"Šalčio tiltai“ ir kitos renovacijos bėdos

© Lietuvos žinios 2012-01-10 06:00

© Lietuvos žinios

2012-01-10 06:00
"Pa­sta­to re­no­va­ci­jos dar­bams re­ko­men­duo­ja­me ruo­štis žie­mą, o šil­ti­ni­mą pra­dė­ti pa­va­sa­rį, at­ši­lus orams", - pa­brė­žia Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cen­tro spe­cia­lis­tai. Jie var­di­ja ir gau­sy­bę ki­tų da­ly­kų, į ku­riuos pri­va­lu at­siž­velg­ti, kad re­no­va­ci­ja ne pa­kenk­tų, o pa­dė­tų svei­ka­tai. 

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus specialistės Viktorijos Buzytės, jei keičiamas pastato stogas, reikėtų jį ne tik uždengti nauja danga, bet ir apšiltinti. Įstačius gerai užsandarintus langus oro apykaita patalpoje sumažėja, padidėja drėgmė, todėl rekomenduojami langai su orlaidėmis.

Geriausia įrengti tokią šildymo sistemą, kad kiekvieno buto savininkas galėtų reguliuoti temperatūrą savo patalpose. Šiltinant pastatą ypač svarbu parinkti kokybiškas, sveikatai nekenksmingas termoizoliacijos medžiagas.

Taupyti reikėtų protingai: nenaudoti pigių, neefektyvių ir nekokybiškų, nesertifikuotų medžiagų. Dauguma gyventojų atsisako šiltinti rūsį. Tačiau tai patariama daryti tam, kad nesusidarytų "šalčio tiltas" tarp rūsio sienos ir virš jos esančios sienos. Cokolį (viršutinę sienų dalį) rekomenduojama apšiltinti net tada, kai nenumatytas rūsio šiltinimas. Aplink pastatą derėtų įrengti betoninę ar trinkelių nuogrindą, nes ji saugotų rūsio sieną nuo kritulių. 

Tačiau net ir kokybiškos statybinės medžiagos gali neduoti jokios naudos, jei yra netinkamai naudojamos ar montuojamos. Pavyzdžiui, putų polistireno plokštės, kuriomis šiltinamos sienos, neretai pjaustomos rankiniais pjūklais. Tiksliai atpjauti pavyksta ne visada, todėl sumontavus plokštes ir gerai neužglaisčius tarpų, susidaro "šalčio tiltai", laidūs šilumai ir drėgmei. Per tokius "šalčio tiltus" vidiniuose sienų paviršiuose kaupiasi drėgmė, o tai tinkamos sąlygos pelėsiams atsirasti.

Reikia ir vėdinimo

Apšiltintos statinių konstrukcijos leidžia taupyti energiją patalpoms šildyti ar vėsinti, tačiau dėl to sumažėja natūralaus vėdinimo galimybės. Gaivaus lauko oro trūkumas gali sukelti ne tik vadinamąjį nesveiko pastato sindromą, bet ir didinti patalpų oro drėgmės bei užterštumo lygį. Taip susidarytų palankios sąlygos daugintis pelėsiams. Todėl, kaip pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai, renovuojant namą būtina sumontuoti tinkamą patalpų vėdinimo sistemą. Pasak jų, pastatuose reikia įrengti rekuperacines ventiliacijos sistemas. Virtuvėse, virš viryklių, turėtų būti oro ištraukimo gaubtai. 

Jei saugoma netinkamai 

V.Buzytė nurodė dar vieną renovacijos bėdą - netinkamą statybinių medžiagų sandėliavimą. Jei yra neapsaugotos nuo drėgmės, jose pradeda daugintis įvairūs mikroorganizmai. Izoliacijos medžiagas ilgesniam laikui palikus po atviru dangumi, veikiant rūgščiajam lietui, deguoniui, ozonui, drėgmei, ultravioletiniams spinduliams, įvairiems cheminiams junginiams, jose prasideda intensyvi oksidacija, keičiasi fizinės ir cheminės savybės, silpnėja atsparumas mechaniniams veiksniams. Tada statybinių medžiagų paviršiuje susidaro mikroskopiniai plyšiai, į kuriuos patenka mikroorganizmai ir jas ardo. Kad medžiagos neprarastų teigiamų savybių, jos turi būti laikomos sausose patalpose.

Problema - šlapios sienos

Imtis pastatų renovacijos darbų netinka rudenį, kai Lietuvoje daugiausia lyja. Tačiau artėjančio šildymo sezono genami statybininkai vis tiek šiltina šlapias namo sienas. Pasak specialistų, labai blogai daroma, jei iš išorės apšiltintos namo sienos paliekamos neuždengtos polietilenu ar kokia kita danga. Lietus permerkia šiltinimo medžiagas, jos ima šusti ir pelyti. Šlapios išorinės pastato sienos nebegali natūraliai išdžiūti, drėgmė per jas skverbiasi į butus, kaupiasi kondensatas ir vidinės pastato sienos ima pelyti (sienų kampai, paviršius apie langus). "Pastato renovacijos darbams rekomenduojame ruoštis žiemą, o šiltinimą pradėti pavasarį, atšilus orams", - sakė V.Buzytė. 

Virtinė trūkumų

Dažni renovacijos trūkumai yra ir per mažas šilumos izoliacijos medžiagų storis, neatitinkantis energiją taupančių pastatų standartų, blogai įrengtas arba iš viso neįrengtas ventiliuojamas oro tarpas ir dėl to susidaranti nepakankama oro cirkuliacija, parinkta prasta arba netaisyklingai paklota rūsio hidroizoliacijos danga (antikondensacinė plėvelė).

Taip pat labai negerai, jei garo surinkimo izoliacijos plėvelė paklota ne po visu stogo plote, jei netinkamai pritvirtinta stogo danga, atliktas apskardinimas, blogai paruoštas (išlygintas ne taip, kaip reikia) pastato sienų apšiltinimo pagrindas, neužtikrintas sandarumas dangos lakštų sujungimo vietose. 

"Visada prisiminkite, kad pastato šildymo sistemos rekonstrukciją reikėtų atlikti renovavus vėdinimo sistemą, pakeitus langus, duris, sutvarkius balkonus, taip pat papildomai apšiltinus sienas", - pabrėžė V.Buzytė.  

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Gerbiama  94.244.86.92 2012-01-22 22:22:20
Buzytė nepaaiškino kas yra krutų padidinimo operacija- atjauninimas(atnaujinimas) ar modernizacija,paliekant visus kitus organus nerenovuotus (neperstatytus)?
2 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami