Romantiški vakarai ant Kuršių marių kranto

Nijolė STORYK 2008-09-09 00:00
Nijolė STORYK 2008-09-09 00:00
Architektas V.Juozaitis rekonstravo seną pirtį. Pastato grožis atsiveria nuo Kuršių marių. Autorės nuotrauka
Prieš ke­le­rius me­tus kau­nie­tis ar­chi­tek­tas Vir­gis Juo­zai­tis bu­vo įžval­gus sa­ky­da­mas, kad rei­kia pro­jek­tuo­ti vi­las, ku­rio­se bū­tų ga­li­ma poil­siau­ti bet ku­riuo me­tų lai­ku. To­kia vi­la sto­vi ne kur nors Grai­ki­jo­je ar Tur­ki­jo­je, o čia pat, ra­mia­me Ne­rin­gos kam­pe­ly­je Per­val­ko­je. Ar­chi­tek­to žo­džiai pa­sit­vir­ti­no - ke­lių die­nų at­os­to­gos ta­po itin po­pu­lia­rios.

Kai nuo Kuršių marių papūs šiaurys vėjas ir siūbuodamos virkaus pušys, kaip bus gera sėdėti šiltame kambaryje prie židinio ir pro langą gėrėtis tiesiai į marias atsiveriančiu įspūdingu vaizdu rudenį ir žiemą.

Prisijaukina vasaros namus.

Kaunietis architektas V.Juozaitis užsiminė, jog vilą Pervalkoje savininkas statė visų pirma ne sau, bet savo įmonės darbuotojams, kad jie lyg vienos šeimos nariai turėtų kur atvažiuoti pailsėti. Pastatas šiems žmonėms turėjo būti kaip antrieji namai ir niekuo nesiskirti nuo gyvenamojo būsto. Nors vėliau savininkas pasikeitė, vila išliko tokia pati - kaip jaukūs ir šilti namai.

Daugelis poilsiautojų tarsi prisijaukina vasaros vilas ir nuolat į jas sugrįžta. Čia žmonės jaučiasi lyg savo jaukiuose namuose, kur yra viskas, ko reikia patogiai gyventi - erdvi ir moderni virtuvė, svetainė, miegamasis, baseinas, net pirtis. O kai pro terasos langą dar atsiveria nuostabus vaizdas į Kuršių marias, daugiau nieko nė netrūksta - tik ilsėkis ir džiaukis ramybe unikalios gamtos prieglobstyje. Aplink kopos, jūra ir pušynas.

Požiūris į atostogas keičiasi. Kam laukti visus metus, kad galėtum vasarą kur nors nuvažiuoti pailsėti, jei pats geriausias laikas atitrūkti nuo darbų yra savaitgaliai, ypač kai jie sutampa su šventėmis ir tų dienų susidaro ne dvi, bet trys ar net keturios.

Karalienės vizija

Vila pavadinta ne bet kaip, o Prūsijos karalienės Luizos vardu. Iš tiesų čia atvykstantys poilsiautojai pasijunta taip, lyg atostogautų karalienės rezidencijoje. Viloje viskas dvelkia išskirtinumu ir unikalumu.

Kas sieja šį ramų kampelį prie Kuršių marių ir Prūsijos karalienę Luizą? Pasak architekto, vilos pavadinimą sugalvojo vienas statybininkas, domėjęsis to krašto istorija. Jis pasakojo, kad karalienė Luiza, karaliaus Frydricho Vilhelmo III žmona, buvo viena nuostabiausių savo epochos moterų. Jos neilgas gyvenimas - mirė vos 34-erių - iki šiol gaubiamas daugybės romantiškų pasakojimų ir legendų. 1807 metų žiemą, kai Napoleono armija sudavė Prūsijaitriuškinamus smūgius, karališkoji pora per Kuršių neriją keliavo į Klaipėdą. Čia buvo perkelta Prūsijos vyriausybė, valstybės archyvas ir iždas. Pasakojama, kad Luiza, ilgesingai žvelgdama į apsnigtas Neringos kopas, ant viešbučio lango stiklo žiedo deimantu išbraižė liūdną J.W.Goethe's posmelį.

Napoleonas, atvykęs derėtis dėl Prūsijos ateities su Rusijos imperatoriumi Aleksandrui I, esą nesusilaikė ir tarė: "Prūsijos karalienė nepaprastai žavi. Norisi padėti karūną prie jos kojų, užuot atėmus."

Turi po atskirą įėjimą

Šiais laikais vargu ar ką nors priviliotų sovietinius laikus primenantys kuklūs maži kambariukai, apstatyti senais apiplyšusiais baldais, bendras dušas ir bendra virtuvėlė.

O koks yra karališkas poilsis? Žinoma, toks, kai viskas - nuo mažiausių smulkmenų iki suteikiamų paslaugų, apgalvota taip, kad žmogui nieko netrūktų ir kad pačiam visiškai nereikėtų niekuo rūpintis.

Architektas V.Juozaitis aiškino, kaip jam teko rekonstruoti seną pastatą, kuriame anksčiau buvo suomiška pirtis. Vieta unikali, prie pat Kuršių marių, vos ne ranka pasiekiamų. Bet kaip įrengti daugiau gyvenamųjų patalpų, kai pastatas nedidelis, ir kad pro visus langus atsivertų Kuršių marių vaizdas? Dalį gyvenamojo ploto teko paaukoti - taip pat dėl gyventojų patogumo. Pastate yra individualiai įrengti septyni apartamentai, turintys visus patogumus. Į kiekvieną jų padarytas atskiras įėjimas. Koks didelis pranašumas leisti laiką name, kuriame išsaugotas žmogaus privatumas. Čia atvykstantys poilsiautojai vienas kitam netrukdo, dažnai vienas su kitu net nesusitinka.

Žvilgsnis į marias

Kaip pavyko tai padaryti? "Namas stovi itin geroje vietoje, ant nedidelio kalnelio. Taigi tas kalnas pravertė kaip laiptinė - buvo galima įrengti atskirus įėjimus. Taip pavyko išsaugoti privatumo erdvę. Tai labai svarbu", - kalbėjo architektas.

Mėlynas pastatas geriausiai matomas būtent nuo Kuršių marių. "Beveik visi apartamentai turi savo "žvilgsnį", tai yra langus į marias", - sakė V.Juozaitis.

Pirmame aukšte įrengta moderni suomiška pirtis ir baseinas, iš kurio irgi atsiveria vaizdas į marias. Kai rudenėjant atšąla orai, koks malonumas pasikaitinti ir pasipliuškenti! Čia veikia ir nedidelis restoranėlis, tad nenorintieji gamintis valgio turi kur skaniai pavalgyti nė kojos neiškėlę iš vilos.

Idiliška ramybė

Net vasarą, o ką jau kalbėti apie rudenį, kai kurortas beveik ištuštėja, Pervalka dvelkia idiliška ramybe. Neatsitiktinai karalienės Luizos vilą labai mėgsta jaunavedžiai. Jie čia atvažiuoja praleisti medaus mėnesio. Tai tikras meilės rojus! Beveik visi apartamentai įrengti taip, kad pro langus matyti tik marios, ir nė lopinėlio žemės.

Viename kambaryje prie lango stovi rašomasis stalas - tai ideali vieta, žinoma, turint noro, padirbėti kompiuteriu. O kitame - dvigulė lova. Ji pastatyta nišoje taip, kad gulėdamas vėl matai tik marias.

Susidaro įspūdis, tarsi būtum laive ir plūduriuotum ant vandens. Tai taip romantiška ir svajinga! Atrodo, visai šalia pulsuoja gamtos stichija. Jautresni žmonės net pabunda nuo neįprastos aplinkos, kai marių bangos daužosi į krantą.

Rožės vazoje

Kaip pavyko išsaugoti karališką dvasią? Pasak vilos "gerosios fėjos" Lietuvos moterų ūkininkių draugijos amatų centro "Verpstė" vadovės Kristinos Kriūnaitės, be kurios tie apartamentai iš dalies prarastų savitumą, namas - netipiškas ir nestandartinis, kaip daugelis panašių pastatų kurortuose. Kiekviena, net visai maža detalė čia labai svarbi. "Karališkumo dvasią atspindi baldai, paveikslai-senoviniai žemėlapiai, laikrodžiai, net mūsų firminė patalynė", - pasakojo ji.

Viloje nerasi dirbtinumo ir valdiško požiūrio į viską, net į gėles vazelėje. Kaip malonu įžengti į laikinus namus, kai ant stalo lyg nuo artimo žmogaus randi pamerktas gėles. Jos - ne iš turgaus, užaugintos šalia vilos, darželyje. Ir ne bet kokios, o tikros karališkosios rožės. Ar smėlyje galima išauginti tokių nuostabių gėlių? "Kai viską darai iš meilės, ir rožės žydi smėlyje", - atsakė moteris ir nusišypsojo.

Buriavimas per bangas

Kai stovėjome terasoje, padvelkė lengvas rudens vėjelis ir pakvipo rožėmis. Tai buvo labai netikėta. Paskui žvilgsnis nuo terasos nukrypo į Kuršių marias. Prie vilos įrengtas pontoninis tiltas. Prie jo pritvirtintos valtys ir baltas lyg gulbė kateris. Jei nori, sėsk į valtelę ir irstykis nors visą dieną arba plauk kateriu toliau pasigėrėti Mirusiomis kopomis.

Kristina pastebėjo įdomų dalyką, - kad graži gamta ir aplinka, ramybė ir tyla keičia žmones. Žiūrėk, prabėga vos kelios dienos, o tas pats poilsiautojas tampa visai kitoks - pradeda šypsotis, jo nuotaika giedrėja, žmogus pasijunta esąs laimingiausias pasaulyje. Kiek nedaug tereikia! Net blogas oras Pervalkoje nebaisus.

Tačiau tai dar ne viskas. Jei po kurio laiko vėl čia atvyksite, pasak Kristinos, išvysite daug permainų. Visų pirma poilsiautojui, būnančiam tokioje aplinkoje, kur lyg ant delno susiduria visos gamtos stichijos, reikia taip pat sveikai ir ekologiškai gyventi. Rytietiška mankšta, pirtis, ypatingas masažas ir sveikas maistas - toks turi būti veiklaus žmogaus poilsis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami