TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Saugos tarnyba pasiklydo per lietų

2013 09 26 6:00
Profesionaliam vagiui įsilaužti nereikia nė minutės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žmogus neperskaitęs pasirašė sutartį su būsto apsaugos įmone ir daug metų mokėjo jai už paslaugas nė nenutuokdamas, kad atsitikus įvykiui, liks it musę kandęs.

Vilnietis Petras L., gyvenantis individualiame name šalia sostinės, Nemenčinės plente, 15 metų buvo vienos didžiausių saugos bendrovių klientas, kas mėnesį už namų elektroninę apsaugą mokėjo 160 litų abonentinį mokestį ir jautėsi ramus dėl savo namų saugumo. Bet birželio 15-osios naktį, grįžęs iš viešnagės, rado du namo langus atlapus, viduje - viską apversta. Įsilaužėliai išsinešė papuošalų ir rankinių laikrodžių, kurių bendra vertė siekė maždaug 150 tūkst. litų. Vagių būta išrankių: nepaliesta nei garso, nei vaizdo fototechnika – paimta tik tai, kas brangu ir maiše užima mažai vietos.

Nusivylė paslauga

Namo savininkas nebuvo sulaukęs jokio saugos tarnybos pranešimo, tad nedelsdamas paskambino šiai tarnybai ir policijai. „Saugos tarnybos reakcija įsiutino. Matyt, nesulaikiau ir vieno kito riebesnio žodelio“, – LŽ prisipažino nukentėjęs žmogus. Mat paties savininko informuota apie įvykusį plėšimą jų saugomame name saugos tarnyba iš pradžių teigė, kad jos ekipažas buvo atšauktas, vėliau patikslino, kad į įvykio vietą ekipažas vis dėlto atvyko. Buvo praėjusios 28 minutėms po to, kai suveikė signalizacija. Mat Nemenčinės plente paklaidino GPS navigacija.

Pagaliau atvykęs prie namo, kuriame suveikė signalizacija, saugos darbuotojas neapžiūrėjo įvykio vietos, mat lijo, o kieme lakstė šuo. Pusvalandį palūkėjęs savininko ir jo nesulaukęs, saugos bendrovės vairuotojas nurūko. Pasirodo, tai buvo numatyta elektroninės pastato apsaugos sutartyje.

Kai tą pačią naktį policininkas protokole surašė, kas iš namo pavogta, nukentėjęs vilnietis paprašė saugos tarnybos atlyginti žalą. Tada paaiškėjo, kas dar buvo parašyta sutartyje, kurią klientas pasirašė neperskaitęs: saugos tarnyba neatsako už auksą, juvelyrinius dirbinius, kitas brangenybes, jeigu jos nelaikomos seife. „Manau, kad devyni dešimtadaliai moterų savo papuošalus laiko prie veidrodžio. Jeigu juos sudėsi į seifą, vadinasi, papuošalų neturi“, – piktinosi Petras L.

Tačiau sutartis yra sutartis - viskas buvo numatyta joje.

Tik pagrasinęs teismu vyriškis pasiekė, kad jo daug metų samdyta saugos tarnyba kompensuotų bent poros vyriškų rankinių „Omega“ laikrodžių, kurių gamintojo sertifikatus turi nukentėjęs vilnietis, vertę iki 7000 litų.

„Tik po apiplėšimo supratau, kad mokėjau už saugojimo paslaugą, bet į saugomus mano namus bet kas bet kada gali ateiti, bet ką pasiimti ir pabėgti. Taigi, lyg ir pasirūpinęs savo namų saugumu, pasijutau gyvenantis gatvėje. Svarbiausia - supratau, kad pasirašant sutartį reikia labai gerai perskaityti, ką pasirašai“, – pamokų temas vardijo gyvenimo realijų pamokytas vilnietis.

Petras L. jau nusprendė pakeisti elektroninės saugos paslaugų teikėją. „Skaudžiausia, kad, užuot atsiprašę už darbo broką, saugotojai mane apkaltino neva pats nepasirūpinau savo turto saugumu. Sutinku, galėjau prieš išvykdamas pusdieniui nuleisti apsaugines žaliuzes, bet juk nė karto nieko panašaus man nebuvo atsitikę ir, pasirašęs sutartį su saugos tarnyba, buvau įsitikinęs dėl savo turto saugumo“, – LŽ guodėsi vilnietis.

"Sutarties jėga yra didžiulė. Teismas procese vadovaujasi pirmiausia sutarties taisyklėmis ir sąlygomis, kol jos nėra nuginčytos“, – sakė advokatė V.Gražulytė. /LŽ archyvo nuotrauka

Niekas kitas neapsaugos

LŽ paprašytas pakomentuoti situaciją saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos skyriaus direktorius Justinas Drėgva pabrėžė negalįs ir nenorįs komentuoti konkurentų paslaugų kokybės, tačiau išklausęs istorijos pripažino, kad kai kuriais atvejais derėtų labiau paisyti kliento interesų. Pasak jo, saugos sutartyje visgi turėtų būti nurodytas maksimalus laikas, per kurį turėtų atvykti saugos tarnybos ekipažas. „Tas laikas gali skirtis atsižvelgiant į atstumą iki stebimo objekto, į eismo sąlygas ir pan., bet tokie dalykai yra nurodyti kiekvienos saugos tarnybos reglamente, – pasakojo J.Drėgva. – Pavyzdžiui, mūsų tarnybos ekipažas bet kurį objektą turi pasiekti vidutiniškai per 7–8 minutes, o Vilniuje, nepriklausomai nuo eismo sąlygų, – iki 10–12 minučių. Ilgiau važiuoti nėra prasmės, nes, pavyzdžiui, per pusvalandį profesionalus plėšikas gali bet ką nuveikti.“

Kita vertus, anot jo, nuo vagystės iš tikrųjų neapsaugos niekas, jei tuo pirmiausia nepasirūpins pats turto savininkas.

„Jeigu yra numatytas ilgesnis saugos tarnybos reagavimo laikas, pavyzdžiui, 15 minučių, savininkas turėtų pasistengti sudaryti tokias sąlygas, kad įsilaužęs vagis name kuo ilgiau užtruktų. Yra daug priemonių: grotos, apsauginės žaliuzės, papildomi langų tvirtinimai, kelios sudėtingesnės durų spynos ir pan., nes kiekvienos saugos tarnybos ir kiekvieno jos kliento svarbiausia užduotis yra kuo ilgiau sulaikyti nusikaltėlį vietoje. Tai paaiškiname kiekvienam klientui“, – sakė „Ekskomisarų biuro“ skyriaus vadovas.

Saugos tarnybos įsipareigojimai atlyginti bent dalį kliento patirtos žalos, anot jo, nurodomi kiekvienos saugos tarnybos sutartyse. Nurodomos ir sąlygos, kuriomis šis įsipareigojimas turi būti vykdomas. Pavyzdžiui, atsakomybė gali būti apibrėžta civilinės atsakomybės draudimo ribose. Saugos tarnyboms civilinės atsakomybės draudimas nėra privalomas, tačiau tai joms gera priemonė konkuruoti. "Vadovaujamės nerašyta taisykle: kiekvienas saugos bendrovės civilinės atsakomybės tūkstantis litų kainuoja po papildomą litą prie kliento abonentinio mokesčio“, – atskleidė J.Drėgva.

Apsauga nuo išmokų

„Sutarties jėga yra didžiulė. Teismas procese vadovaujasi pirmiausia sutarties taisyklėmis ir sąlygomis, kol jos nėra nuginčytos“, – pabrėžė advokatų kontoros „Ratio Legis“ partnerė Vilija Gražulytė. Kai kurios Petro L. sutarties su saugos bendrove sąlygos, anot jos, galėtų būti ginčijamos kaip negarantuojančios paslaugų vykdymo.

"Pavyzdžiui, jei sutartyje numatyta, kad į įvykio vietą atvykęs ekipažas tik iki pusvalandžio laukia atvykstant būsto savininko ir nesulaukęs gali objektą palikti, tai niekas negalėtų sutrukdyti plėšikui grįžti vėliau ir baigti savo darbą. Be to, šiuo atveju saugos tarnybos darbuotojai - tik stebėtojai: po pusvalandžio atvažiavo prie plėšiamo pastato, pastovėjo, netgi pabūgę šuns, neapžiūrėjo pastato iš išorės ir vėl išvyko. Manau, jie turėtų būti pasirengę bet kokiai apžiūrai, kad ir kas trukdytų. Juk dar pavojingesnis už šunį gali būti ginkluotas banditas“, - kalbėjo advokatė.

Sutartyje nurodytas reagavimas „nedelsiant“, anot advokatės, irgi nėra konkretaus laiko, per kurį turi atvykti ekipažas, apibrėžimas, juolab kad yra žinomas atstumas iki stebimo objekto. „Per pusvalandį, kol atvyko ekipažas, namą buvo galima penkis kartus apšvarinti“, – nurodydama į ištobulėjusius profesionalių plėšikų metodus teigė advokatė. Tokios sutartys saugos tarnybą įpareigoja tik stebėti objektą ir už tokią paslaugą imti pinigus. Pasak advokatės, kiekvienas, prieš pasirašydamas svarbias sutartis, pirmiausia turėtų atidžiai perskaityti, ką garantuoja paslaugų teikėjas. Tačiau Lietuvoje įprasta, kad žmogus, gavęs didelės apimties sutarties sąlygas, jų nė nepavarto ir pasirašo, nes pasitiki sutarties partneriu.

„Visiems patarčiau gerai įsiskaityti, kas parašyta. Nemažai sutarties „kabliukų“, apribojančių paslaugų teikėjo atsakomybę, galima pastebėti ir neturint specialaus pasirengimo, tačiau dėl sutartyje nurodytų klientui nesuvokiamų dalykų visada verta pasikonsultuoti su teisininku“, – teigė advokatė. Jos nuomone, nukentėjusiam vilniečiui istorijos baigtis būtų buvusi gerokai palankesnė, jei namų turtas būtų buvęs apdraustas. Tokiu atveju jis gautų kompensaciją, o su saugos paslaugas netinkamai teikusia bendrove bendrove bylinėtųsi draudikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"