Senieji Advento, Kūčių ir Kalėdų valgiai

Vincentas SAKAS 2015-11-30 10:36
Vincentas SAKAS
2015-11-30 10:36
decor4all.com nuotrauka
Nė vie­na pa­sau­lio tau­ta ne­be­tu­ri, o gal ir nie­ka­da ne­tu­rė­jo iš­skir­ti­nių apei­gi­nių, tik šioms gam­tos die­vy­bių ger­bi­mo ir gar­bi­ni­mo šven­tėms ga­mi­na­mų val­gių. Taip pat ma­žai pa­sau­ly­je tau­tų, ku­rios bū­tų iš­lai­ku­sios de­vy­nių pa­tie­ka­lų Kū­čių sta­lo tra­di­ci­ją. Be to, ne­daug ša­lių ga­li pa­si­gir­ti te­be­tę­sian­čios tra­di­ci­ją Kū­čių val­gius pa­tiek­ti ant šiau­dais pa­ties­tos stal­tie­sės. 

Pa­gal lie­tu­vių tau­tos se­ną­sias tra­di­ci­jas per Kū­čias, o tiks­liau per Žie­mos ly­gia­die­nį sau­lei bu­di­nant Že­mę, rei­kė­tų pri­si­min­ti se­niau­sią lie­tu­vių sau­lės ra­tą. Tuo me­tu au­ko­ji­mo, de­gi­nant mais­to pro­duk­tus, ne­bu­vo.

Mū­sų pro­tė­viai mais­tą die­vams au­ko­da­vo šei­mos ra­te vi­siems kar­tu su­sė­dus prie sta­lo. Ne­sku­bė­da­mi ir pa­gerb­da­mi tu­ri­mas sta­lo gė­ry­bes jas val­gy­da­vo, taip sa­vo pro­tin­gu, svei­ku ir darbš­čiu kū­nu, gy­ven­se­na, mąs­ty­mu bei elg­se­na at­na­ša­vo Per­kū­nui. Ti­kė­ta, jog ši die­vy­bė, pri­ėmu­si žmo­gaus au­ką, sa­vo žai­bais ir per­kū­nais ap­vai­si­na Že­mę, o ji – pa­lai­mi­na ir sa­vo gė­ry­bes tei­kia žmo­gui.

Sau­lės ra­to reikšmė

Mū­sų pro­tė­viai net ug­niai au­ko­da­vo ne mais­tą, o mal­kas su šla­ke­lių dre­vių me­daus. Net per Kū­čias, kū­ta­vo­da­mi, gerb­da­mi ir gar­bin­da­mi ug­nį, jos ne­nau­do­da­vo be rei­ka­lo – nie­ko ant jos ne­ga­min­da­vo, tik pa­kurs­ty­da­vo, o nak­čiai ža­ri­jas kū­to­jo pe­le­nais, kad ne­už­ges­tų ir ra­miai iki ry­to ru­sen­tų.

Ant Kū­čių, ki­taip se­niau dar va­din­to Kū­to­ji­mo, Kū­ta­vo­nių sta­lo ne­dė­da­vo jo­kių kep­tų, vir­tų ar ki­taip ug­ni­mi ap­do­ro­tų val­gių, o die­vams at­na­šau­da­vo že­mės su­teik­tas gė­ry­bes: sėk­las, rie­šu­tus, vai­sius, taip pat rau­gin­tus gry­bus, dar­žo­ves ir vai­sius.

Po Ad­ven­to, kai žmo­nės pa­snin­ku va­lo sa­vo or­ga­niz­mą, Kū­čių sta­las tu­rė­jo bū­ti kuk­lus. Die­vams at­na­šau­jan­čius val­gius rei­kė­jo tik par­agau­ti. Be to, pa­tie­ka­lų bū­da­vo de­vy­ni, o ne dvy­li­ka, kaip šian­dien. De­vy­nių sim­bo­lis yra pe­rim­tas iš po­sa­kio „El­niu de­vyn­ra­giu sau­lę par­ne­ša“.

Da­bar ant Kū­čių sta­lo de­da­me dvy­li­ka pa­tie­ka­lų – re­mian­tis krikš­čio­ny­be, tai yra dvy­li­kos apaš­ta­lų (Ju­das taip pat įskai­čiuo­tas į šį ra­tą) sim­bo­lis.

Tra­di­ci­niai Kū­čių sta­lo patiekalai

Kū­čių – virs­mo sta­las – se­nas apei­gi­nių val­gių sta­las. Au­ten­tiš­ki val­giai tu­ri bū­ti iš tų mais­to pro­duk­tų, ku­rie bu­vo iki krikš­čio­ny­bės Lie­tu­vo­je pri­ėmi­mo. To­dėl ne­ga­li bū­ti val­gių iš mė­sos, pa­ukš­tie­nos, žu­vie­nos, kiau­ši­nių.

Virs­mo sta­lo apei­gi­niai val­giai bū­da­vo, yra ir tu­rė­tų bū­ti ga­mi­na­mi iš dar­žo­vių, grū­dų, sėk­lų, rie­šu­tų, vai­sių, uo­gų, gry­bų, ki­tų miš­ko gė­ry­bių su dil­gė­lių, ka­na­pių ar­ba sė­me­nų alie­ju­mi. Gė­ri­mui ant sta­lo dė­da­vo šal­ti­no ar­ba šu­li­nio van­dens, ku­ris Kū­čių nak­tį tap­da­vo virs­mo van­de­niu, svei­ka­ti­nan­čiu, o įvai­rios gi­ros, sal­dės, kom­po­tai ar ki­sie­liai at­si­ra­do pa­mir­šus se­ną­sias tau­rias gam­ta­ti­kiš­kas tra­di­ci­jas ir pa­tai­kau­jant sa­vo ėd­ru­mui, pil­vui.

Vė­les­niais lai­kais, maž­daug XVIII a., at­si­ra­do stan­dus avi­žų ki­sie­lius, aguo­nų pie­nas su kū­čiu­kais, au­se­lės ar­ba vir­ti­nu­kai su ba­ra­vy­kų įda­ru, sau­lėg­rą­žų alie­jus.

Žu­vis, sil­kė, tai jau krikš­čio­niš­kos ti­ky­bos ir žy­dų pre­kei­vių įta­ka. Su­pran­ta­ma, ant Kū­čių sta­lo ne­tu­rė­tų bū­ti val­gių iš bul­vių, ma­jo­ne­zo, ke­ču­po, po­mi­do­rų pa­da­žo, taip pat bly­nų.

Ka­lė­dos – re­li­gi­nė šventė

Ka­lė­do­mis šven­čia­mas Kris­taus gi­mi­mas. Su Ka­lė­do­mis su­si­ju­sios ir įvai­rios vie­ti­nės bei re­gio­ni­nės tra­di­ci­jos, ku­rios ge­ro­kai ski­ria­si ne­pai­sant di­de­lio ame­ri­kie­tiš­kų ir bri­tiš­kų Ka­lė­dų tra­di­ci­jų iš­po­pu­lia­ri­ni­mo li­te­ra­tū­ro­je, te­le­vi­zi­jo­je ir ki­to­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se.

Per Ka­lė­das bū­da­vo ke­lia­ma­si anks­ti, nu­den­gia­mas Kū­čių sta­las, žiū­ri­ma, ar ne­ap­si­lan­kė vė­lės. Nuo sta­lo nu­im­tą šie­ną da­lin­da­vo gy­vu­liams.

Tra­di­ci­nis lie­tu­vių Ka­lė­dų val­gis bu­vo šer­nie­na ar­ba kiau­lie­na. Prieš Ka­lė­das ne­re­tai skers­da­vo kiau­lę ir at­lik­da­vo skers­tu­vių apei­gas. Pa­skers­tos kiau­lės gal­vą pa­puoš­da­vo ža­lu­my­nais. Kiau­lie­nos val­gy­mas bei au­ko­ji­mas bu­vo ma­giš­ka prie­mo­nė pa­di­din­ti že­mės der­lin­gu­mui.

Da­bar daž­niau ant Ka­lė­dų sta­lo pa­tie­kia­ma kep­ta žą­sis, an­tis, ka­la­ku­tas ar viš­ta, įda­ry­ta obuo­liais. Taip pat val­go­mi bul­vių pa­tie­ka­lai ar pa­gar­dai, sal­du­my­nai.

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vincentas Sakas  78.61.94.188 2015-12-07 08:01:26
Krikščioniškas bažnytinis Kūčių šventimas. Dvylika valgių pagal dvylika žydų apaštalų (tame tarpe ir Judo, išdavusio Kristų), žydų košrutinė žuvis ir geras žydų biznis – silkė ant lietuvių Kūčių stalo atsirado tada, kai lietuviai jėga buvo apkrikštyti, kai paveikti maisto prekeivių darėsi vis ėdresniais ir savo kūno bei skrandžio vergais... Žuvis, silkė, tai jau krikščioniškos tikybos ir žydų prekeivių įtaka. Kaip ir Kalėdų paplotėlis – duoklė žydų macai. Suprantama, ant Kūčių stalo jokiu būdu nebūdavo valgių iš bulvių, valgių su majonezu, kečupu, pomidorų padažu. Jokių blynų, blynelių ir sklindžių. Įvairios giros, saldės, kompotai ar kisieliai atsirado pamiršus senąsias taurias gamtatikiškas tradicijas ir pataikaujant savo ėdrumui, pilvui. Vėlesniais laikais (apie XVIII amžių) atsirado standus avižų kisielius, aguonų pienas su kūčiukais, auselės arba virtinukai su baravykų įdaru, saulėgrąžų aliejus. Atsiradus papročiui puošti eglutes, ant jų kabindavo raudonus obuolius, rojaus obuoliukus, folijoje suvyniotus riešutus, savo kūrybos šiaudinius, įvairius karpinius, girliandas. Smetonos laikais net atokių vienkiemių Kalėdų eglutės žėrėdavo blizgiais stikliniais žaisliukais. Vyresniojo amžiaus žmonės pamena, kaip Lietuva dar nebuvo rusų okupuota ir dar nebuvo mados švęsti Naujųjų metų, nes anais laikais būdavo švenčiamos tiktai Kūčios ir Šventosios Kalėdos. Šios šventės būdavo ir tebėra šeimos šventė, kurios prisiminimai ir kvapai ilgam išlieka kiekvieno atmintyje. Bet pats ryškiausias, pats nuostabiausias, nepakartojamas ir visus metus pasiliekantis dalykas yra Kūčių ir Šventųjų Kalėdų aromatas. Tai ne tik eglutės ir degančių žvakučių kvapai, bet svarbiausias, tik šių vienintelių švenčių dvelksmas – mandarinų, Šventųjų Kalėdų meduolio ir arbatos aromatas. Net sunkiausiais rusų okupacijos metais Lietuvoje nebūdavo namų, kur nebūdavo kepamas Kalėdinis meduolis, nuo kurio kvapo miestuose prakvipdavo ne tik kiekvieno butas, bet ir laiptinės, namai. Mažieji miesteliai, esant ramesniam orui, tai tiesiog ištisomis gatvėmis dvelkdavo ypatingai viliojančiu šventiniu gvazdikėlių, kardamono, muskato riešutų, cinamono ir medaus aromatu. Nebuvo Lietuvoje šeimos, kurios šeimininkė neturėtų savo, tik jai vienai žinomo ir griežtai saugomo Kalėdinio meduolio recepto. Lietuviški meduoliai turėjo savo išskirtinį gamybos būdą, nes nuo gilios senovės jie būdavo kepami iš ruginės tešlos, o prie tradicinių prieskonių aitrumo, gal ir šventinio charakterio suteikimui lietuvaitės dar pridėdavo kvapiųjų pipirų, nuo viduramžių vadinamais Jamaikos pipirais.
1 0  Netinkamas komentaras
Vincentas Sakas  78.61.94.188 2015-12-07 07:57:39
Redakcijai - prašau mano straipsnių saviškai neredaguoti ir nepridėti to, kas Jums atrodo reikalinga. Kūčios yra svarbiausia mūsų tautos šventė, skirta ŠEIMOS SUTVIRTINIMUI. Todėl Kūčias lietuviai kelis tūkstančių metų švęsdavo išskirtinai savo šeimoje, nevaikščiodami į svečius ir svečių į savo namus nesikviesdami. Tradiciniai būdavo kutavojama (kurstoma ir globojama) ugnis, negaminami ant ugnies valgiai, bet buriama, dainuojama, žaidžiami įvairūs žaidimai šeimoje, klausomasi senolių atsiminimų, pasakojimų, pamokymų. Aš pats atsimenu, kaip mano diedukai mane mokė įvairių tautinių dainuojamų ar šokamų žaidimų, kuriuos galėdavau rodyti Kalėdų seneliui. Kalėdos tai kitokia šventė, atsiradusi po to, kai Lietuva tapo ateivių jėga buvo apkrikštyta. Kūčios Lietuvoje apturėjo keli virsmo tarpsnius: Gamtatikišką. Jei jau norima daryti tradicines maisto ir valgymo šventes, tai jau daug gražiau, tautiškiau, oriau ir iškiliau būtų pagal lietuvių tautos senovines tradicijas per Kūčias, per Žiemos lygiadienį budinant Žemę prisiminti seniausią lietuvių SAULĖS RATĄ. Gamtatikyboje, kuri yra daug senesnė ir ypatingai tauresnė už jėga lietuviams primestas naujas religijas, beprasmiško aukojimo deginant maisto produktus nebuvo. Mūsų protėviai maistą DIEVAMS aukodavo savo šeimoje visiems kartu susėdus prie stalo neskubant ir garbinant ŽEMĖS suteiktas gėrybes jas suvalgydami, kad savo protingu, sveiku ir darbščiu kūnu, savo darbais, gyvensena ir sarmatlyva mąstysena bei elgsena atnašauti PERKŪNUI. Šis, priėmęs žmogaus auką, savo žaibais ir perkūnais apvaisina ŽEMĘ, kuri palaiminta ir apvaisinta savo gėrybes teikdavo ir tebeteikia ŽMOGUI. Išskirtinis, ypatingai taurus ir orus SAULĖS RATAS, kokio neturi nė viena pasaulio tauta !!! Mūsų protėviai net UGNIAI aukodavo ne maistą, o malkas su šlakelių drevių medaus. Net per KŪČIAS, kūtavodami, gerbdami ir garbindami ugnį, jos neišnaudodavo ir nieko ant jos negamindavo, tik ją pakurstydavo, o nakčiai žarijas KŪTAVODAVO pelenais, kad jos neužgestų ir ramiai iki ryto rusentų. Ant KŪČIŲ (KŪTAVONIŲ) stalo nedėdavo jokių keptų, virtų ar kitaip UGNIMI apdorotų valgių, o DIEVUI atnašaudavo ŽEMĖS suteiktas gėrybes: sėklas, riešutus, vaisius, tai pat raugintus grybus, raugintas daržoves ir raugintus vaisius. KŪČIŲ STALAS po ADVENTO, kai žmonės PASNINKAVIMU, NEVALGYMU valo savo organizmą, turėdavo būti kuklus, o ne apsirijėliškas - gurmaniškas, - DIEVUI atnašaujančius valgius reikėdavo tik paragauti. Ir jų būdavo tik devyni sulyg ELNIU DEVYNRAGIU SAULĘ PARNEŠANČIU - saulės simboliu. Kūčių – virsmo stalas - senas apeiginių sakralinių valgių stalas. Autentiški valgiai turi būti iš tų maisto produktų, kurie buvo iki krikščionybės Lietuvoje priėmimo. Todėl negali būti valgių iš mėsos, paukštienos, žuvienos, kiaušinių. Virsmo stalo apeiginiai valgiai būdavo, yra ir turėtų būti gaminami iš daržovių, grūdų, sėklų, riešutų, vaisių, uogų, grybų, kitų miško gėrybių, gal net ir su šlakeliu dilgėlių, kanapių arba sėmenų aliejumi. Gėrimui ant stalo dėdavo šaltino arba šulinio vandens, kuris Kūčių naktį tapdavo virsmo vandeniu - sveikatinančiu, gydomuoju. Jokių eglučių niekas nepuošdavo, tik virš stalo kabindavo puošnų šiaudų sodą.
1 0  Netinkamas komentaras
Giedrute  73.51.5.112 2015-12-03 05:12:05
Vis dar laukiu tu pono Sako Lietuvos kulinarijos knygu..... Rodos turejo ju buti keli tomai... Kuomet p. Sakai jas isleisite? Laukiu. Laukiu. Gal isleisite kol dar nenumiriau.
0 0  Netinkamas komentaras
Pagonis  94.244.82.40 2015-11-30 20:10:23
Štai tikroji lietuviška tradicija, nesubjaurota krikščionybės. Kuo daugiau tokių žinių, kad tauta nemirtų, o galėtų atsiremti į savo senosios prigimtinės relijos gelmines vertybes.
1 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami