TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šeimos herbas mena garsius giminės palikuonis

2011 05 24 0:00
Nijolės Storyk nuotrauka

Kauniečių medikų Nijolės ir Eduardo Kelbauskų modernaus buto interjerą gaubia išskirtiniai praeities atšvaitai.

Jie liudija apie garsios Kelbauskų giminės dinastijos palikuonis - tarp jų Lietuvos baleto primarijų Bronių Kelbauską ir šviesios atminties kunigą, poetą Ričardą Mikutavičių.

Kelbauskų giminės dinastiją liudijančio dokumento susigrąžinimo istorija ypatinga, ji paliko skaudžių prisiminimų šių namų šeimininkams, medikams Kelbauskams ir visai jų giminei.

Artimų žmonių atmintį simbolizuojantis giminės herbas nuklydo į Lenkiją. Kur tas dokumentas buvo, niekas iš giminės nežinojo. Chirurgo E.Kelbausko pusbrolis kunigas R.Mikutavičius buvo herbo susigrąžinimo iniciatorius ir tikėjosi jį atgauti. Kunigas gan ilgai pats susirašinėjo su lenkais, kol pagaliau sužinojo, kur yra tas herbas. Tačiau dvasininkui likimas lėmė baisią tragišką žūtį ir jis nesuspėjo pamatyti giminės simbolio.

"Jei ne mano pusbrolis, kuris pažinojo daug žmonių, vargu ar būtume sulaukę giminės herbo iš Lenkijos. Tai buvo gan ilgas ir nuoseklus darbas. Pamenu, kad jis daug laiko susirašinėjo su kitos šalies archyvų darbuotojais, kol gavo atsakymą, kad mūsų herbas išliko ir po kurio laikos bus atsiųstas į Lietuvą. Ričardas labai laukė, kada gaus dokumentą. Tačiau įvyko kitaip. Giminės herbas yra, tačiau Ričardo nėra. Gera žinia iš Lenkijos mus pasiekė per vėlai", - liūdnai pasakojo gydytojas E.Kelbauskas.

Dovana jubiliejaus proga

Prieš daugiau nei metus kauniečiai medikai pradėjo naują gyvenimo etapą, kaip jaunystėje. Jie nepabūgo kraustymosi rūpesčių ir išsikėlė iš seno buto prie Kauno klinikų, kuriame užaugo du jų vaikai - duktė teisininkė ir sūnus odontologas.

Dabartiniai jų namai - erdvūs, modernūs ir itin stilingi, jų plikas sienas dailino bei gražino be specialisto pagalbos pati N.Kelbauskienė.

"Man visada buvo svarbu, kad mūsų namai būtų jaukūs ir šilti. Nesu interjero dizaino specialistė, tačiau kažkaip savaime jaučiu, kur koks daiktas turi būti, koks tinka apšvietimas ir spalva", - kukliai sako medikė.

Naujame bute atsidūręs Kelbauskų giminės herbas įgavo kitą tikrovės atspalvį, jam gyvybę grąžino chirurgo žmona. Moteris nepaliko svarbaus daikto dūlėti stalčiuje, suvynioto į ritinėlį. Jei būtų gyvas kunigas R.Mikutavičius, jis būtų laikęs herbą pagarbioje vietoje - kaip dabar yra Kelbauskų moderniame bute, esančiame naujame name.

N.Kelbauskienė sumanė vyrui įteikti ypatingą dovaną jo garbingo 75-ojo jubiliejaus proga. Kokia tai bus dovana, chirurgas nežinojo iki pat iškilmių pradžios.

"Pats herbas buvo neišvaizdus, nespalvotas. Kadangi buvo išsamus herbo aprašymas, pavyko atkurti buvusias spalvas. Tai padaryti buvo nelengva. Po to reikėjo jį skoningai įrėminti", - pasakojo N.Kelbauskienė.

Kai su svetingais buto šeimininkais prisėdome balkono terasoje, nuo kurios matyti miesto vaizdas, chirurgas prasitarė, kad žmona visą gyvenimą mėgo jam daryti staigmenas, tačiau tokios dovanos jis tikrai nesitikėjo. Šalia herbo buvo paruošta dar viena dovana - Eduardo fotografijos portretas, kuris lyg tapybos paveikslas perkeltas ant drobės ir dailiai įrėmintas.

Portretui taip pat atsirado vietos ant sienos svetainėje, priešais tėvų paveikslus, kuriuos nutapė garsus dailininkas Petras Stauskas.

Sūnaus pageidavimas

Medikų namai gyvi ne vien tolima praeitimi. Tokia pat svari ir reikšminga dabartis, dar kartą patvirtinanti, kad naujoji Kelbauskų karta vertina per daugelį metų susiklosčiusias šeimos tradicijas ir papročius.

Medikų sūnus jaunesnysis Eduardas Kelbauskas kaip vyriškosios giminės ženklą paveldėjo savo senelio juvelyro Eduardo Kelbausko vardą. Vaikinas, tęsdamas tėvų medikų dinastiją, pasirinko odontologo, kaip ir mamos, profesiją, susidomėjo perspektyvia lazerine odontologija.

Kelbauskų ketvirtoji karta - taip pat Eduardas. Mažajam labiau rūpi vaikiški žaidimai nei rimti dalykai. Tačiau berniukas, kaip ir jo vyresnioji sesutė, itin laimingi, nes tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje, gyvena ir seneliai.

Paprastai vaikai nutolsta ir atsiskiria nuo tėvų būdami savarankiški ir kai patys sukuria šeimą. Kelbauskams taip neatsitiko. Priešingai, sūnus net pageidavo, kad tėvai keltųsi gyventi šalia jo namų. Duktė su šeima gyvena Vilniuje, tad su ja ir vaikaičiais Kelbauskai matosi rečiau.

Praeities pamoka

Pirmiau į naują namą kitame miesto rajone išsikėlė Kelbauskų sūnus su šeima. Rami vieta ir moderniai pastatytas būstas, kuriame įsikūrė sūnus, patiko vyresniesiems Kelbauskams.

"Mintis gyventi šalia vieni kitų pasiteisino. Kasdien bendraujame, padedame auginti anūkus. Viso kiemo vaikai žino, kokius kepu gardžius sausainius", - šypsosi Nijolė, ištraukusi gardžius skanėstus iš modernios orkaitės, kuria itin džiaugiasi.

Moteris pasakojo, kad sūnus Eduardas iki šiol mena, kaip jiems buvo sunku rūpintis vyro mama, kuri gyveno viena ir buvo silpnos sveikatos. "Mes daug dirbome, tad reikėjo rasti laiko, kad galėtume ją aplankyti, nuvežti maisto ir sutvarkyti jos namus. Vyro mama jokiu būdu nesutiko palikti savo namų. Privalėjome įsiklausyti į jos valią", - prisiminė senus laikus N.Kelbauskienė.

Sūnus nenorėjo, kad taip atsitiktų ir jam, kai tėvai patys negalės savimi pasirūpinti. Jaunesnysis Eduardas paragino juos kuo greičiau keltis gyventi šalia į naują butą, tuo labiau kai atsirado tokia galimybė. Mat tame pačiame naujame name atsilaisvino vienas butas.

Vasaros malonumai

Medikai Kelbauskai nesigaili, kad pačiu laiku padarė svarbų žingsnį, ryžęsi iš esmės keisti savo gyvenimą. Žinoma, jie galėjo likti savo sename bute, kuriame buvo sukaupta itin didelė mokslinė literatūra. Beveik visi kaimynai - kaip viena didelė šeima, daug metų visi kartu gyveno, užaugino savo vaikus ir sulaukė vaikaičių.

Dar iki šiol chirurgas beveik kasdien važiuoja į seną butą ir tvarko namų biblioteką, kadangi ne visos knygos keliaus į naujus namus. Įvairius leidinius bando surūšiuoti - kai kurias knygas atiduos medicinos universiteto bibliotekai, kitas - senelių namams, dar kitas - draugams.

"Sutvarkyti knygas - didelis darbas. Visas šis turtas nesutilptų dabartiniame bute. Tų knygų mums dabar nereikia, tegu kiti jas skaito. Gyvenime du kartus pats išėjau iš savo namų - pirmąjį, kai vedžiau, antrąjį, kai su žmona tais laikais pasistatėme kooperatinį butą", - pasakojo E.Kelbauskas, sugrįžęs po tvarkymo darbų iš seno buto.

N.Kelbauskienė, prisiminusi jaunystę, šypsojosi ir pasakojo, kad tais laikais jauni medikai buvo laimingi turėdami vos 12 kvadratinių metrų savo kampą. Taip jie pradėjo savarankišką gyvenimą.

"Kai sukūrėme šeimą, mačiau, kad Eduardas nenorėjo palikti tėvų namų. Bet mums nebuvo kitos išeities. Turėjome glaustis mano mažame bendrabučio tipo bute. Tėvų name mums abiem vietos neužteko. Ten su šeima gyveno vyro sesuo. Tačiau negaliu skųstis likimu. Mūsų namai visada buvo jaukūs, juose niekada netrūko artimo meilės ir šilumos", - užsiminė Nijolė, sakydama, kad likimas kartais padaro keistų vingių ir juos kartais sunku numatyti.

E.Kelbausko tėvų namo Žaliakalnyje nebėra - jo seseriai nepavyko išsaugoti pastato. Namas buvo parduotas kitiems žmonėms.

"Galiu pasidžiaugti, kad nors išliko mano gimtinė Gargžduose. Tėvų name brolis gyvena pirmame aukšte, mes, kai atvažiuojame vasarą, būname antrajame. Tai - mūsų šeimos vasarnamis. Kai išėjau į pensiją, čia praleidžiu beveik visą vasarą. Vyrui čia taip pat patinka, tik jis neturi tiek laiko vasaroti. Arti jūra, nuo vaikystės pažįstamos apylinkės - taip viskas iki širdies gilumos man artima, kad į nieką nenorėčiau keisti to, kas per tiek metų buvo išsaugota. Jaunystės laikams jaučiu didelę nostalgiją", - vardijo medikė vasaros namų privalumus.

Ant durų - inicialai

Dabartiniai kauniečių namai nepanašūs į tuos, kuriuose jie pragyveno didesnę gyvenimo dalį. Nijolė sako nenorinti grįžti atgal, kai tiek daug beveik vien jos rankomis padaryta šiame bute.

Nauja erdvė pareikalavo naujo modernaus interjero, nes visiškai netiko seni, laiko nugludinti baldai. Teko viską keisti. Naujovės dvasia jaučiama ne tik svetainėje, virtuvėje, bet ir miegamuosiuose, vonios kambaryje. Beveik visi baldai nauji, įvairios interjero detalės - modernios ir skoningos.

Savo miegamąjį Nijolė pavadino "mergaičių" kambariu. Ši erdvė - šampano spalvos, lyg pavasarį pražydęs ramunių laukas. Gydytojos miegamasis - santūrus, tamsesnių spalvų. Ant dvejų durų stiklo išgraviruoti inicialai, kaip pajuokavo šeimininkai, kad jiedu savo kambarių nesumaišytų.

Paprastai vyresnio amžiaus žmonės sunkiai atsikrato daiktų, prie kurių yra pripratę, nes jie tampa tarsi gyvenimo dalimi.

N.Kelbauskienė sako, kad abu su vyru nejautė didelės nostalgijos praeičiai. Iš dalies jie buvo net patenkinti, kad atsirado proga pakeisti namų aplinka, kitaip jie nebūtų tam suradę laiko.

Keletas daiktų vis dėlto atkeliavo iš seno buto, bet jie gan subtiliai pritaikyti naujoje aplinkoje, negadina interjero, net jį papildo.

Išsaugoti studentų suvenyrai

Butas, esantis paskutiniame aukšte, turi dengtą balkoną-terasą. Tai didelis privalumas gyvenant mieste. Ši erdvė - dar vienas papildomas kambarys. Ypač kai atšyla orai, prie didelio stalo smagu ilgai sėdėti vakarais ir gėrėtis gamta iš aukštai.

N.Kelbauskienė balkone padengia stalą dviem, ir abu su vyru čia vakarieniauja. Dažnai jų namuose apsilanko sūnus su šeima, ypač anūkai nepraleidžia progos aplankyti močiutės, kai ji iškepa gardžių sausainių.

Kadangi Nijolė vasarą išvažiuoja į Gargždus, balkono neapželdina gėlėmis - mat nebus kam jų laistyti. Žvali ir energinga moteris užsiminė, kad vyrui nelabai rūpi tokie dalykai.

Odontologė N.Kelbauskienė visiškai nepasitraukė nuo pedagoginio darbo. Ji rengia knygą apie odontologiją, recenzuoja studentų mokslinius straipsnius.

Balkone tarp mielų daikčiukų yra keletas, kuriuos chirurgui dovanojo studentai ir pacientai. Jų dovanoms atsirado vietos naujame bute. Drambliuko statulėlė neša šiems namams ir jų šeimininkams, visada sąžiningai ir rūpestingai vykdžiusiems Hipokrato priesaiką per visus tuos metus, kai abu intensyviai dirbo, laimę bei sėkmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"