TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Romantiškoji pianistė tarp namų ir kelionių

Dažnai klasikinės muzikos atlikėjo gyvenime romantikos nėra tiek daug, kiek kūryboje.

Pianistė Šviesė Čepliauskaitė laikoma viena geriausių Lietuvoje romantiškojo lenkų kompozitoriaus Fryderyko Chopino kūrinių atlikėjų. Šiais metais pianistei buvo įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas "Už nuopelnus Lenkijos kultūrai". Ji išleido originalią kompaktinę plokštelę "Chopin LT", kurioje skamba F.Chopino ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Su šia programa pianistė buvo nukeliavusi net iki Japonijos.

Kai tik suranda laisvo laiko po koncertinių kelionių, Š.Čepliauskaitė skuba į tėvų namus Kaune. Ji prasitars, jog tas didelis artimųjų ilgesys yra stipri varomoji jėga, ją traukia ten, kur dabar viskas yra kitaip nei tada, kai tuose namuose pati gyveno. Tie namai ištuštėjo - nebėra pianistės tėvo chorvedžio ir rašytojo Vytauto Čepliausko.

Dabar pianistė dar labiau skuba į Kauną, kur viena liko jos mama odontologė Ramutė Čepliauskienė, kad jos vienatvę nors kiek praskaidrintų. Abi pabūna kartu, pabendrauja, aptaria reikalus ir vėl - iki kito karto. Kai pianistė koncertuoja Kaune, jai viešnagė gimtajame mieste dvigubai malonesnė - po renginio ji gan dažnai pasilieka nors dienelei tėvų namuose.

Viskas taip, kaip buvo

Jaukiuose namuose liūdesio šešėliai išnyksta, vos tik Šviesė pradeda groti pianinu. Tėvų namuose visada buvo šis instrumentas. Juo grojo ir V.Čepliauskas. Tame kambaryje, kur stovi pianinas, Šviesė uždegė keletą žvakių - jų šviesa jauki ir paslaptinga, tai padeda pianistei susikaupti, kai pasineria į muzikos garsus.

Žvakės dega po keletą valandų. Šviesė šypsosi sakydama, kad jai nereikia dairytis į laikrodį, kiek prabėgo laiko grojant. Ženklas baigti - užgesusi liepsna.

Abi moterys, duktė ir mama, stengiasi neaitrinti viena kitos žaizdų prisiminimais apie tėvą. Savo išgyvenimais jos dalijasi tylomis, suprasdamos viena kitą iš žvilgsnio.

Jas netikėtai užklupusią netektį išdavė išsprūdę žodžiai, jog dar esant Vytautui po kiekvieno Š.Čepliauskaitės koncerto namuose atsirasdavo afiša ar straipsnio, išspausdinto kuriame nors leidinyje, iškarpa.

Taip buvo ir tą kartą, kai pianistė Kaune pristatė savo albumą "Chopin LT". Pratęsdama šeimos tradiciją, Šviesės mama matomiausioje vietoje po stiklu knygų lentynoje įdėjo dukters koncerto afišą.

"Mano vyras vis sakydavo, kad namuose turi daug kas atsispindėti be žodžių, kas vyksta mūsų gyvenime. Viskas yra taip pat ir dabar, nors Vyčio, jį taip šeimoje vadinome, nėra tarp mūsų", - ištarė R.Čepliauskienė ir pasiūlė pratęsti pokalbį prie krosnelės, kol Šviesė užkais karštos arbatos.

Valdžia neleido statytis

Paprastai tokios krosnelės stovi svetainėje. Bet pats V.Čepliauskas "buržuiką" įrengė miegamajame. Kad šiluma sklistų į kitą kambarį, išėmė duris.

Su Ramute jaukiai įsikūrėme prie krosnelės ir pabandėme joje įžiebti ugnį. Romantiška aplinka prie ugnies su karštos arbatos puodeliu nuteikė jaukiam pokalbiui. Aplink vis sukinėjosi šeimos augintinė kalytė Ripsė, nesitraukdama nė per žingsnį nuo šeimininkių. "Vyras liepdavo laikyti uždarytas koridoriaus duris, kai kūrendavosi "buržuika". Dabar viena kitai vis kartojame, jei kuri nors užmirštame ir paliekame duris atviras", - sako Ramutė stebėdama, kaip krosnelėje dega ugnis.

Geltonas mūrinis namas, esantis prestižiniame Žaliakalnio rajone Kaune, priklausė R.Čepliauskienės tėvams. Ir dabar pastatas stovi toks, koks visada buvo. Didelių pokyčių čia nėra. Tiesa,

V.Čepliauskas, nors pats buvo chorvedys, mokėjo įvairius staliaus darbus. Mėgo meistrauti dar nuo tada, kai su savo tėvais gyveno tremtyje Kazanėje.

Svetainėje yra jo rankomis sumeistrautas rašomasis stalas, prie kurio mėgo stovėdamas tvarkyti korespondenciją ir net rašyti knygas. R.Čepliauskienė užsiminė, kad anais laikais tuometė valdžia neleido jiems iškelti namo antrojo aukšto.

"Gal ir gerai, kad taip atsitiko. Mudu su vyru gyvenome kooperatiniame bute Kaune. Kai duktė išvyko studijuoti į Vilnių ir supratome, kad ji negrįš į namus, pardavėme butą ir jai nupirkome kitą sostinėje, kad turėtų savo namus. O mudu atėjome gyventi pas mano tėvus, į šį namą", - pasakojo Ramutė.

Vonia dar nuo sovietinių laikų

Šviesė atnešė karštos arbatos. Išgirdusi mamos pasakojimą, ji įsiterpė: "Mama sumanė parduoti butą Kaune, kad turėčiau kur gyventi. Iš pradžių net buvau supykusi, kodėl ji taip padarė tarsi norėdama mane ištremti iš gimtųjų namų.

Tačiau pykau neilgai - supratau: mama man norėjo gero. Kai studijavau (profesoriaus Jurgio Karnavičiaus klasėje - aut.), gyvenau "ant kampo" svetimoje vietoje. Anksti keldavausi ir eidavau groti į akademiją. Jei ateidavau vėliau, negaudavau klasės. Manęs niekas nevarė iš namų. Juose galiu būti, kiek tik noriu. Mano gyvenimo būdas neramus - daug koncertuoju ir mažai būnu net savo bute Vilniuje, ką jau kalbėti apie tėvų namus - juose esu dar rečiau. Tik dabar dažniau atvažiuoju pas mamą."

Pianistė tikino, kad kol kas ji neteikia didelės reikšmės savo namams. Tvarkyti butą, tuo labiau jį remontuoti, ji paprasčiausiai neturi laiko ir jai net nekyla noras.

Savo butą Vilniaus daugiabutyje ji vadina vieta, kur grįžta pernakvoti ir kur gali pasisvečiuoti jos draugai, atvykę iš Lenkijos ar tolimosios Japonijos.

"Savo buto dar nespėjau įsirengti taip, kad jame būtų jauku ir modernu. Kūrybinis darbas reikalauja nuolat tobulinti žinias, daug skaitau ir keliauju, kaupiu natas. Kai bandau sudėlioti prioritetus, kam skirti gautas lėšas, sugrįžtu į pradinį etapą - pagalvoju: remontas palauks, yra ir svarbesnių dalykų", - pasakojo pianistė, romantiškai stebėdama, kaip kūrenasi ugnis.

Šviesės nuotaika kaipmat persimainė ir ji pradėjo juoktis pasakodama apie draugus iš Lenkijos, kurie trumpam buvo apsistoję jos bute. 

"Mano draugai žino, kaip gyvenu. Bute nėra didelės prabangos, bet jauku ir patogu. Jiems užsimenu - jei pas mane nepatinka, gali užsisakyti viešbutį. Bet jie vis tiek pas mane apsistoja (juokiasi - aut.). Vonia su tualetu neremontuoti dar nuo sovietinių laikų. Kartą atvažiavo draugė su vaiku iš Lenkijos. Iš kambario girdžiu, kaip ji rimtai pasakoja dukrai, jog taip "anais laikais gyveno žmonės" ir "tokios tada buvo vonios". Juokiausi iki ašarų - svečiams nebūtina eiti į muziejų, nes mano namai kaip anų laikų relikvija", - prisiminė gyvenimo pokštą pianistė.

Stažuotė - gyvenimo kuriozas

Pianistė Š.Čepliauskaitė stažavosi F.Chopino muzikos akademijoje Varšuvoje pas garsiąją šopenistę, profesorę Barbarą Hesse-Bukowską, su kuria kūrybingai bendrauja iki šiol.

"Romantikos mano gyvenime ne tiek daug, nors kūryboje esu iki pat gelmių pasinėrusi į romantikų kompozitorių muziką. Kažkaip bandau suderinti kasdienius dalykus, kad daugiau laiko liktų groti", - sako Šviesė, kurios gyvenimą papildo nuolatinės koncertinės kelionės. Tokios kelionės pianistės nė kiek nevargina. Ji tik džiaugiasi galėdama dalyti muziką kitiems ir skleisti kitokį gyvenimo suvokimą.

Tiesa, ji keliauja ir su mama, tik tos kelionės yra kitokios - pažintinės. Jos abi dalijosi įspūdžiais iš Milano - aplankė vietas, susijusias su italų garsių kompozitorių gyvenimu. "Mano gyvenimas yra nenuspėjamas, kupinas kuriozų. Vienas tokių būtų stažuotė Varšuvoje. Paskutiniu momentu, likus vos vienai dienai, padaviau paraišką, kad galėčiau išvykti į Lenkiją pas profesorę B.Hesse-Bukowską. Tuo metu buvo gan keisti reikalavimai - tam, kad gaučiau paramą, reikėjo gauti profesorės sutikimą, kad ji mane priima į savo klasę. O kad ji mane priimtų, turėjau gauti paramą... Situacija buvo be išeities. Neturėjau nieko, bet paraišką pateikiau. Man ir dabar neaišku, kaip viskas įvyko, bet aš laiminga, kad man pasisekė išvažiuoti pas garsiąją profesorę. Šis įvykis iš dalies lėmė mano tolesnį kūrybinį gyvenimą", - pasakojo Š.Čepliauskaitė.

Daugelis klasikinės muzikos žinovų girdėjo kompozitoriaus F.Chopino valsus, mazurkas ir kitus kūrinius. Pianistė ryžosi kitai versijai - kompaktinėje plokštelėje "Chopin LT" ji pristato ir lietuvių kompozitorių kūrinius, kurie savo dvasia yra artimi lenkų romantiko kūrybai.

Tėvų namų neatsisakytų

Nuo krosnelės skleidžiamos šilumos visas namas pakvipo kūrenamomis beržinėmis malkomis. Liepsna pamažu ruseno. Tai didelė prabanga gyvenant triukšmingame mieste. Tiesą sakė pianistė, kad namų jaukumas tirpdo visus sunkumus ir nesklandumus, net ir tada, kai tie namai jau paženklinti netektimi.

Kai paklausiau Šviesės, kur norėtų gyventi, ji nesvarstydama pasakė, kad niekur nėra geriau kaip gimtuosiuose namuose. Kitas klausimas jai buvo gan nelauktas: ar pritartų mamai, jei ši sumanytų namą Kaune, kaip tada butą, parduoti?

"Tokio klausimo apskritai sau nekeliu. Juk tai mūsų namai. Čia gyveno mano seneliai, gyvena mano tėvai, aš nuolat čia atvažiuoju, kad galėčiau nors kelias dienas pabūti su mama - pailsiu, atsigaunu, sutvirtėju ir vėl toliau keliauju. Nežinau, ką apie tai mano mama, bet labai noriu, kad išliktų mūsų namai", - kalbėjo sutrikusi pianistė, bandydama įsivaizduoti, jeigu taip atsitiktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"