Saugus kaminas – tinkamai jį iškrėtus

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-11-20 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-11-20 06:00
Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose, anot ugniagesių, dažniausiai užsidega vėjuotomis dienomis. LŽ archyvo nuotrauka
Pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui pa­si­pi­la in­di­vi­dua­lių na­mų gais­rai. Taip bū­na ta­da, kai šei­mi­nin­kai tin­ka­mai ne­pri­žiū­ri sa­vo kros­nių, ži­di­nių ir dūm­trau­kių. Kaip tei­gia spe­cia­lis­tai, di­de­lė da­lis gy­ven­to­jų ne tik ne­pa­si­rū­pi­na tin­ka­mai iš­va­ly­ti žie­mą gy­vy­biš­kai svar­bią na­mo šil­dy­mo sis­te­mą, bet ir kros­ny­se kū­re­na vis­ką, kas pa­kliū­va po ran­ka.

Ke­ra­mi­niai patikimesni

Ne­svar­bu, iš ko­kių me­džia­gų bū­tų pa­sta­ty­tas ka­mi­nas – ša­mo­to, ke­ra­mi­kos ar me­ta­lo skar­dos, lai­ku ne­iš­va­ly­tas jis ga­li tap­ti gais­ro prie­žas­ti­mi. Ne vi­si at­ve­jai bai­gia­si dra­ma­tiš­ku ug­nies šėls­mu, juk ne vi­sa­da lieps­nos už­si­kim­šus ka­mi­nui iš­si­ver­žia į iš­orę, ta­čiau tuo at­ve­ju, kai taip nu­tin­ka, pleš­ka vi­sas na­mas.

„Sau­gu­mas, sau­gu­mas ir dar kar­tą sau­gu­mas tu­rė­tų bū­ti svar­biau­sias pri­ori­te­tas ren­kan­tis dūm­trau­kio sis­te­mą na­muo­se. Tik iš­spren­dus sau­gos klau­si­mus, ga­li­ma ver­tin­ti ki­tas de­ta­les. Ka­mi­nas yra il­gaam­žis sta­ti­nys na­muo­se, nie­kas juk ne­ke­ti­na jo kas ke­le­rius me­tus pers­ta­ty­ti, to­dėl ir ver­tin­ti tin­ka­mą jo sta­ty­bą ir pa­si­ren­ka­mas me­džia­gas at­mes­ti­nai ne­de­rė­tų. Ge­riau­siai ka­mi­ną ga­li par­ink­ti pa­ty­ręs meis­tras, su­pran­tan­tis tech­no­lo­gi­nius niuan­sus ir su­ge­ban­tis sta­ty­ti pa­gal ga­min­to­jo pa­teik­tas ins­truk­ci­jas. Ne vel­tui jos su­kur­tos. Pa­sta­čius ka­mi­ną, vi­sa to­les­nė eksp­loa­ta­ci­ja lie­ka šei­mi­nin­kų ga­li­my­bių ir nu­si­tei­ki­mo rei­ka­las. Tam, kad ka­mi­nas grei­tai iš vi­daus ne­ap­si­neš­tų suo­džiais, bū­ti­na ati­džiai rink­tis de­gi­na­mą ku­rą“, - sa­kė ži­di­nių ir ka­mi­nų spe­cia­lis­tas, pats ne vie­ną de­šim­tį jų su­ren­tęs An­ta­nas Sas­naus­kas.

Jo tei­gi­mu, iš pa­tva­riau­sių me­džia­gų yra sta­to­mi ke­ra­mi­niai ka­mi­nai, jie ga­li už­ti­krin­ti efek­ty­viau­sią de­gi­mą. Ply­ti­nių ka­mi­nų po­pu­lia­ru­mas šiais lai­kais vis la­biau mąž­ta, nes jie nė­ra to­kie efek­ty­vūs. Kaip ir me­ta­li­niai - šie be­nau­do­ja­mi tik tam ti­krais at­ve­jais, jei to rei­ka­lau­ja pro­jek­tas.

„Iš si­li­ka­ti­nių ply­tų mū­ri­nį ka­mi­ną, be abe­jo, pa­sta­ty­ti yra pi­giau ir grei­čiau. Ta­čiau si­li­ka­ti­nei ply­tai rei­kia daug ši­lu­mos, kad ji su­šil­tų. Kū­re­na­mos mal­kos ne vi­sa­da bū­na sau­sos. O jei mal­kos nė­ra tin­ka­mai iš­džio­vin­tos, jo­se su­si­kau­pu­si drėg­mė nu­sė­da ant sie­ne­lių. Pa­na­ši si­tua­ci­ja su­si­da­ro ir kū­re­nant pa­sta­tą du­jo­mis, nes 1 ku­bi­nia­me me­tre du­jų yra apie tris li­trus van­dens ga­rų pa­vi­da­lu. Van­duo kon­den­suo­ja­si ant ka­mi­no sie­ne­lių ir įsi­ge­ria į jas. Be šio kon­den­sa­to, de­gant taip pat iš­sis­ki­ria ša­lu­ti­niai rūgš­ti­niai pro­duk­tai, ku­rie in­ten­sy­viai ar­do ka­mi­no vi­dų. Su­dė­jus vi­sus ne­igia­mus fak­to­rius, si­li­ka­ti­nių ply­tų ka­mi­nas yra kur kas spar­čiau nei ke­ra­mi­nis, tad sta­ty­ti jo ne­la­bai ir ap­si­mo­ka“, - tvir­ti­no A. Sas­naus­kas.

Tin­ka­miau­sia ka­min­krė­čio šluota

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, kon­den­sa­tas dūm­trau­kiuo­se ga­li kaup­tis ne tik ta­da, kai į kie­to­jo ku­ro ka­ti­lą krau­na­mos ne vi­sai iš­džio­vin­tos mal­kos, bet ir tuo­met, kai tau­pu­mo su­me­ti­mais dū­mų an­gos, t. y. sklen­dės, yra per­ne­lyg pri­da­ro­mos. Kie­to­jo ku­ro ka­ti­lų ir kros­nių ga­min­to­jai yra aps­kai­čia­vę, kad ma­žiau­siai nuo­sė­dų dūm­trau­kio sis­te­mo­je kau­pia­si, kai dū­mų tem­pe­ra­tū­ra ka­mi­ne sie­kia 60-70 laips­nių. Na, o esant per ma­žai - 35-55 laips­nių - tem­pe­ra­tū­rai kon­den­sa­tas dūm­trau­kiuo­se kau­pia­si spar­čiau­siai.

Jei esa­tę įsi­ren­gę sis­te­mą su šil­do­ma sie­ne­le, bū­ti­na ži­no­ti, kad la­ta­kai šil­dy­mo sie­ne­lė­se už­si­ter­šia taip pat grei­čiau nei vi­so­je sis­te­mo­je. Tuo­met teks suo­džius de­gin­ti, mat ki­tais bū­dais jų iš­krapš­ty­ti ne­pa­vyks.

Pro­fi­lak­ti­nį kas­me­ti­nį ka­mi­no va­ly­mą ru­de­nį ga­li­ma at­lik­ti tiek pa­tiems, tiek ir pa­sam­džius spe­cia­lio­mis šluo­to­mis "ap­si­gink­la­vu­sį" ka­min­krė­tį. Dūm­trau­kio va­ly­mas kai­nuo­ja vi­du­ti­niš­kai apie 150 li­tų, ta­čiau iš­veng­si­te pa­iši­no dar­bo. LŽ apk­laus­tos ke­le­tas ka­min­krė­čių pa­slau­gas tei­kian­čių bend­ro­vių dar­bo sty­giu­mi ne­sis­kun­dė. Ka­min­krė­tys – ne tik pa­sa­kų per­so­na­žas. Vis dau­giau pri­va­čiuo­se na­muo­se gy­ve­nan­čių mies­to gy­ven­to­jų mie­liau dūm­trau­kio va­ly­mo už­duo­tį per­lei­džia ka­min­krė­čiams.

Nors ka­min­krė­čio dar­bas jums ga­li bū­ti ir vi­siš­ka nau­jie­na, tin­ka­miau­sias bū­das su juo su­si­do­ro­ti yra va­ly­ti ne pir­ma po ran­ka pa­si­tai­kiu­sia il­ga šluo­ta, o ka­min­krė­čio še­pe­čiu, ku­rį ga­li­ma įsi­gy­ti spe­cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­vė­se ar­ba iš­si­nuo­mo­ti to­kius įna­gius siū­lan­čio­se įmo­nė­se.

„Ka­min­krė­čio še­pe­tys nuo pa­pras­to ski­ria­si tuo, kad jo še­re­liai yra nai­lo­ni­niai, tai­gi, ne tik ne­brai­žo ka­mi­no sie­ne­lių, bet ir leng­viau pa­ša­li­na prie dūm­trau­kio pri­ki­bu­sias ap­na­šas. Dėl še­re­lių lanks­tu­mo toks še­pe­tys sėk­min­gai pra­sisk­ver­bia ir pro siau­riau­sias ply­šius. Įgu­dę ga­li­te ga­na ne­sun­kiai, jei nė­ra pa­pil­do­mų truk­dan­čių ele­men­tų, iš­va­ly­ti vi­są sis­te­mą kiš­da­mi to­kį še­pe­tį iš apa­čios, tie­siog pro kros­nies an­gą“, - pa­ta­rė A. Sas­naus­kas.

Va­lant ka­mi­ną, rei­kė­tų lai­ky­tis ir ki­tų kiek­vie­nam ka­min­krė­čiui su­pran­ta­mų tai­syk­lių. Prieš pra­de­dant dar­bą de­rė­tų įsi­ti­kin­ti, kad šil­dy­mo įren­gi­nys ne­įjung­tas, o pa­ku­ro­je nė­ra ku­ro ar ki­tų de­gių me­džia­gų, ku­rios ga­lė­tų už­si­lieps­no­ti. Jei­gu yra sklen­džių, rei­kia jas ati­da­ry­ti.

Suo­džiai įsip­lies­kia vė­juo­to­mis dienomis

Ge­riau­sias kros­nių ku­ras – la­puo­čių mal­kos. Po­pu­lia­riau­sios ir pla­čiau­siai nau­do­ja­mos ber­ži­nės mal­kos to­ly­giai lieps­no­ja, ne­sprag­si ir iš­ski­ria 25 proc. dau­giau ši­lu­mos nei dre­bu­li­nės bei 15 proc. dau­giau nei pu­ši­nės mal­kos. Ta­čiau ber­žo žie­vė­je gau­su de­gu­to, to­dėl prieš de­gi­nant mal­kas bū­ti­na to­šį pa­ša­lin­ti. Ki­taip de­gu­tas kaup­sis ant ka­ti­lo ir dūm­trau­kio sie­nų. Bai­giant kū­ren­ti į pa­ku­rą re­ko­men­duo­ja­ma įdė­ti ke­le­tą dre­bu­lės pliaus­kų, jų dū­mas pra­va­lo suo­džius.

Per šil­dy­mo se­zo­ną re­ko­men­duo­ja­ma kros­nį kū­ren­ti re­gu­lia­riai 1-2 kar­tus per par­ą ne­lei­džiant jai at­vės­ti ir kar­tu ati­drėk­ti. Kū­ren­ti tra­di­ci­nę kros­nį ne­re­gu­lia­riai yra ne­eko­no­miš­ka, nes di­džiau­si ener­gi­jos nuo­sto­liai yra kros­nies įši­li­mo me­tu.

„Jei­gu kros­nies ne­kū­re­no­te ke­le­tą sa­vai­čių, mal­kas krau­ki­te ma­žais kie­kiais, nes kros­ny­je bus su­si­kau­pu­si drėg­mė, to­dėl ga­li at­si­ras­ti įtrū­ki­mų. Kai kros­nis ar ži­di­nys kū­re­na­si at­vi­ra pa­ku­ra, sten­ki­tės kam­ba­ry­je ne­su­kel­ti skers­vė­jo. Kad iš kros­nies pa­ku­ros iš­kri­tu­sios ža­ri­jos ne­už­deg­tų grin­dų, bū­ti­na prie jų pri­kal­ti skar­dos la­pą ar­ba įreng­ti ne­de­gų pa­grin­dą. Ne­ga­li­ma mal­kų bei ki­tų de­gių me­džia­gų džio­vin­ti bei lai­ky­ti ant kros­nių ar­ba ar­ti jų, pa­lik­ti at­vi­rų pa­ku­ros du­re­lių. Kū­ren­da­mi kros­nį nuo­lat ti­krin­ki­te pe­le­nų kie­kį. Kai jų la­bai daug, per gro­te­les ne­be­pa­ten­ka oras, to­dėl su­ma­žė­ja trau­ka ir kros­nis ga­li už­ges­ti“, - pa­ta­ria Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai.

Suo­džiai, anot ug­nia­ge­sių, ne­va­ly­tuo­se dūm­trau­kiuo­se daž­niau­siai už­si­de­ga vė­juo­to­mis die­no­mis. To­kiam gais­rui bū­din­gas ūže­sys ka­mi­ne, iš ka­mi­no be­si­ver­žian­čios ki­birkš­tys ar net lieps­nos. Ta­da kuo sku­biau už­ge­sin­ki­te ug­nį kū­ryk­lo­je, san­da­riai už­da­ry­ki­te kros­nies ir pe­le­ni­nės du­re­les, kad ne­bū­tų trau­kos ir ug­nis ne­gau­tų švie­žio oro, ir kvies­ki­te ug­nia­ge­sius.

Per va­sa­rą dūm­trau­kius ga­li bū­ti už­kim­šę pa­ukš­čiai, ku­rie mėgs­ta ka­mi­nuo­se su­si­suk­ti liz­dus. Taip ne­nu­tin­ka, jei na­mo šei­mi­nin­kai pa­si­rū­pi­na dūm­trau­ky­je įtai­sy­ti re­tą tink­lą, gro­te­les ar sto­ge­lį. Pa­sta­ra­sis rei­ka­lin­gas dar ir tam, kad ne­nau­do­ja­mas dūm­trau­kis ne­per­mirk­tų nuo lie­taus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami