TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šildymo sąskaitas mažina inovatyvi statyba

2013 01 24 6:00
Name sumontuota mechaninė butų ventiliacijos sistema su rekuperacija taupo gyventojų pinigus šildymui. / LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kad norint mažiau mokėti už šildymą geriausias būdas yra mažinti šiluminės energijos vartojimą, neignoruojant pasaulyje jau seniai žinomų inžinerinių sprendimų.

Jokių amerikų neatrado ir AB "Hanner", pirmoji Lietuvoje gavusi A klasės energinio naudingumo sertifikatą daugiabučiui.

Mat nuspręsta viename daugiabutyje sostinės gyvenamųjų namų komplekse "Bajorų kalvos" įrengti rekuperatorių. Ši vėdinimo sistema daugiausia naudojama pramoniniuose, dideliuose biurų pastatuose, prekybos centruose, o daugiabutyje įrengta bene pirmą kartą Lietuvoje. Dėl jos šio 2012 metais pastatyto namo vidutinio 60 kv. m ploto buto gyventojams šildymo paslaugos nekainuoja nė 100 litų.

Ne naujiena

"Mūsų statomame "Bajorų kalvų" gyvenamajame kvartale 2012 metais pastatytame name buvo sumontuota mechaninė butų ventiliacijos sistema su rekuperacija. Jos esmė yra ta, kad iš butų šalinamas oras sušildo iš lauko įeinantį orą ir šitaip sumažinami šilumos nuostoliai, - aiškina "Hanner" generalinis direktorius Arvydas Avulis. - Tokia sistema užtikrina reikalingą oro apykaitą butuose, todėl ant langų nesusikaupia kondensatas ir nesiformuoja pelėsinis grybelis ant sienų."

Tačiau svarbiausia, anot jo, kad rekuperacinė vėdinimo sistema 30 proc. sumažina šilumos nuostolius, todėl gyventojai gauna ir atitinkamai mažesnes sąskaitas už šildymo paslaugas.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos, anot A.Avulio, nėra naujiena Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, tokios ventiliacijos sistemos montuojamos visuose Helsinkio daugiabučiuose. "Mūsų nuomone, tokios sistemos netrukus turėtų paplisti ir Lietuvoje", - prognozuoja jis.

Beje, butas šiame name stebuklingai nekainuoja: kvadratinis metras - apie 4500 litų, taigi nusipirkti 60 kv. m ploto dviejų kambarių butą gyventojams atsiėjo apie 270 tūkst. litų.

Pelnas svarbiau

Klaipėdos pastatų inžinerinių sistemų projektavimo UAB "Pineka" projektų vadovas Gediminas Strukčinskas nėra toks optimistas. "Vien ventiliacijai investuoti į rekuperatorių - tik išlaidos, nors nežinau, kaip apskaičiuoti visada gryno oro naudą žmogaus organizmui, kaip ir tai, ką žmogui reiškia komfortas, - svarsto jis. - Apskritai reikia kompleksiškai vertinti, ar įrengti rekuperatorių verta."

Tačiau ir jis pripažįsta, kad šis įrenginys, turėdamas savybę išleidžiamu oru pašildyti įeinantį iš lauko, gali sutaupyti netgi daugiau nei trečdalį šilumos. Anot jo, bėda, kad statybininkai rekuperatorius laiko nereikalingomis investicijomis savo pelno sąskaita į gyventojų komfortą. Nors iš tikrųjų investicijos nėra įspūdingos - įrengti bendrą rekuperacinę sistemą 5 aukštų statomame daugiabutyje kainuoja 100-120 tūkst. litų.

Kitos klaipėdiškės UAB "Sidabro takas" direktoriaus Algio Maslausko teigimu, rekuperacine vėdinimo sistema pastaruoju metu dažniausiai domisi individualių gyvenamųjų namų savininkai. Rekuperatoriai, kuriais prekiauja ši bendrovė, yra apskaičiuoti vėdinti patalpas, kurių plotas neviršija 250 kv. m, todėl didesniems pastatams jie netinka, nebent tik įrengti atskiruose butuose.

Dar dažniau, anot A.Maslausko, gyventojai įsigyja orą šildančių kondicionierių. Abiem atvejais svarbiausia priežastis - taupyti šildymo išlaidas.

Autonominis pigiau

Energetikos specialistų apskaičiavimu, mažiausia yra centralizuotai tiekiamos šilumos savikaina, bet tai bent kol kas nelabai tinka Lietuvai, kurios centralizuoto šildymo ūkis yra susidėvėjęs. Būtent tai paskatino UAB "Balterma ir ko" ryžtis įrengti autonominio šildymo sistemą 16-oje naujų daugiabučių, pastatytų sostinės Fabijoniškių mikrorajone, S.Nėries gatvėje. Ant kiekvieno namo stogo įrengtas dujinis katilas butus aprūpina šiluma ir karštu vandeniu.

Pasak bendrovės autonominio šildymo sistemos priežiūros meistro Martyno Krulio, už 2 kambarių buto šildymą gruodį gyventojai mokėjo vidutiniškai 150 litų. Sutaupyti pavyko įvertinus pirmiausia tai, kad šilumos tinkluose nebuvo patirta nuostolių, būdingų centralizuotai šildymo sistemai.

Tiesa, tai tik keliomis dešimtimis litų mažiau, negu už šildymą praėjusių metų gruodį mokėjo ir naujų daugiabučių, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, gyventojai, tačiau gerokai mažiau, negu šildymas gruodį kainavo pusėtinos būklės anksčiau pastatytų daugiabučių gyventojams - vidutiniškai 315 litų už 60 kv. m ploto buto šildymą.

"Kai kurie gyventojai, žinoma, už šildymą galėjo mokėti ir 600 litų, jei gyvena kampiniame bute ir mėgsta, kad patalpose visada būtų ne mažiau kaip 25 laipsniai šilumos", - sako inžinierius.

Tiesa, jis pripažįsta, kad neabejotinai didžiausias galimybes reguliuoti savo šildymo išlaidas turi tie, kurie šildosi įsirengę katilus butuose. Bet S.Nėries gatvėje tokių dar neatsirado. Gal dėl to, kad šildymo paslaugos yra palyginti pigios, be to, iš anksto reikia gauti savivaldybės sutikimą, kad butas bus atjungtas nuo bendro šilumos ir karšto vandens tiekimo.

Didesnė bėda, anot M.Krulio, yra padažnėjęs savavališkas radiatorių užsukimas bendrose patalpose, nors tai draudžiama ir pagal įstatymus, ir pagal higienos normas, nes laiptinėje turi būti užtikrinta ne žemesnė kaip 14-16 laipsnių temperatūra. "Tokia gyventojų savivalė kelia grėsmę ne tik visai energetinei pastato sistemai, - aiškina specialistas. - Bendrosiose patalpose užšalus radiatoriams, iš karto sumažėja slėgis ir šildymo sistema išsiderina.

Be to, šaltis skverbiasi pro sienas, todėl daugiau šildyti reikia butus, ir galų gale nieko sutaupyti nepavyksta, o name ima veistis pelėsinis grybelis. Tada jau išlaidos remontui bus daug didesnės, negu gali pavykti sutaupyti mokesčio už bendrųjų patalpų šildymą sąskaita."

Drąsesnieji verslininkai imasi diegti ir daugiau naujovių. Antai minėtoji AB "Hanner" jau pasiskelbė planuojanti ateinantį pavasarį ant minėtojo A energinės klasės gyvenamojo namo stogo įrengti saulės jėgainę. Ekspertų skaičiavimais, saulės sukuriamos energijos turėtų užtekti šio namo poreikiams tenkinti.

"A energinė klasė - tai bazė, kuri tobulinama gali virsti aukštesne. Įrengus saulės jėgainę, pirmąjį A energinės klasės daugiabutį bus galima vadinti tausiuoju namu", - pažymėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"