TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Saugus kaminas – tinkamai jį iškrėtus

2014 11 20 6:00
Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose, anot ugniagesių, dažniausiai užsidega vėjuotomis dienomis. LŽ archyvo nuotrauka

Prasidėjus šildymo sezonui pasipila individualių namų gaisrai. Taip būna tada, kai šeimininkai tinkamai neprižiūri savo krosnių, židinių ir dūmtraukių. Kaip teigia specialistai, didelė dalis gyventojų ne tik nepasirūpina tinkamai išvalyti žiemą gyvybiškai svarbią namo šildymo sistemą, bet ir krosnyse kūrena viską, kas pakliūva po ranka.

Keraminiai patikimesni

Nesvarbu, iš kokių medžiagų būtų pastatytas kaminas – šamoto, keramikos ar metalo skardos, laiku neišvalytas jis gali tapti gaisro priežastimi. Ne visi atvejai baigiasi dramatišku ugnies šėlsmu, juk ne visada liepsnos užsikimšus kaminui išsiveržia į išorę, tačiau tuo atveju, kai taip nutinka, pleška visas namas.

„Saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas turėtų būti svarbiausias prioritetas renkantis dūmtraukio sistemą namuose. Tik išsprendus saugos klausimus, galima vertinti kitas detales. Kaminas yra ilgaamžis statinys namuose, niekas juk neketina jo kas kelerius metus perstatyti, todėl ir vertinti tinkamą jo statybą ir pasirenkamas medžiagas atmestinai nederėtų. Geriausiai kaminą gali parinkti patyręs meistras, suprantantis technologinius niuansus ir sugebantis statyti pagal gamintojo pateiktas instrukcijas. Ne veltui jos sukurtos. Pastačius kaminą, visa tolesnė eksploatacija lieka šeimininkų galimybių ir nusiteikimo reikalas. Tam, kad kaminas greitai iš vidaus neapsineštų suodžiais, būtina atidžiai rinktis deginamą kurą“, - sakė židinių ir kaminų specialistas, pats ne vieną dešimtį jų surentęs Antanas Sasnauskas.

Jo teigimu, iš patvariausių medžiagų yra statomi keraminiai kaminai, jie gali užtikrinti efektyviausią degimą. Plytinių kaminų populiarumas šiais laikais vis labiau mąžta, nes jie nėra tokie efektyvūs. Kaip ir metaliniai - šie benaudojami tik tam tikrais atvejais, jei to reikalauja projektas.

„Iš silikatinių plytų mūrinį kaminą, be abejo, pastatyti yra pigiau ir greičiau. Tačiau silikatinei plytai reikia daug šilumos, kad ji sušiltų. Kūrenamos malkos ne visada būna sausos. O jei malkos nėra tinkamai išdžiovintos, jose susikaupusi drėgmė nusėda ant sienelių. Panaši situacija susidaro ir kūrenant pastatą dujomis, nes 1 kubiniame metre dujų yra apie tris litrus vandens garų pavidalu. Vanduo kondensuojasi ant kamino sienelių ir įsigeria į jas. Be šio kondensato, degant taip pat išsiskiria šalutiniai rūgštiniai produktai, kurie intensyviai ardo kamino vidų. Sudėjus visus neigiamus faktorius, silikatinių plytų kaminas yra kur kas sparčiau nei keraminis, tad statyti jo nelabai ir apsimoka“, - tvirtino A. Sasnauskas.

Tinkamiausia kaminkrėčio šluota

Pašnekovo teigimu, kondensatas dūmtraukiuose gali kauptis ne tik tada, kai į kietojo kuro katilą kraunamos ne visai išdžiovintos malkos, bet ir tuomet, kai taupumo sumetimais dūmų angos, t. y. sklendės, yra pernelyg pridaromos. Kietojo kuro katilų ir krosnių gamintojai yra apskaičiavę, kad mažiausiai nuosėdų dūmtraukio sistemoje kaupiasi, kai dūmų temperatūra kamine siekia 60-70 laipsnių. Na, o esant per mažai - 35-55 laipsnių - temperatūrai kondensatas dūmtraukiuose kaupiasi sparčiausiai.

Jei esatę įsirengę sistemą su šildoma sienele, būtina žinoti, kad latakai šildymo sienelėse užsiteršia taip pat greičiau nei visoje sistemoje. Tuomet teks suodžius deginti, mat kitais būdais jų iškrapštyti nepavyks.

Profilaktinį kasmetinį kamino valymą rudenį galima atlikti tiek patiems, tiek ir pasamdžius specialiomis šluotomis "apsiginklavusį" kaminkrėtį. Dūmtraukio valymas kainuoja vidutiniškai apie 150 litų, tačiau išvengsite paišino darbo. LŽ apklaustos keletas kaminkrėčių paslaugas teikiančių bendrovių darbo stygiumi nesiskundė. Kaminkrėtys – ne tik pasakų personažas. Vis daugiau privačiuose namuose gyvenančių miesto gyventojų mieliau dūmtraukio valymo užduotį perleidžia kaminkrėčiams.

Nors kaminkrėčio darbas jums gali būti ir visiška naujiena, tinkamiausias būdas su juo susidoroti yra valyti ne pirma po ranka pasitaikiusia ilga šluota, o kaminkrėčio šepečiu, kurį galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba išsinuomoti tokius įnagius siūlančiose įmonėse.

„Kaminkrėčio šepetys nuo paprasto skiriasi tuo, kad jo šereliai yra nailoniniai, taigi, ne tik nebraižo kamino sienelių, bet ir lengviau pašalina prie dūmtraukio prikibusias apnašas. Dėl šerelių lankstumo toks šepetys sėkmingai prasiskverbia ir pro siauriausias plyšius. Įgudę galite gana nesunkiai, jei nėra papildomų trukdančių elementų, išvalyti visą sistemą kišdami tokį šepetį iš apačios, tiesiog pro krosnies angą“, - patarė A. Sasnauskas.

Valant kaminą, reikėtų laikytis ir kitų kiekvienam kaminkrėčiui suprantamų taisyklių. Prieš pradedant darbą derėtų įsitikinti, kad šildymo įrenginys neįjungtas, o pakuroje nėra kuro ar kitų degių medžiagų, kurios galėtų užsiliepsnoti. Jeigu yra sklendžių, reikia jas atidaryti.

Suodžiai įsiplieskia vėjuotomis dienomis

Geriausias krosnių kuras – lapuočių malkos. Populiariausios ir plačiausiai naudojamos beržinės malkos tolygiai liepsnoja, nespragsi ir išskiria 25 proc. daugiau šilumos nei drebulinės bei 15 proc. daugiau nei pušinės malkos. Tačiau beržo žievėje gausu deguto, todėl prieš deginant malkas būtina tošį pašalinti. Kitaip degutas kaupsis ant katilo ir dūmtraukio sienų. Baigiant kūrenti į pakurą rekomenduojama įdėti keletą drebulės pliauskų, jų dūmas pravalo suodžius.

Per šildymo sezoną rekomenduojama krosnį kūrenti reguliariai 1-2 kartus per parą neleidžiant jai atvėsti ir kartu atidrėkti. Kūrenti tradicinę krosnį nereguliariai yra neekonomiška, nes didžiausi energijos nuostoliai yra krosnies įšilimo metu.

„Jeigu krosnies nekūrenote keletą savaičių, malkas kraukite mažais kiekiais, nes krosnyje bus susikaupusi drėgmė, todėl gali atsirasti įtrūkimų. Kai krosnis ar židinys kūrenasi atvira pakura, stenkitės kambaryje nesukelti skersvėjo. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kūrendami krosnį nuolat tikrinkite pelenų kiekį. Kai jų labai daug, per groteles nebepatenka oras, todėl sumažėja trauka ir krosnis gali užgesti“, - pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai.

Suodžiai, anot ugniagesių, nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotomis dienomis. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Tada kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai, kurie mėgsta kaminuose susisukti lizdus. Taip nenutinka, jei namo šeimininkai pasirūpina dūmtraukyje įtaisyti retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis nepermirktų nuo lietaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"