TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Senieji Advento, Kūčių ir Kalėdų valgiai

2015 11 30 10:36
decor4all.com nuotrauka

Nė viena pasaulio tauta nebeturi, o gal ir niekada neturėjo išskirtinių apeiginių, tik šioms gamtos dievybių gerbimo ir garbinimo šventėms gaminamų valgių. Taip pat mažai pasaulyje tautų, kurios būtų išlaikusios devynių patiekalų Kūčių stalo tradiciją. Be to, nedaug šalių gali pasigirti tebetęsiančios tradiciją Kūčių valgius patiekti ant šiaudais patiestos staltiesės. 

Pagal lietuvių tautos senąsias tradicijas per Kūčias, o tiksliau per Žiemos lygiadienį saulei budinant Žemę, reikėtų prisiminti seniausią lietuvių saulės ratą. Tuo metu aukojimo, deginant maisto produktus, nebuvo.

Mūsų protėviai maistą dievams aukodavo šeimos rate visiems kartu susėdus prie stalo. Neskubėdami ir pagerbdami turimas stalo gėrybes jas valgydavo, taip savo protingu, sveiku ir darbščiu kūnu, gyvensena, mąstymu bei elgsena atnašavo Perkūnui. Tikėta, jog ši dievybė, priėmusi žmogaus auką, savo žaibais ir perkūnais apvaisina Žemę, o ji – palaimina ir savo gėrybes teikia žmogui.

Saulės rato reikšmė

Mūsų protėviai net ugniai aukodavo ne maistą, o malkas su šlakelių drevių medaus. Net per Kūčias, kūtavodami, gerbdami ir garbindami ugnį, jos nenaudodavo be reikalo – nieko ant jos negamindavo, tik pakurstydavo, o nakčiai žarijas kūtojo pelenais, kad neužgestų ir ramiai iki ryto rusentų.

Ant Kūčių, kitaip seniau dar vadinto Kūtojimo, Kūtavonių stalo nedėdavo jokių keptų, virtų ar kitaip ugnimi apdorotų valgių, o dievams atnašaudavo žemės suteiktas gėrybes: sėklas, riešutus, vaisius, taip pat raugintus grybus, daržoves ir vaisius.

Po Advento, kai žmonės pasninku valo savo organizmą, Kūčių stalas turėjo būti kuklus. Dievams atnašaujančius valgius reikėjo tik paragauti. Be to, patiekalų būdavo devyni, o ne dvylika, kaip šiandien. Devynių simbolis yra perimtas iš posakio „Elniu devynragiu saulę parneša“.

Dabar ant Kūčių stalo dedame dvylika patiekalų – remiantis krikščionybe, tai yra dvylikos apaštalų (Judas taip pat įskaičiuotas į šį ratą) simbolis.

Tradiciniai Kūčių stalo patiekalai

Kūčių – virsmo stalas – senas apeiginių valgių stalas. Autentiški valgiai turi būti iš tų maisto produktų, kurie buvo iki krikščionybės Lietuvoje priėmimo. Todėl negali būti valgių iš mėsos, paukštienos, žuvienos, kiaušinių.

Virsmo stalo apeiginiai valgiai būdavo, yra ir turėtų būti gaminami iš daržovių, grūdų, sėklų, riešutų, vaisių, uogų, grybų, kitų miško gėrybių su dilgėlių, kanapių arba sėmenų aliejumi. Gėrimui ant stalo dėdavo šaltino arba šulinio vandens, kuris Kūčių naktį tapdavo virsmo vandeniu, sveikatinančiu, o įvairios giros, saldės, kompotai ar kisieliai atsirado pamiršus senąsias taurias gamtatikiškas tradicijas ir pataikaujant savo ėdrumui, pilvui.

Vėlesniais laikais, maždaug XVIII a., atsirado standus avižų kisielius, aguonų pienas su kūčiukais, auselės arba virtinukai su baravykų įdaru, saulėgrąžų aliejus.

Žuvis, silkė, tai jau krikščioniškos tikybos ir žydų prekeivių įtaka. Suprantama, ant Kūčių stalo neturėtų būti valgių iš bulvių, majonezo, kečupo, pomidorų padažo, taip pat blynų.

Kalėdos – religinė šventė

Kalėdomis švenčiamas Kristaus gimimas. Su Kalėdomis susijusios ir įvairios vietinės bei regioninės tradicijos, kurios gerokai skiriasi nepaisant didelio amerikietiškų ir britiškų Kalėdų tradicijų išpopuliarinimo literatūroje, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse.

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.

Tradicinis lietuvių Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui.

Dabar dažniau ant Kalėdų stalo patiekiama kepta žąsis, antis, kalakutas ar višta, įdaryta obuoliais. Taip pat valgomi bulvių patiekalai ar pagardai, saldumynai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"