TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Renovuoti ar statyti naują namą?

2013 07 11 6:00
Daugiabučių renovacija vyksta vangiai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Daugiabučių namų renovacija nesulaukia tokio gyventojų susižavėjimo, kokio tikėtųsi šio projekto sumanytojai ir vykdytojai. Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad renovacija Lietuvai apskritai nereikalinga. Esą senus namus geriau griauti ir vietoj jų statyti naujus.

Valdžios užmojai didžiuliai – per artimiausius kelerius metus renovuoti daugiau namų, negu jau renovuota per pastaruosius aštuonerius. Nuo 2005-ųjų Lietuvoje renovuoti vos 498 namai. Aplinkos ministerija rengia energinio efektyvumo ir investicijų projektus 840-iai namų 56-iose savivaldybėse. Skaičiuojama, kad per artimiausius kelerius metus bus renovuota 500-600 namų. Tam JESSICA programos fonde šiuo metu yra šiek tiek daugiau negu 500 mln. litų.

Renovuos kokybiškiau

Pasikeitus valdžiai daugiabučių renovacijos valdymas iš Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros perduotas Aplinkos ministerijos valdomai Būsto energijos taupymo agentūrai. Pasak jos vadovo Valio Serbentos, daugiabučio namo renovacija vienam butui kainuoja apie 12 tūkst. litų, o sumažėjus šildymo išlaidoms butas per metus sutaupo apie 1200 litų. „Renovuoti standartinį 5 aukštų namą, kuriame yra 55-60 butų, apšildant išorę, stogą, keičiant langus ir šildymo sistemas, kainuoja apie 700 tūkst. litų. Vienam butui tai atsieitų apie 20 tūkst. litų, tačiau 40 proc. kompensuoja valstybė, tad butui tenka apie 12 tūkst. litų išlaidų", - skaičiuoja V. Serbenta.

LŽ pašnekovas taip pat tikina, kad nuo šiol darbų kokybė bus geresnė negu anksčiau. „Įvesta dviguba kontrolė. Darbus prižiūrintis techninis prižiūrėtojas turės apdrausti savo veiklą nuo defektų dvejiems metams. Be to, teisiškai išorinis remontas turi 5 metų, o vidinis - 10 metų garantiją. Antra naujovė ta, kad patį techninį prižiūrėtoją neperspėję tikrins inspektoriai“, - pasakoja agentūros vadovas.

Geriau griauti senus ir statyti naujus

Viena pagrindinių renovacijos strigimo priežasčių – gyventojų nepasitikėjimas. O ir pavyzdžių, kai renovuoto namo sienos pradeda trupėti po pirmos žiemos, būta ne vieno. Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba įsitikinęs, kad esant dabartinei renovacijos tvarkai kokybės tikėtis neverta. „Kokybės nebus tol, kol bus pasirenkami pigiausias paslaugas siūlantys rangovai. Dabar renovacija daroma 5-6 metams, todėl, mano asmenine nuomone, tokiu būdu renovuotą namą reikės vėl atnaujinti po kokių 10-12 metų", - sako S.Čirba.

Būsto energijos taupymo agentūros vadovas skaičiuoja, kad nugriauti senus sovietinius namus ir pastatyti naujus kainuotų brangiau, bet būtų naudingiau. „Mes žinome, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, naujų butų pardavimo kaina, atsižvelgiant į rajoną, svyruoja nuo 3500 iki 4000 litų už kvadratinį metrą. Ne paslaptis, kad statybos bendrovės užsideda beveik dvigubą antkainį. Todėl statant naują namą kvadratinis metras kainuotų 1500-2000 litų. Standartinis 5 aukštų namas, kuriame yra 60 butų, užima 3500-4000 kvadratinių metrų, tad jo statyba galėtų kainuoti apie 7 mln. litų. Griovimas kainuotų dar kokius 300 tūkst. litų", - atvirauja LŽ pašnekovas.

Žinoma reikėtų išspręsti gyventojų laikino apgyvendinimo problemą, būtų susiduriama su kitais sunkumais, tačiau jų kyla ir renovuojant namą. Pavyzdžiui, ne visi sutinka renovuotis (reikia bent 51 proc. gyventojų sutikimo), kiti nenoriai įsileidžia meistrus keisti langų ir panašiai. Tačiau ekspertai įsitikinę, kad nauji namai būtų naudojami ilgiau, o jų energinė būklė būtų kur kas geresnė.

V.Mazuronis: ES pinigų statyboms neskiria

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis mano, kad apie namų statymą, o ne renovavimą galima kalbėti tik teoriškai. Esą tai būtų per didelė našta valstybei, nes Europos Sąjungos (ES) fondai tokios programos neremtų. „Programos JESSICA lėšos skiriamos tik energiniam efektyvumui didinti. Tų pinigų negalima panaudoti naujų namų statybai. Turime tik vieną pasirinkimą: arba tuos pinigus panaudojame seniems namams renovuoti, energiniam efektyvumui didinti ir energijos poreikiui maždaug 50-60 proc. mažinti, arba tų lėšų nepanaudojame ir toliau verkiame, kad viskas blogai. Naujų namų statyboms struktūriniuose fonduose programų nėra", - tikina V. Mazuronis.

Pasak ministro, dabar programos JESSICA fonde esančius 500 mln. litų Lietuva turi panaudoti per 2014 metus, o iš 2014 – 2020 metų ES biudžeto bus prašoma dar dviejų milijardų: vieno - daugiabučiams namams renovuoti ir dar vieno - viešojo sektoriaus pastatams modernizuoti. Pagal iškeltus tikslus, iki 2015 metų turi būti renovuota 1500, iki 2020 metų – 4000 daugiabučių namų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"