Romantiškoji pianistė tarp namų ir kelionių

Nijolė STORYK© Lietuvos žinios 2011-12-06 09:35

Nijolė STORYK

© Lietuvos žinios

2011-12-06 09:35
Daž­nai kla­si­ki­nės mu­zi­kos at­li­kė­jo gy­ve­ni­me ro­man­ti­kos nė­ra tiek daug, kiek kū­ry­bo­je.

Pianistė Šviesė Čepliauskaitė laikoma viena geriausių Lietuvoje romantiškojo lenkų kompozitoriaus Fryderyko Chopino kūrinių atlikėjų. Šiais metais pianistei buvo įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas "Už nuopelnus Lenkijos kultūrai". Ji išleido originalią kompaktinę plokštelę "Chopin LT", kurioje skamba F.Chopino ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Su šia programa pianistė buvo nukeliavusi net iki Japonijos.

Kai tik suranda laisvo laiko po koncertinių kelionių, Š.Čepliauskaitė skuba į tėvų namus Kaune. Ji prasitars, jog tas didelis artimųjų ilgesys yra stipri varomoji jėga, ją traukia ten, kur dabar viskas yra kitaip nei tada, kai tuose namuose pati gyveno. Tie namai ištuštėjo - nebėra pianistės tėvo chorvedžio ir rašytojo Vytauto Čepliausko.

Dabar pianistė dar labiau skuba į Kauną, kur viena liko jos mama odontologė Ramutė Čepliauskienė, kad jos vienatvę nors kiek praskaidrintų. Abi pabūna kartu, pabendrauja, aptaria reikalus ir vėl - iki kito karto. Kai pianistė koncertuoja Kaune, jai viešnagė gimtajame mieste dvigubai malonesnė - po renginio ji gan dažnai pasilieka nors dienelei tėvų namuose.

Viskas taip, kaip buvo

Jaukiuose namuose liūdesio šešėliai išnyksta, vos tik Šviesė pradeda groti pianinu. Tėvų namuose visada buvo šis instrumentas. Juo grojo ir V.Čepliauskas. Tame kambaryje, kur stovi pianinas, Šviesė uždegė keletą žvakių - jų šviesa jauki ir paslaptinga, tai padeda pianistei susikaupti, kai pasineria į muzikos garsus.

Žvakės dega po keletą valandų. Šviesė šypsosi sakydama, kad jai nereikia dairytis į laikrodį, kiek prabėgo laiko grojant. Ženklas baigti - užgesusi liepsna.

Abi moterys, duktė ir mama, stengiasi neaitrinti viena kitos žaizdų prisiminimais apie tėvą. Savo išgyvenimais jos dalijasi tylomis, suprasdamos viena kitą iš žvilgsnio.

Jas netikėtai užklupusią netektį išdavė išsprūdę žodžiai, jog dar esant Vytautui po kiekvieno Š.Čepliauskaitės koncerto namuose atsirasdavo afiša ar straipsnio, išspausdinto kuriame nors leidinyje, iškarpa.

Taip buvo ir tą kartą, kai pianistė Kaune pristatė savo albumą "Chopin LT". Pratęsdama šeimos tradiciją, Šviesės mama matomiausioje vietoje po stiklu knygų lentynoje įdėjo dukters koncerto afišą.

"Mano vyras vis sakydavo, kad namuose turi daug kas atsispindėti be žodžių, kas vyksta mūsų gyvenime. Viskas yra taip pat ir dabar, nors Vyčio, jį taip šeimoje vadinome, nėra tarp mūsų", - ištarė R.Čepliauskienė ir pasiūlė pratęsti pokalbį prie krosnelės, kol Šviesė užkais karštos arbatos.

Valdžia neleido statytis

Paprastai tokios krosnelės stovi svetainėje. Bet pats V.Čepliauskas "buržuiką" įrengė miegamajame. Kad šiluma sklistų į kitą kambarį, išėmė duris.

Su Ramute jaukiai įsikūrėme prie krosnelės ir pabandėme joje įžiebti ugnį. Romantiška aplinka prie ugnies su karštos arbatos puodeliu nuteikė jaukiam pokalbiui. Aplink vis sukinėjosi šeimos augintinė kalytė Ripsė, nesitraukdama nė per žingsnį nuo šeimininkių. "Vyras liepdavo laikyti uždarytas koridoriaus duris, kai kūrendavosi "buržuika". Dabar viena kitai vis kartojame, jei kuri nors užmirštame ir paliekame duris atviras", - sako Ramutė stebėdama, kaip krosnelėje dega ugnis.

Geltonas mūrinis namas, esantis prestižiniame Žaliakalnio rajone Kaune, priklausė R.Čepliauskienės tėvams. Ir dabar pastatas stovi toks, koks visada buvo. Didelių pokyčių čia nėra. Tiesa,

V.Čepliauskas, nors pats buvo chorvedys, mokėjo įvairius staliaus darbus. Mėgo meistrauti dar nuo tada, kai su savo tėvais gyveno tremtyje Kazanėje.

Svetainėje yra jo rankomis sumeistrautas rašomasis stalas, prie kurio mėgo stovėdamas tvarkyti korespondenciją ir net rašyti knygas. R.Čepliauskienė užsiminė, kad anais laikais tuometė valdžia neleido jiems iškelti namo antrojo aukšto.

"Gal ir gerai, kad taip atsitiko. Mudu su vyru gyvenome kooperatiniame bute Kaune. Kai duktė išvyko studijuoti į Vilnių ir supratome, kad ji negrįš į namus, pardavėme butą ir jai nupirkome kitą sostinėje, kad turėtų savo namus. O mudu atėjome gyventi pas mano tėvus, į šį namą", - pasakojo Ramutė.

Vonia dar nuo sovietinių laikų

Šviesė atnešė karštos arbatos. Išgirdusi mamos pasakojimą, ji įsiterpė: "Mama sumanė parduoti butą Kaune, kad turėčiau kur gyventi. Iš pradžių net buvau supykusi, kodėl ji taip padarė tarsi norėdama mane ištremti iš gimtųjų namų.

Tačiau pykau neilgai - supratau: mama man norėjo gero. Kai studijavau (profesoriaus Jurgio Karnavičiaus klasėje - aut.), gyvenau "ant kampo" svetimoje vietoje. Anksti keldavausi ir eidavau groti į akademiją. Jei ateidavau vėliau, negaudavau klasės. Manęs niekas nevarė iš namų. Juose galiu būti, kiek tik noriu. Mano gyvenimo būdas neramus - daug koncertuoju ir mažai būnu net savo bute Vilniuje, ką jau kalbėti apie tėvų namus - juose esu dar rečiau. Tik dabar dažniau atvažiuoju pas mamą."

Pianistė tikino, kad kol kas ji neteikia didelės reikšmės savo namams. Tvarkyti butą, tuo labiau jį remontuoti, ji paprasčiausiai neturi laiko ir jai net nekyla noras.

Savo butą Vilniaus daugiabutyje ji vadina vieta, kur grįžta pernakvoti ir kur gali pasisvečiuoti jos draugai, atvykę iš Lenkijos ar tolimosios Japonijos.

"Savo buto dar nespėjau įsirengti taip, kad jame būtų jauku ir modernu. Kūrybinis darbas reikalauja nuolat tobulinti žinias, daug skaitau ir keliauju, kaupiu natas. Kai bandau sudėlioti prioritetus, kam skirti gautas lėšas, sugrįžtu į pradinį etapą - pagalvoju: remontas palauks, yra ir svarbesnių dalykų", - pasakojo pianistė, romantiškai stebėdama, kaip kūrenasi ugnis.

Šviesės nuotaika kaipmat persimainė ir ji pradėjo juoktis pasakodama apie draugus iš Lenkijos, kurie trumpam buvo apsistoję jos bute. 

"Mano draugai žino, kaip gyvenu. Bute nėra didelės prabangos, bet jauku ir patogu. Jiems užsimenu - jei pas mane nepatinka, gali užsisakyti viešbutį. Bet jie vis tiek pas mane apsistoja (juokiasi - aut.). Vonia su tualetu neremontuoti dar nuo sovietinių laikų. Kartą atvažiavo draugė su vaiku iš Lenkijos. Iš kambario girdžiu, kaip ji rimtai pasakoja dukrai, jog taip "anais laikais gyveno žmonės" ir "tokios tada buvo vonios". Juokiausi iki ašarų - svečiams nebūtina eiti į muziejų, nes mano namai kaip anų laikų relikvija", - prisiminė gyvenimo pokštą pianistė.

Stažuotė - gyvenimo kuriozas

Pianistė Š.Čepliauskaitė stažavosi F.Chopino muzikos akademijoje Varšuvoje pas garsiąją šopenistę, profesorę Barbarą Hesse-Bukowską, su kuria kūrybingai bendrauja iki šiol.

"Romantikos mano gyvenime ne tiek daug, nors kūryboje esu iki pat gelmių pasinėrusi į romantikų kompozitorių muziką. Kažkaip bandau suderinti kasdienius dalykus, kad daugiau laiko liktų groti", - sako Šviesė, kurios gyvenimą papildo nuolatinės koncertinės kelionės. Tokios kelionės pianistės nė kiek nevargina. Ji tik džiaugiasi galėdama dalyti muziką kitiems ir skleisti kitokį gyvenimo suvokimą.

Tiesa, ji keliauja ir su mama, tik tos kelionės yra kitokios - pažintinės. Jos abi dalijosi įspūdžiais iš Milano - aplankė vietas, susijusias su italų garsių kompozitorių gyvenimu. "Mano gyvenimas yra nenuspėjamas, kupinas kuriozų. Vienas tokių būtų stažuotė Varšuvoje. Paskutiniu momentu, likus vos vienai dienai, padaviau paraišką, kad galėčiau išvykti į Lenkiją pas profesorę B.Hesse-Bukowską. Tuo metu buvo gan keisti reikalavimai - tam, kad gaučiau paramą, reikėjo gauti profesorės sutikimą, kad ji mane priima į savo klasę. O kad ji mane priimtų, turėjau gauti paramą... Situacija buvo be išeities. Neturėjau nieko, bet paraišką pateikiau. Man ir dabar neaišku, kaip viskas įvyko, bet aš laiminga, kad man pasisekė išvažiuoti pas garsiąją profesorę. Šis įvykis iš dalies lėmė mano tolesnį kūrybinį gyvenimą", - pasakojo Š.Čepliauskaitė.

Daugelis klasikinės muzikos žinovų girdėjo kompozitoriaus F.Chopino valsus, mazurkas ir kitus kūrinius. Pianistė ryžosi kitai versijai - kompaktinėje plokštelėje "Chopin LT" ji pristato ir lietuvių kompozitorių kūrinius, kurie savo dvasia yra artimi lenkų romantiko kūrybai.

Tėvų namų neatsisakytų

Nuo krosnelės skleidžiamos šilumos visas namas pakvipo kūrenamomis beržinėmis malkomis. Liepsna pamažu ruseno. Tai didelė prabanga gyvenant triukšmingame mieste. Tiesą sakė pianistė, kad namų jaukumas tirpdo visus sunkumus ir nesklandumus, net ir tada, kai tie namai jau paženklinti netektimi.

Kai paklausiau Šviesės, kur norėtų gyventi, ji nesvarstydama pasakė, kad niekur nėra geriau kaip gimtuosiuose namuose. Kitas klausimas jai buvo gan nelauktas: ar pritartų mamai, jei ši sumanytų namą Kaune, kaip tada butą, parduoti?

"Tokio klausimo apskritai sau nekeliu. Juk tai mūsų namai. Čia gyveno mano seneliai, gyvena mano tėvai, aš nuolat čia atvažiuoju, kad galėčiau nors kelias dienas pabūti su mama - pailsiu, atsigaunu, sutvirtėju ir vėl toliau keliauju. Nežinau, ką apie tai mano mama, bet labai noriu, kad išliktų mūsų namai", - kalbėjo sutrikusi pianistė, bandydama įsivaizduoti, jeigu taip atsitiktų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
danute  78.63.226.104 2011-12-31 10:01:13
Aciu,tetaRamute,uz ikvepima Donorystei.Jau daugiau nei 30 kartu dziuginu mazus ir didelius savo nemokama paslauga ir aktyviai tai kvieciu daryti visus.Padeka Jums,as tuo didziuojuosi!
2 0  Netinkamas komentaras
danute  78.63.226.104 2011-12-31 09:31:34
Pusseserei Sviesytei ir tetai Ramutei ateinanciais 2012 Naujaisiais linkiu:daug daug vilciu,minciu,svajoniu sirdis sutiks ir islydes,o metai,kaip tie pauksciai,Tolin Skubes,skubes,skubes...-sveikatos ir sekmes!
2 0  Netinkamas komentaras
Po­li­ti­nių idė­jų ba­das, men­ka agi­ta­ci­ja ir rin­kė­jų abe­jin­gu­mas bei pa­sy­vu­mas – to­kie šio ru­dens rin­ki­mų į Sei­mą kam­pa­ni­jos bruo­žai. Ko­dėl taip yra ir ko­kiu bū­du visuomenę sie­kia­ma iš­ju­din­ti, [...]
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
JAV de­mo­kra­tė Hil­la­ry Clin­ton ir res­pub­li­ko­nas Do­nal­das Trum­pas pir­ma­die­nį kal­bė­jo pa­kel­tu to­nu ir svai­dė­si įžei­di­mais per ug­nin­gus pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­jos de­ba­tus, agresyviai stum­da­mi sa­vo [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami