TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Sienoms šiltinti – ir NASA technologijos

2015 11 12 6:01
Dažų sluoksnio padengimas, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, niekuo nesiskiria nuo įprasto sienų dažymo. LŽ archyvo nuotrauka

Šaltuoju metų laiku šilumą namų viduje bandome sulaikyti visais įmanomais būdais. Kartais gelbsti paprasčiausios priemonės. Kaip rodo pastatų šiluminės varžos tyrimai, nudažytos išorinės sienos, palyginti su tokia pat nedažyta, šiluminės varžos parametrai iki penktadalio geresni.

Pastaraisiais metais rinkoje taip pat daug kalbų sukėlė pasirodžiusi naujovė – įvairių tipų termokeraminiai dažai. Ši kosminių technologijų pagrindu, panaudojant NASA agentūros patentus, pagaminta apdailos medžiaga, pasak pardavėjų, gali net iki 30 proc. sutaupyti pastato šiluminės energijos. Taip pat saugo sienas nuo pelėsinių grybų, paviršius kvėpuoja, t. y. savaime valosi dulkes.

Su termokeraminių dangų apdaila dirbančios įmonės atstovo Manto Biručio teigimu, vieni populiariausių pasaulyje tebėra šios dažų technologijos inovatorės, amerikiečių kompanijos „Thermoshield“ sukurti, o šiuo metu Vokietijos bendrovės „Sicc“ gaminami ir tobulinami termokeraminiai dažai. Įvairų termoizoliacinį tinką ir dangas taip pat siūlo italų „Diasen“ ar čekų „Perlit“ gamintojai.

„Thermoshield“ šiltinamosios medžiagos sudėtyje yra milijonai mažulyčių stiklo keramikos rutuliukų. Išdžiūvęs dažų sluoksnis polimerizuojasi ir tampa tvirta, tankia, nepralaidžia drėgmei 0,3 mm storio struktūra, pasižyminti šilumą sulaikančiomis savybėmis. Šį pastatų šiltinimo būdą galima pritaikyti bet kokiame pastate, o dažų sluoksnio padengimas, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, niekuo nesiskiria nuo įprasto sienų dažymo“, – pažymėjo M. Birutis.

Termovizinis tyrimas padeda nustatyti šilumos nuostolius lemiančias pastato „skyles“.LŽ archyvo nuotrauka

Filtruoja šilumos srautą

Šilumą sulaikančius dažus arba energiją taupančią membraną sudaro speciali rišamoji medžiaga vandens pagrindu. Joje yra milijonai vakuuminių tuščiavidurių stiklo keramikos rutuliukų, jų skersmuo 10–100 mikronų. Burbuliukai „filtruoja“ šilumos infraraudonojo spektro srautą, atspindėdami ir išsklaidydami iki 30 proc. daugiau šilumos.

„Kartu membranos paviršius spinduliuoja triskart mažiau šilumos negu plytos ar betonas. Membranos nelaidumas vandeniui ir pakankamas atvirumas difuziniams garams („kvėpavimo aktyvumas“) džiovina statybines medžiagas ir didina jų pačių šiluminę varžą. Taip šilumos nuostoliai dar papildomai sumažėja 7–9 procentais. Šiandien termokeraminė danga naudojama įvairiose pasaulio šalyse pastatų fasadams, vidaus patalpoms, stogams, technologiniams įrenginiams, vamzdynams ir kt. šiltinti, kaip danga pakeičianti kitas termoizoliacines medžiagas ir suteikianti paviršiams papildomų teigiamų savybių. Taip pat dėl šių savybių patalpoje nuolat palaikomas palyginti vienodas patalpos drėgnumas – apie 55 procentų“, – aiškino pašnekovas.

Kosminius laivus padengė rutuliukais

Dažų pardavėjai siūlo įvairiausio tipo termokeraminių dažų – išorės fasadams, stogams, vidaus sienoms, mediniams paviršiams, specialų termostruktūrinį tinklą, pagamintą naudojant membraninę technologiją. Termokeraminių dažų savikaina šiuo metu paprastai siekia nuo 2,4 euro iki 4,4 euro 1 kv. metrui.

Prisimenant istoriją, termokeraminių dangų išradimas siekia 1970 metus, kai NASA kosmoso agentūra susidūrė su dilema: kaip apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų paleidžiamas raketas, taip pat esančias kosminėje erdvėje ir joms leidžiantis, kai temperatūrų skirtumas siekia nuo –273 iki +2000°C. Kad raketos išlaikytų tokias apkrovas, mokslininkai atrado originalų būdą – padengti kosminio laivo paviršių vakuuminės mikrosferos keramikos rutuliukais.

Šie rutuliukai buvo sujungti rišamąja medžiaga ir skystu pavidalu užpilti ant laivo paviršiaus. Rezultatas pranoko lūkesčius – sukietėjusi skysta masė tapo elastingu, tvirtu ir efektyviu skydu, išlaikančiu daugiau kaip + 2000°C karštį. Iš pradžių tai buvo slaptos karinės ir kosminės technologijos, tačiau ilgainiui NASA išrasta termokeramikos membranos gamybos formulė buvo išslaptinta, o ją pirmoji pradėjo naudoti JAV chemijos pramonės kompanija „SPB Thermoshield“.

Vis dėlto nepaisant teigiamų apžvalgų ir tunto mokslinių tyrimų instituto vertinimų, pagrindusių šių dangų termoizoliacinių savybių pranašumą, iki šiol nemažai skeptikų kritiškai vertina šią apdailos medžiagą ir spėlioja, jog gamintojai galbūt „pagražina“ kai kuriuos parametrus.

Nustato termoviziniu tyrimu

Opiausias pastato šiluminės izoliacijos vietas ir kokiomis priemonėmis jas galima „užlopyti“, geriausiai padeda atskleisti termoviziniai pastato tyrimai. Kaip žinoma, šie tyrimai atliekami tik tada, kai lauko oro temperatūra minusinė arba ne daugiau nei keli laipsniai aukščiau nulio – taigi Lietuvoje juos realiai galima atlikti nuo lapkričio mėnesio iki balandžio.

„Termovizijai reikalingas lauko ir vidaus temperatūros kontrastas. Daugiausia problemų aptinkame ten, kur pastato sienos sujungtos su perdanga, bet šalčio tiltų gali būti visur. Žmonės dažnai skundžiasi, kad šąla grindys, o iš tiesų šiluma iškeliauja per sienas ir atvirkščiai. Tokie tyrimai užsakomi ir siekiant įvertinti, ar statybininkai nepaliko broko, kurio plika akimi nepastebėtume“, – teigė bendrovės „Termas“ direktorius Aurimas Skopas.

Atlikti termovizinį tyrimą kelių šimtų kvadratinių metrų ploto name specialistams prireikia nuo valandos iki pusantros. Specialia termovizine kamera pastatas tiriamas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, į duomenis apdorojančią kompiuterio programą įvedami reikalingi namo mikroklimato ir lauko oro sąlygų parametrai. Termovizinė patikra gali kainuoti nuo 70 iki 200 eurų, tai priklauso nuo pasirinkto paslaugos teikėjo.

„Tyrimo metu padarome nuotraukų tiek, kiek užfiksuojame defektų – kiekvienam defektui po nuotrauką. Jeigu namas didelis, bet kokybiškai šiltintas, jame rasime mažiau pažeidžiamų vietų, taigi ir tyrimas kainuos pigiau. O jeigu namas mažas, bet kiauras, ir prireiks daryti šimtą termovizinių nuotraukų, tyrimas bus brangesnis. Su defektų nuotraukomis pateikiame ir išvadas bei siūlymus, kaip juos pašalinti“, – aiškino A.Skopas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"