Rykantų miestelio taiklioji ranka

Nijolė STORYK 2009-08-04 00:00
Nijolė STORYK 2009-08-04 00:00
Miestelio pažiba, gyvoji legenda A.Treinytė džiaugiasi ramiu gyvenimu. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Tra­kų ra­jo­no Ry­kan­tų mies­te­lio gy­ven­to­jai nuo se­no di­džia­vo­si gar­siuo­ju Ry­kan­tų ąžuo­lu, au­gan­čiu prie greit­ke­lio Vil­nius-Klai­pė­da - po juo, pa­sak is­to­ri­kų, pats Na­po­leo­nas bu­vo pri­sė­dęs. Da­bar jie pri­du­ria: mies­te­lio šių die­nų pa­ži­ba ta­po čia so­dy­bo­je įsi­kū­ru­si "taik­lio­ji ran­ka" - daug­kar­ti­nė Pa­sau­lio ir Eu­ro­pos kul­ki­nio šau­dy­mo (ma­žo­jo ka­lib­ro spor­ti­nio pis­to­le­to ir pneu­ma­ti­nio pis­to­le­to) rung­čių čem­pio­nė ir re­kor­di­nin­kė Auk­sė Trei­ny­tė.

Praeityje garsi sportininkė prigijo Rykantuose kaip tas ąžuolas, augantis pakelėje, tvirtai ir giliai įleidusi šaknis. Kol aktyviai sportavo, ji neturėjo ramaus gyvenimo. Apkeliavusi bene visas pasaulio valstybes A.Treinytė atsitiktinai pasirinko tylų ir ramų miestelį Rykantus ir čia pasiliko. Triukšminga sostinė jos daugiau nebevilioja.

Ant sienų - šunų medaliai.

Iš nedidelio Rykantų miestelio pagrindinės gatvės pasukę į šoninę gatvelę pamatėme kelias sodybas. Nereikėjo ilgai ieškoti namo, kuriame gyvena A.Treinytė. Šeimininkė lūkuriavo prie rakinamų vartelių. Iš tolo pajutęs svetimus žmones piktokai lojo prie vartų voljere laikomas šeimininkės augintinis.

Padrąsindama nebijoti šuns Auksė šypsojosi ir tikino, kad jos augintinis nėra piktas, tik jo darbas toks - saugoti namus, kad kas pašalinis ir nepageidaujamas į vidų nepatektų.

Bet kai už kitų vartelių, vidiniame kieme, taip pat voljere laikomi keturi šunys lyg orkestro muzikantai sutartinai pradėjo skalyti, pasidarė nejauku. O šeimininkė džiaugdamasi savo namų sargais panoro juos išleisti palakstyti po kiemą, kad jais galėtume pasigėrėti. Du iš jų - veisliniai šunys, ypatingi, daugelio parodų čempionai.

Šių namų augintiniai sukaupė tiek pat apdovanojimų, kiek ir jų šeimininkė. Bet savo sporto medalius Auksė laiko sudėtus į dėžutę, o šunų - pakabintus ant sienos svetainėje pačioje garbingiausioje vietoje. A.Treinytė šypsosi sakydama, kad jos medaliai, žinoma, jai yra brangūs, bet ne tiek, kad tai būtų kaip kokia relikvija. Ji rodo nedidelę dėžutę, kurioje paslėpti visi šaulės iškovojimai, laimėti Pasaulio, Europos ir Lietuvos šaudymo varžybose.

"Aktyvi sportinė veikla man yra graži ir prasminga praeitis. O čia gyvenu dabartimi. Augintiniai pakeitė mano gyvenimą. Dėl jų atsikėliau į šį ramų, tylų miestelį. Juk negalėjau laikyti šunų nedideliame daugiabučio namo bute Vilniuje", - prisipažįsta ji.

Rykantai nėra joks užkampis. Iki sostinės - vos 25 kilometrai. Šalia namų - greitkelis Vilnius-Klaipėda ir geležinkelis. Iš čia pasiekiama bet kuri Lietuvos vieta.

"Dabar esu atsargos kapitonė, gaunu pensiją ir galiu nedirbti. Tik čia pajutau, ką reiškia gyventi be įtampos, kai nereikia niekur skubėti. Mane gali paskubinti tik augintiniai, kai reikia juos išleisti palakstyti po kiemą ir paduoti jiems ėdalo", - šypsodama kalba buvusi sportininkė.

Laiminga būdama pensininkė

Neskubėjome užeiti į namus - lietingą vasarą kaip tik pasitaikė saulėta ir šilta diena. Kieme ant žalios pievelės aplink mus zujo šeimininkės šunys - išauklėti, paklusnūs ir drausmingi. Vidinis sodybos kiemas aptvertas tvora, kad būtų kur šunims lakstyti. Žolę Auksė šienauja pati. Kartais padeda sūnus, su šeima atvažiuojantis į svečius. Augintiniams tikras rojus turėti tokius namus. Patenkinta jais ir šeimininkė.

Šaudymo sporto meistrė, atsargos kapitonė, dviejų vaikų mama ir jau močiutė atsisėdo ant suoliuko prie buvusio sodybos ūkinio pastato. Dabar jame įrengti voljerai šunims, kitame pastato gale - malkinė. Kiemo viduryje - senas šulinys. Iš jo semiamas vanduo, nors name yra įrengtas vandentiekis.

"Esu pati laimingiausia pensininkė. Šito žodžio nebijau sakyti. Turiu savo namus, nedidelį žemės lopinėlį, sodą ir penkis augintinius. Jie yra mano gyvenimo džiaugsmas", - neslepia Auksė.

Šalta įkurtuvių žiema

Garsi šaulė džiaugiasi gyvenimu nedideliame miestelyje ir noriai pasakoja prisimindama, kaip ji viena kūrė sau aplinką tokią, kokios pati norėjo. Gyvenamąjį namą moteris atnaujino savo jėgomis. Troba stovi tokia, kokia buvo, kai Auksė čia atsikraustė. Pakeistas tik senas stogas ir medinis pastatas apmūrytas, kad žiemą būtų šilčiau. "Kaip dabar prisimenu - čionai atsikėlėme gyventi žiemą. Name nebuvo vandentiekio, namas nekūrenamas. Buvo šalta, bijojau, kad vaikai nesusirgtų. Bet kelio atgal nebebuvo. Tokia žiema daugiau nepasikartojo", - prisimena ji.

Auksė sako, kad gyvenant kaime būtina turėti pirtį. Ji veda mus prie kito sodybos pastato. Čia buvusi sena pirtis, kurią būtinai reikėjo atnaujinti. Statybų darbai jau pradėti. Moteris jų nė kiek nesibaido, gal ir todėl, kad jai tai nėra naujiena.

Namų galerija

Namo vidus laikui bėgant buvo visiškai pertvarkytas - daug kas griauta ir naujai įrengta. Vietoj kadais čia buvusių kelių mažų kambarėlių dabar yra didelė svetainė su židiniu, šalia jos - virtuvė su dideliu langu į kiemą.

Į antrą namo aukštą veda mediniai laiptai. Ši laiptinė - lyg namų galerija: ant sienų sukabinta gausybė paveikslų. Viename jų - moteris, vilkinti karinę uniformą. Tai - pati Auksė.

Prieš keliolika metų ji dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. Tada jai buvo suteiktas vyresniosios leitenantės karinis laipsnis, o nuo 1995 metų - kapitonės. Beveik prieš dešimt metų išėjusi į atsargą iki pastarųjų metų Auksė dirbo privačioje firmoje - saugos tarnybos direktore.

Gongas ir varlės skulptūra

"Mano gyvenimas sukasi viename kambaryje. Antrame namo aukšte yra miegamasis. Bet vasarą ten miegoti gana karšta, tad man labiau patinka būti apačioje", - sako ji.

Pirmo aukšto svetainėje daugoka daiktų - vos galima apsisukti: čia stovi treniruoklis, iš Rytų atvežtas gongas, medinė varlės skulptūrėlė sulig žmogaus ūgiu. Tie daiktai labai svarbūs Auksei.

Pasirodo, brandaus amžiaus moteriai treniruoklis yra beveik kaip vaistas: Auksė kasdien mina jo pedalus, kad jaustųsi žvali ir stipri.

Rytietiškas gongas jos namuose nepaprastas - visus šeimininkės norus išpildo, lyg pasakoje. Auksė pasakoja, kad rytais ji muša savo gongą! Bet ne ilgiau kaip tris kartus. Turbūt padeda, svarsto, nes dabar tikrai negalėtų skųstis likimu.

"Paprašiau draugų, kad atvežtų man iš tolimų kraštų varlės skulptūrėlę. Nė nemaniau, kad jie ras tokią didelę! Pasilikau ją, nes tai laimės simbolis. Kasdien glostau jai pilvuką, kad namuose būtų daugiau pinigų", - šypsosi namų šeimininkė.

Rankdarbių meistrė

Auksės namai sklidini muzikos. Ji taip pat ypatinga - susijusi su Auksės gyvenimo įvykiais. Prisėdame prie ąžuolinio ilgo stalo, kuris padengtas pačios šeimininkės siūta staltiese. Pasak Auksės, moteriški darbai jai pradėjo patikti, kai jiems atsirado daugiau laiko.

"Susidomėjau skiaučių menu. Visa, kas yra namuose, pasiūta mano rankomis", - rodo ji dailias skiaučių pagalvėles ant sofos.

Senovinis XIX amžiaus "Dufa" laikrodis vis dar skaičiuoja valandas. Auksė tikrai niekur neskuba. Ji gali daug pasakoti apie tuos laikus, kai aktyviai dalyvavo šaudymo sporte.

"Bet ar to reikia? - pasiklausia ir kalba toliau. - Kartais pagalvoju, kad mūsų protėviai palieka mums užkoduotus gyvenimo kelius. Tik tada, kai šaudymo sportas jau tapo mano gyvenimo dalimi, iš tėvų sužinojau, kad senelis dirbo ginklų fabrike. Gal iš jo paveldėjau taikliąją ranką?"

Klausiu Auksės, kas jai dagiau neša laimės - išsaugotas senelės šventas paveikslas, pakabintas prieangyje, lyg laiminantis tuos, kurie apsilanko jaukiuose namuose, ar gongo dūžiai, kai sugalvoji tris norus.

"Mūsų laimė slypi mumyse. Mūsų geros mintys yra laimės pagrindas", - paprastai atsako ji.

Auksės namų koridoriuje lyg perspėjimas svečiams kabo toks keistas raštelis: "Kalbėk trumpai, prašyk mažai, išeik greitai."

Pamačiusi mūsų nuostabą šeimininkė juokiasi, kad tas raštelis kabėjo jos darbo kabinete, kai ji vadovavo saugos tarnybai - tai tik sena juokinga smulkmena, atėjusi iš anų laikų. "Jokiu būdu šis raštelis negalioja mano namuose - tai nėra joks priminimas svečiams, kad jie turi greitai išeiti, - patikina A.Treinytė. - Aš dabar džiaugiuosi gyvenimo ramybe ir kiekvienu žmogumi, kuris mane aplanko."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami