TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šildomės dujomis be kaprizų

2014 10 02 6:00
Nors šildymo sistemos pagrindas dažniausiai montuojamas atskiroje katilinėje, saugūs dujiniai katilai gali būti įrengiami ir gyvenamojoje erdvėje. LŽ archyvo nuotrauka

Efektyviai ir pigiai šildomas būstas – to siekia kiekvienas pasirinkimą turintis namo ar buto šeimininkas. Šildymo priemonių yra įvairių, pradedant kietojo kuro katilais ir baigiant geoterminiais siurbliais, tačiau populiariausios išlieka gamtinės dujos.

Rudenį įjungei, pavasarį išjungei. Tokia paprasta gamtinėmis dujomis šildomų namų šeimininkų mantra. Dujiniu katilu pirmiausia patogu naudotis, nes tiekimą reguliuoja automatika.

Pigiau, žinoma, kūrenti kietuoju kuru, tačiau šiais laikais retas nori dirbti kūriku. Granulių katilai šiuo atžvilgiu patogesni, bet jiems reikia skirti daugiau priežiūros nei dujiniams.

Pagal patogumą su dujiniu šildymu gali lygiuotis tik geoterminio šildymo sistema, tačiau ją įrengti brangiai kainuoja.

Reguliari katilo priežiūra

„Labai svarbus aspektas renkantis dujų katilą yra tai, kokioje sistemoje jį naudosite. Jei reikia šildyti grindis, teks pirkti kondensacinį dujų katilą. Jis gali palaikyti žemesnę temperatūrą. Grindims šildyti pakanka 30-40 laipsnių temperatūros. Dujų kondensaciniai katilai dabar smarkiai išpopuliarėję. Kadangi yra efektyvūs, jie gana greitai atsiperka“, - aiškino parduotuvės „Katilų turgus“ konsultantas Vitalijus Markevičius.

Paprastą dujų katilą galima įsigyti už maždaug 2 tūkst. litų, kondensacinis kainuoja 3,5–4 tūkst. litų. Pasak V. Markevičiaus, šiuo metu tarp dujinių katilų gamintojų jaučiama itin didelė konkurencija, todėl net garsiausių kompanijų produkcijai taikomos nemenkos nuolaidos. Esminis skirtumas – katilo konstrukcijoje naudojamos pigesnės dalys, kurias gamintojai perka iš kitų tiekėjų, pavyzdžiui, cirkuliaciniai siurbliai. Todėl tikėtina, kad šie katilo komponentai trumpiau veiks.

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje dar nėra populiaru kasmet atlikti profilaktinę katilo apžiūrą, nors šiuolaikiškus kondensacinius katilus reikėtų išvalyti kiekvienais metais. Ant šilumokaičio sifono kaupiasi apnašos, todėl jas reikia pašalinti. Per apžiūrą taip pat tikrinama, ar neišdegę degikliai, ar neapnešta dujų kamera. Kasmetinė dujų katilo priežiūra gali kainuoti 100-200 litų - suma priklauso nuo ją atliekančios įmonės. Tačiau lietuviai taupūs - dažnas mano, kad pakanka ir kas penkmetį katilą išvalyti arba susizgrimba, kai šis sugenda.

Dujų galima sutaupyti

Dujinį katilą namie instaliavę šeimininkai neretai svarsto, ar galima šio kuro sutaupyti. Juolab kad gamtinių dujų kainos pastaraisiais metais smarkiai pakilusios. Dauguma namų savininkų įsitikinę, jog niekaip neįmanoma sumažinti dujų sąnaudų, nebent įsigijus naujesnį, modernesnį, tačiau ir brangesnį dujinį katilą.

Vis dėlto jei turite seną, bet geros būklės atmosferinio degiklio katilą, jį tikrai galima eksploatuoti taip, kad dujų sąnaudos būtų mažesnės. Labai svarbus veiksnys - namo termoizoliacija. Jei pastatas nesandarus, stebuklų neprigalvosi, bet vis tiek yra būdų, kaip sutaupyti dujų.

Pirmiausia, kaip pažymėjo „Katilų turgaus“ specialistas, katilas turi būti techniškai sutvarkytas. Tuomet nedidelėmis finansinėmis išlaidomis - reikia įsigyti kambario termostatą - galima toliau mažinti kuro sąnaudas. Kambario termostatų būna įvairių, jie kainuoja nuo 40 iki tūkstančio litų, todėl rinktis tikrai yra iš ko. Šis paprastas įrenginys taupo dujas ir gerina katilo valdymą. Jei kambaryje nustatysite 20 laipsnių temperatūrą, termostatas tik tokią ir užtikrins - nei didesnę, nei mažesnę, tad namie bus komfortiškai šilta. Katilas veiks budėjimo režimu tol, kol namai atvės žemiau nustatytos temperatūros.

Be to, kambario termostatas tausoja katilą, nes šis nedirba, jei temperatūra per žema. Atmosferiniam katilui rekomenduotina temperatūra - ne mažiau kaip 70 laipsnių Celsijaus. Įrengus termostatą katilas užsikuria ir gesta tuomet, kai reikia. Skaičiuojama, kad kambario termostatas gali sutaupyti bent 10 proc. dujų, o kai kuriais atvejais – net dvigubai daugiau.

Dujas galima taupyti ir kambario temperatūros sąskaita. Šilumininkų skaičiavimais, vienu laipsniu sumažinus kambario temperatūrą maždaug 5 proc. sumažėja dujų sąnaudos.

Gana daug šilumos energijos prarandama ir dėl šildymo sistemos tūrio. Žmonės pratę įrengti daug radiatorių, nes tiki, kad kuo jų daugiau, tuo geriau. Iš dalies tai mitas, mat pasitelkus kvalifikuotus šilumininkus galima labai tiksliai apskaičiuoti, kokio tūrio sistemos iš tiesų reikia. Kitaip namie bus jau šilta, o radiatoriai vis dar šildys patalpas.

Paskutinis patarimas: jeigu yra vamzdynų, neapvyniotų specialia šiltinamąja medžiaga, o patalpų, per kurias jie nutiesti, netikslinga šildyti, tokius vamzdžius reikėtų izoliuoti, kad neprarastumėte šilumos energijos.

Autonominė tiekimo sistema

Jei gyvenate vienkiemyje arba dujotiekio trasa jūsų gyvenamųjų namų rajoną aplenkia, dujinio šildymo sistemą įrengti nelengva, bet įmanoma. Tiesa, didelė gamtinių dujų talpykla prie namų tik retu atveju bus praktiškas sprendimas, nes tokią įtaisyti kainuoja bent 15-20 tūkst. litų, o kur dar įvairūs leidimai, kuriems teks gaišti laiką.

Jei vis dėlto nusprendėte šildytis dujomis ir ne kitaip, galite rinktis ir kitą sprendimą, kuris pasaulyje gana plačiai taikomas, tačiau Lietuvos rinkoje pristatytas visai neseniai. Tai autonominė dujų tiekimo sistema. Jos veikimas gana paprastas. Prie namo įrengiama saugojimo spinta ir į ją montuojami suskystintų dujų balionai. Sistemos kaina priklauso nuo spintos dydžio. Prie nuosavo namo dažniausiai instaliuojama 4-6 balionų talpos spinta.

„Tokia sistema iš esmės tinka bet kuriam individualiam namui. Nebūtina nei kloti pamatų, nei tiesti papildomų komunikacijų. Tai nėra didelis agregatas, todėl specialių papildomų leidimų, kaip didelės dujų talpyklos atveju, nereikia. Dujų balionai padalijami į dvi grupes. Kai pirmos grupės balionuose dujos baigiasi, automatika perjungia tiekimą iš antros grupės“, - paaiškino autonomines dujų tiekimo sistemas siūlančios įmonės „Saurida“ Dujų padalinio vadovas Rolandas Grinkevičius.

Tiesa, automatika išsprendžia ne visus rūpesčius, susijusius su tokios šildymo sistemos eksploatavimu. Pirmos grupės balionams ištuštėjus ir sistemai persijungus į atsarginę grupę, įsižiebia raudonas indikatorius. Tuomet namo šeimininkas turi skambinti į paslaugą teikiančią bendrovę ir užsakyti naujų balionų. Jų atgabenimu ir prijungimu pasirūpina tiekimo įmonės specialistai.

R. Grinkevičiaus teigimu, 100-150 kv. m namui užtenka keturių balionų spintos, o keisti balionus reikia ne dažniau nei du kartus per mėnesį. Vieno baliono kaina su montavimu atsieina apie šimtą litų. „Sauridos“ specialistų skaičiavimu, 150 kv. m namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti kas mėnesį reikia 4-5 balionų dujų. Tam naudojamos propanos dujos, mat propanas garuoja iki 42 laipsnių šalčio. Propano ir butano mišinys žiemą netinka, nes esant minusinei temperatūrai jis negaruoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"