TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šilta ekologija – nanomedžiagos prieš šiaudus

2015 12 04 6:00
Statyba iš šiaudų bene pati ekologiškiausia, o inovacijas šioje srityje kuria ir lietuviai.
Grynasbustas.lt nuotrauka

Ekologija yra viena svarbiausių krypčių kalbant tiek apie maisto produktus ar švaresnį transportą, tiek apie statybas. Šios srities inovatoriai imasi ne tik pasyvių, bet ir aktyvių namų statybos, t. y. kito evoliucijos etapo, kad energijos jie sunaudotų mažiau, negu patys pagamina.

Kalbant apie kuo mažesnes energijos sąnaudas gyvenant nuosavame name, vienas reikšmingiausių rodiklių yra pastato sandarumas. Jį, be kitų svarbių inžinerinių elementų ir kokybiškų medžiagų, užtikrina tinkamas namo apšiltinimas. Renkantis medžiagas namo fasadui šiltinti būtina atkreipti dėmesį ne tik į jų storį ar šiluminę varžą, bet ir į sandarumą. Kitaip konstrukcijoje liks šalčio tiltų.

„Šiltinimo medžiagų yra kiekvienam pagal poreikį ir kišenę. Nuo universaliai naudojamo polistireno putplasčio iki kur kas sudėtingesnių, ypatingų medžiagų, tokių kaip iš kosmoso pramonės atkeliavęs aerogelis. Matome tendenciją, kad prie didžiųjų miestų kylančių nuosavų namų gyvenviečių naujakuriai vis dažniau pageidauja ekologiško būsto. Juk tai ir mažesnės energijos sąnaudos, ir pati medžiaga nekenkia aplinkai, nekelia alergijos“, – pabrėžė architektas Donatas Kuklierius.

Statant namą sienų termoizoliacinis sluoksnis turi užtikrinti mažą šilumos laidumą iš vidaus žiemą ir mažą karščio laidumą iš išorės vasarą. Kartu jis privalo būti stiprus, atsparus smūgiams ir ugniai. Taip pat labai svarbi akustinė izoliacija. Be to, geriau, kai termoizoliacija yra kuo plonesnė.

Aerogelis dėl savo savybių yra sunkiai pranokstama šiltinimo medžiaga, bet gana nauja, todėl brangesnė.Ecofine.it nuotrauka

Kosminis aerogelis

Viena moderniausių, ekologiškiausių medžiagų (nors kilusi ne iš gamtos, o dirbtinė) yra aerogelis, atrastas dar praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje. Tačiau ilgą laiką chemijos inžinieriai nesugebėjo jo tinkamai stabilizuoti. Iš pradžių ši išskirtinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga sėkmingai buvo pritaikyta kosmose – saugojo nuo saulės karščio palydovų korpusus. Dabar ją drąsiai galima vadinti nauju mados klyksmu statybų industrijoje.

Aerogelis sveria vos apie 1,2 mg/cm3 ir yra tik 3 kartus sunkesnis už orą. Ši permatoma medžiaga atrodo lyg sušalę dūmai, tačiau 2 g aerogelio išlaiko net 2,5 kg svorio plytą. Be to, jis atsparus ugniai ir atlaiko iki 1400 laipsnių Celsijaus temperatūrą.

„Specialiuose autoklavuose iš išdžiovinto silicio ir jo oksidų gautas aerogelis beveik nieko nesveria. Užtat jo poringumas siekia 99 proc., ir tai užtikrina itin menką šilumos laidumą. Kadangi aerogelis yra ypač efektyvi termoizoliacinė medžiaga, jo paklausa statybų pramonėje kyla, bet kaina vis dar lieka didesnė negu įprastų šiltinimo medžiagų, nors kasmet po truputį mažėja“, – komentavo D. Kuklierius.

Aerogelis – tik tris kartus už orą sunkesnė medžiaga, pasižyminti unikaliomis termoizoliacinėmis savybėmis.Youtube.com stopkadras

Populiariausios – iš aerogelio gaminamos izoliacinės plokštės. Jos klijuojamos ar kitaip fiksuojamos prie sienos, o vėliau dengiamos armuoto tinko apdailos sluoksniais. Šiltinimo medžiagos iš aerogelio pasižymi tuo, kad izoliuojant jomis išorines sienas eliminuojami visi šilumos tilteliai, esantys prie langų, kampuose, šalia laikančių atramų. Tai padeda išlaikyti pastate šilumą ir leidžia šildymo įrenginiams veikti trumpiau arba ne visa galia, taip pat – sutaupyti energijos.

Aerogelio izoliacinės medžiagos (kietos arba minkštos plokštės, dembliai) yra nepaprastai plonos, išlaiko aukštus techninius parametrus. Dėl šių priežasčių jos ypač tinka restauruojant, renovuojant ir statant naujus pastatus – tiek eksterjerui, tiek interjerui.

Amžinos termoputos

Dėl kitos dažnai ekologiška vadinamos medžiagos – poliuretano termoputų, pasak architekto, laikomasi dvejopos nuomonės. Viena vertus, 30 cm storio putos savo šiluminėmis savybėmis prilygsta 3 metrų mūro sienai, todėl, tinkamai jas apsaugojus nuo vandens ir saulės spindulių bei palikus kontaktą su oru, iš esmės yra amžinos, nes nedūla.

Kita vertus, kai kurie specialistai įžvelgia nuodingų šių putų savybių ir pažymi, jog tai toli gražu nėra nekaltas šiltinimas šiaudais, suspaustomis pjuvenų plokštėmis ar celiulioze. „Poliuretano termoputose yra dujų, kurioms išsiveržti į aplinką neleidžia tik aukštas suspaudimo laipsnis. Pasitaiko atvejų, kai naudojant pigiausias putas tos dujos veržiasi į paviršių ir taip sugadina visas gerąsias medžiagos savybes. Tokį broką reikėtų priskirti prastai atliktam darbui – tai yra blogai sureguliuotam pagrindinės šiltinimo medžiagos ir stabilizuojančių priedų santykiui purškiant putas. Uždarų porų struktūros termoputos, naudojamos pastatams šiltinti, tikrai nekelia jokios grėsmės nei gyventojams, nei aplinkai“, – pažymėjo D. Kuklierius.

Šiuolaikiškos, bet nepigios šiltinimo putos pasižymi ypač dideliu elastingumu, tačiau turi ir tam tikrų minusų. Norint išsaugoti amžinas šios medžiagos šilumines savybes, būtina užtikrinti, kad ji „kvėpuotų“, t. y. kontaktuotų su oru. Poliuretano termoputos labai nemėgsta saulės spindulių, sniego ir lietaus.

Kadangi termoputos yra elastingos ir minkštos, jos netinka tinkavimo, apdailos darbams. Be to, pirmąkart šiltinant namą reikia turėti omenyje, kad putos labai greitai plečiasi. To neįvertinus galima sugadinti silpnesnes konstrukcijų vietas, pavyzdžiui, stogo dangą.

Pagal efektyvumą į skandinaviškas poliuretano putas yra panaši iš Kanados atkeliavusi termovata. Purškiama ji akimirksniu išsiplečia iki šimto kartų ir puikiai priglunda prie paviršiaus, todėl tinka iš esmės bet kokiems paviršiams šiltinti. Šios medžiagos šiluminės varžos savybės labai geros. Termovata nei pelija, nei pūva, jos nesunaikins ir graužikai.

Mažiau garantijų

Vis dėlto, kalbant apie ekologiškumą, sunku paneigti, jog ekologiškiausios šiltinimo medžiagos, kilusios iš gamtos, yra presuotų pjuvenų ar šiaudų plokštės. Tačiau jos negali pasigirti idealiomis šiluminės varžos savybėmis, kaip specialiai tam chemijos industrijos sukurtos medžiagos.

„Technologiškai sienų šiltinimas šiaudais labai panašus į šiltinimą akmens vata. Tiesiog vertikaliai sukalamas medinis karkasas, sudedami šiaudų ryšuliai ir visa ši konstrukcija apkalama lentomis. Vis dėlto šiltinimo sprendimų įmonės, be šio reikalo entuziastų, šiaudų nemėgsta, bet ne dėl rangos sudėtingumo, o dėl klientų reikalaujamų garantijų. Sąžiningai kalbant ir „nekabinant makaronų“ sunku keliasdešimčiai metų į priekį garantuoti, kad šiaudai nesupus, neužsidegs ir į juos neįsimes graužikai ar vabalai“, – kalbėjo D. Kuklierius.

Šiaip ar taip, abejonių dėl šiaudų ir pjuvenų plokščių ekologiškumo nekyla, o tinkamai izoliuotos ir padengtos ugniai atsparaus molio sluoksniu jos laiko labai ilgai. Įdomu tai, kad pasaulyje daug dėmesio sulaukiančias statybos iš šiaudų inovacijas, kaip „Ecococon“ šiaudų skydai, kuria ir lietuviai. Jei esate užkietėjęs ekologas, meistrų ir technologinės patirties statant namą tikrai pakaks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"