Seno namo pastogę puošia modernizmo ženklais

Nijolė STORYK 2011-04-19 00:00
Nijolė STORYK 2011-04-19 00:00
"Rastudijos" archyvo nuotrauka
Dau­gu­ma pres­ti­ži­nė­je Kau­no mies­to da­ly­je, Lais­vės alė­jo­je, esan­čių pa­sta­tų - XIX am­žiaus ar­chi­tek­tū­ros pa­li­ki­mas. Kai ku­rie jų at­gy­ja nau­jais mo­der­niais ženk­lais ir pa­gy­vi­na nu­blu­ku­sį mies­to vei­dą. Vie­nas to­kių pa­sta­tų - Lais­vės alė­jos ir Mai­ro­nio gat­vės san­kir­to­je, ku­ria­me at­si­ra­do šiuo­lai­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros ak­cen­tų.

Senoji architektūra - ne seniena. Jai daug kas tinka ir dera, jei tos aplinkos niekas nesudarko ir nesunaikina. Kai kada būtinos naujovės, kad senas pastatas atgytų, taptų šiuolaikiškas.

"Rastudijos" vadovas, architektas Rimas Adomaitis ryžosi gan sudėtingam projektui ir šiuo atveju pasielgė teisingai - seno pastato architektūrą, nepažeisdamas jo stilistikos, papildė moderniais šiuolaikiniais ženklais.

"Atnaujinti seną pastatą, kuris priklauso kultūros paveldui, - iš dalies tam tikras iššūkis kūrėjui. Kartais daug lengviau pradėti projektuoti nuo nulio. Tačiau tikslas kiekvienu atveju toks pats - ieškoma originalaus ir savito išraiškos būdo", - patikino R.Adomaitis, ne kartą nustebinęs išradingais ir moderniais projektais ir už Lietuvos ribų.

Langai - ne biuro vitrina

Buvusios apleistos ir negyvenamos mansardos neliko nė pėdsakų. Tradicinis šlaitinis stogas iš kiemo pusės buvo šiek tiek pakeltas, kad būtų galima įstatyti vitrininius stiklinius langus. Moderni ir efektinga pastato dalis atsirado būtent šitoje pusėje. Tai vienintelis išorinis seno namo modernios architektūros akcentas. Namas nuo Laisvės alėjos išliko nepakitęs, koks ir buvo XIX amžiuje.

Dideli į stiklines vitrinas panašūs langai atitinka kultūros paveldo reikalavimus. Stiklas įrėmintas į medinius rėmus. "Stiklas - madinga fasado detalė. Buto langai - ne biuro vitrina. Medis šiuo atveju tik puošia. Tai, jog mansarda yra gyvenamasis būstas, byloja fasade kyšantys du nedideli prancūziško stiliaus balkoniukai. Išliko tas pats čerpių stogas. Toks gan kuklokas senų ir naujų detalių junginys pastato išorėje nesugadino senosios architektūros. Čia nebandėme eksperimentuoti, kaip tai buvo padaryta viduje", - aiškino autorius.

Pastato senosios architektūros išorės, kiek tai įmanoma, buvo stengiamasi nekeisti. Šiuolaikinė architektūros dvasia ir modernus interjeras labiau jaučiamas būsto viduje. Čia autoriui niekas netrukdė brandinti savo sumanymo. Žinoma, buvo atsižvelgta ir į savininko pageidavimus.

"Mums buvo leista projektuoti išilgai vieną šlaitinio stogo pusę, esančią kiemo dalyje. Tad plačiai užsimoti nebuvo kur. Ten, kur susikerta sena ir nauja, visada yra įdomu - atsiranda dar kažkas įdomiau. Namas - be ypatingų architektūrinių puošybos detalių, tad buvo lengviau įsilieti į tą aplinką. Architektūriniu požiūriu mansarda - gan neefektingas plotas, kurį ne taip paprasta efektyviai panaudoti. Vienas pagrindinių kriterijų - funkcionalumas, net ir tuomet, jei tai yra neįmanoma padaryti. Tai ir buvo sudėtingiausia", - pasakojo R.Adomaitis.

Tai, kas buvo padaryta senoje mansardoje per metus, išsamiai ir detaliai galėjo pamatyti konkurso "Metų interjeras 2010" tarptautinė vertinimo komisija, kurią sudarė garsių pasaulio architektūros kompanijų atstovai iš Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Kanados, Švedijos ir Šveicarijos. Ši komisija labai gerai įvertino namo Laisvės alėjoje šiuolaikines permainas. Architektas R.Adomaitis pelnė "Auksinės paletės" apdovanojimą kategorijoje už geriausią privataus būsto interjerą. Konkurso internetiniame portale lietuvių atsiliepimuose apie palėpės rekonstrukciją Laisvės alėjoje - kaip įprasta tokiais atvejais - papilta daugiau piktos kritikos, nei norima pasidžiaugti, kaip gražėja apleistų kiemų erdvės.

Vien stogų virtinė

Ikikariniais laikais pastatas buvo dviejų aukštų ir turėjo pagrindinį įėjimą iš Laisvės alėjos, kuriuo naudojosi buvusio savininko šeima, ir pagalbinį - iš kiemo pusės, skirtą tarnams.

Senas pastatas buvo rekonstruotas pokario laikais - virš antro iškilo trečias aukštas. Po dabartinės rekonstrukcijos atsirado dar ir ketvirtas aukštas.

Šiame name gyvenantys žmonės keitėsi ir įvedė savo tvarką. Pagrindinis įėjimas seniai uždarytas. Juo niekas nesinaudoja. Į savo butus gyventojai patenka būtent iš kiemo ir naudojasi tomis pačiomis laiptinėmis, kaip ir buvę tarnai. Erdvi mansarda buvo skirta skalbiniams džiauti.

Tai, kad name buvo laiptinė į mansardą, iš dalies palengvino projekto įgyvendinimą. Tiesa, dabartiniams savininkams nė motais, kad anksčiau laiptine naudojosi tik tarnai. Nepatogumas tas, kad reikia gan aukštai lipti laiptais į mansardą. Lifto nėra kur įrengti.

Pasak architekto R.Adomaičio, tai bene vienintelis modernaus būsto trūkumas, visa kita - jame patogu gyventi. Vien tai, kad mansardinis butas yra pačiame miesto centre - didelis privalumas. Nė kiek negadina vaizdas į kiemą. Pro didelius langus matyti vien tik namų stogai. Tokį originalų grožį ne visada pamatysi.

Minusas virto pliusu

Kas tai yra mansarda? Tradiciškai - tai laisva erdvė po šlaitiniu stogu. Mediniai balkiai - neišvengiama konstrukcijos dalis.

Mansardinio buto privalumas tas, kad jame nėra nė menkiausios užuominos, jog tai buvusi mansarda. Architektas R.Adomaitis suprojektavo erdvę taip, jog po stogu neliko nenaudingo ploto. Visas šis plotas panaudotas naudingam tikslui - kad būtų daugiau erdvės gyventi. Butas padidėjo iki 150 kvadratinių metrų. Jo dydis beveik kaip privataus namo.

"Nėra didelio skirtumo, ką projektuoti - namą ar butą. Objekto dydis nelemia kūrybinių niuansų bei projekto sudėtingumo. Visais atvejais reikia ieškoti vienintelio ir nepakartojamo varianto. To paties projekto negalima perkelti į kitą erdvę. Buto Laisvės alėjoje tikslas buvo tradicinę palėpę paversti netradiciniu moderniu būstu. Kaip kartais juokaudamas pasakau - šiuo atveju minusas virto pliusu, tai yra - nenaudingas tūris - gyvenamuoju plotu. Visas būsto interjeras tarsi sukasi apie centrinę dalį, kuri skiria ramiąją - tris miegamuosius - nuo triukšmingosios - svetainės ir virtuvės", - aiškino architektas.

Autorius pajuokavo, jog pagal plotą mansarda prilygsta namui - trūksta tik garažo. "Šiuo atveju - modernus butas ketvirtame aukšte. Garažo nėra. Tai lyg ir dar vienas būsto minusas", - šyptelėjo R.Adomaitis.

Su batais, bet kiauromis kojinėmis

Architektūros grožis be funkcionalumo, kaip daiktas be formos. "Funkcionalumas yra pamatas viskam, kas sudaro namų visumą. Tai gyvas elementas, kurį sudėtinga tiksliai ir paprastai pritaikyti realioje aplinkoje", - aiškino architektas.

Viduje prie šlaitinio stogo sienos buvo prikabinta permatoma erdvinė konstrukcija. Mansardos aukštis leido tai padaryti, nors buvo daug sunkumų, kol pavyko iki galo įgyvendinti sumanymą. Taip atsirado papildomas gan originalus kabantis erdvinis tūris, kuriame buvo galima įrengti gyvenamąsias patalpas.

"Kai buvo surastas pagrindinis architektūrinis interjero variantas, visa kita nesudarė sunkumų", - teigė Laisvės alėjos buto autorius.

Netradiciška ir tai, jog butas turi langus tik į kiemą. Paprastai ši namo pusė - ne paradinė, joje stovi šiukšlių konteineriai, kai kur kiemai - netvarkingumo ir nešvaros pavyzdys, nors čia pat, už namo - pagrindinė gatvė su puošniomis parduotuvių vitrinomis.

Kaip gyventi moderniame bute, jei pro langus matyti toks ne itin gražus vaizdas? R.Adomaitis šyptelėjo sakydamas, kad tokie lietuviai jau esame - kiemuose kartais trūksta elementariausios tvarkos.

"Kiemas - uždaras, čia gyvenantys žmonės tvarkingi. Nedideliame plote pavasarį suveši žalia veja, toks jaukus gamtos kampelis pačiame miesto centre tarp automobilių gausos - gan retas vaizdas.

Buvusi palėpė yra paskutiniame aukšte. Iš aukštai pro langus - vien tik stogų virtinė. Beje, stogai turi savito žavesio", - patikslino architektas.

Ar projektuojant mansardą turėjo įtakos tai, kad langai buvo ne į Laisvės alėją, o į kiemą? R.Adomaitis linksmai nusijuokė ir pašmaikštavo: "Apsiavėte batus, tačiau kojinės suplyšusios. Koks skirtumas, kurioje namo pusėje yra mansarda - į kiemą ar Laisvės alėją. Visos namo sienos yra tokios pat svarbios ir reikšmingos. Šiuo požiūriu pastatas nedalijamas", - sakė architektas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Ita­li­jos ko­vos su ma­fi­ja po­li­ci­ja pie­ti­nia­me Ne­apo­lio mies­te su­ra­do du olan­dų ta­py­to­jo Vin­cen­to van Gog­ho pa­veiks­lus, ku­rie 2002 me­tais bu­vo pa­vog­ti iš mu­zie­jaus Ny­der­lan­duo­se.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami