos informacijos, tačiau tuo pat metu įteigti nebūtiniausio daikto poreikį.

„Sunku išskirti kažkokią vieną vietą ar erdvę, kurioje dažniausiai matau reklamą. Turbūt dažniausiai pastebimos akcijų reklamos. Jos visad ryškios, todėl greičiausiai pritraukia dėmesį“, – sako viešųjų ryšių antro kurso studentė Jurga. Ji pastebi ir tai, kad reklamos daugėja socialiniuose tinkluose. Kartais pavyksta pamatyti kažką naudingo, tačiau, svarbiausia mokėti išsirinkti sau naudingą informaciją.

Šešiolikmetės Vakarės teigimu, reklama turi dvi puses: „Iš vienos pusės reklama yra gerai, nes pamatai kam nuolaidos ir panašiai, tau gali prireikti to daikto, sužinai kas naujo. Tačiau kartais jos tiesiog per ilgos ir erzinančios. Aišku, reklama pasinaudoju, bet tik jei man reikalinga ir naudinga.“

Formuoti nuomonę lengviau socialinėje erdvėje

Komunikacijos agentūros „Yzio karta“ direktorė Neringa Narsaitė tvirtina, kad informacijos srautai socialiniuose tinkluose yra labai dideli, todėl natūralu, kad žmonėms reikia kuo paprastesnio ir įsimintinesnio turinio. Pasak jos, vizualinė informacija yra įsisavinama kur kas lengviau nei tekstinė, todėl daugiau peržiūrų sulaukia vaizdo klipai, vizualinės reklamos, reklaminiai skydeliai, kuriuose nėra daug teksto. „Nepriklausomai nuo amžiaus, paspaudimus dažniausiai generuoja intriguojančios publikacijų antraštės, o dėmesį išlaiko arba aktualus turinys, arba unikali, nematyta idėja“, – teigia ji.

Paklausta apie pagrindinius reklamos internete privalumus/trūkumus, komunikacijos agentūros direktorė sako, kad tai priklauso nuo to, iš kurios pusės žiūrima. „Jei iš vartotojo – tai jis gali pats nuspręsti kiek ir kokios reklamos nori matyti socialiniuose tinkluose. Jis gali užsisakyti įvairių programėlių, kurios neleis rodyti reklamos. Kitavertus, daugelis žmonių tokių programėlių net ir nenaudoja, nes, pvz., „Facebook“e“ reklama nėra įkyri“, – sako N. Narsaitė. Anot jos, reklama tiesiog keliauja su visu naujienų srautu, todėl atrodo ne kaip reklama, o kaip tiesiog dar viena naujiena.

„Be to, socialiniuose tinkluose reklama būna pateikta daug paprastesnė, neretai ir šnekamąja kalba, dingsta barjeras tarp prekybininko ir pirkėjo. Tas atskirties mažinimas socialiniuose tinkluose, kuriuose kuriami glaudūs bendravimo ryšiai, padeda reklamos kūrėjams lengviau formuoti pirkėjų nuomonę“, – neabejoja komunikacijos specialistė.

Patarimai: naudinga ar ne?

Ir vis dėlto, nepaisant socialinio statuso ar amžiaus reklama visiems padaro didesnę ar mažesnę įtaką. Kodėl taip yra ir kaip atskirti, kada reklama mums gali būti naudinga bei svarbi, klausiame strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ projektų vadovės Eglės Rakauskaitės. Jos teigimu, jaunesnės kartos atstovai yra jautresni reklamai. Juos stipriau veikia aplinkos įtaka, todėl prekių ženklams yra daugiau galimybių formuoti jauno žmogaus įpročius ir poreikius.

„Įžymaus asmens integracija reklamoje gali būti sėkminga siekiant parduoti bilietus į vasaros festivalį, skirtą jaunimui. Tačiau vyresnis žmogus, turintis tvirtesnius įpročius ir susiformavusį požiūrį, reikalauja sudėtingesnių sprendimų – jį paskatinti gali tik ilgalaikiai ir nuoseklūs veiksmai, labiau orientuoti į reputacijos stiprinimą, o ne į trumpalaikę emociją“, – darbą su komunikacijos grupėmis atskleidžia E. Rakauskaitė.

Jos nuomone, reklama kiekvienam yra svarbi tiek, kiek ji yra artima. Reklamos priemonės skirtos ne informavimui, o emocijų kūrimui. Jeigu žmogus pajaučia kontaktą su reklamoje siunčiama emocija – tuomet jis atkreips dėmesį ir galbūt ateityje įsigys reklamuojamą prekę ar paslaugą. „Vartotojams linkiu lavinti kritinį mastymą, atpažinti kokybišką prekę ar paslaugą ir savo elgsena skatinti reklamos kūrėjus mąstyti kūrybiškiau, o prekių ir paslaugų tiekėjus – netaupyti kokybei.“, – pataria E. Rakauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"