TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šiltas būstas ir sąskaitų dydis

2013 11 25 9:58
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Gana verkti ir tikėtis, kad kažkas sumažins šildymo sąskaitas ar apšildys jūsų būstą. „Galima nedaryti nieko arba imtis ryžtingų veiksmų, padėsiančių gyventi šilčiau ir taupiau”, - sako „Tausana” vadovas Rolandas Jurgelaitis. Tiesa, be investicijų neverta tikėtis didelių permainų. Juk grąža yra ne tik sutaupyti pinigai, bet ir komfortas suspaudus šaltukui grįžti į jaukius ir šiltus namus.

Renovacija ir papildomos gudrybės – išeitis senos statybos būstų gyventojams

Daugelis senos statybos daugiabučių gyventojų priversti ne tik taikstytis su prabangiomis šildymo sąskaitomis, bet ir neretai namuose kęsti šaltį. Pasak Vilniaus Gedimino Technologijų universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjo prof. Vytauto Martinaičio, sutaupyti senos statybos bute su centralizuota šildymo sistema neįmanoma. Ekspertų teigimu, daugiabučių gyventojai galės gyventi šilčiau ir taupiau tik tada, jei renovacijos metu bus apšiltintos namo išorės sienos, pakeisti visų butų ir laiptinių langai, renovuoti šiluminiai mazgai, subalansuoti šildymo stovai ir įrengtas radiatorių reguliavimas pagal patalpos temperatūrą.

Tuo tarpu, ar toks būstas bus šiltesnis, įtakos gali turėti pats šeimininkas. Efektyviausias būdas – pakeisti radiatorius ir langus. „Tiesa, jeigu savininkas permontuoja radiatorius į didesnius, keičia sistemas, įrenginėja grindų šildymą, jis vagia šilumą iš kaimynų. Šitokie sprendimai yra blogesni, nei nieko nedarymas“, – sako profesorius V.Martinaitis. Norint gyventi šilčiau, galima imtis ir mažesnių gudrybių: tarp radiatoriaus ir sienos įtaisyti šilumą atspindinčias aliuminio plėveles, neužstatyti radiatorių baldais ir neuždengti užuolaidomis, ant langų klijuoti plėveles, kurios iki trečdalio sumažina šilumos praradimą žiemą. „Paprastas stiklas visada atspindi šilumą į šaltesnę aplinką. Specialių plėvelių savybė atspindėti infraraudonuosius spindulius į abi puses, vasarą neleidžia patalpoms prišilti, o žiemą sulaiko šilumą iš vidaus“, – pasakoja plėvelės.lt direktorė Živilė Vaitkūnienė. Dažnai senos statybos namuose būna didelė drėgmė, o drėgnesnei patalpai sušildyti reikia daugiau šilumos energijos. Tinkamą drėgmės lygį galima palaikyti naudojant specialius drėgmės sugėriklius. Visi šie patarimai sutaupyti nerenovuotame name greičiausiai nepadės, tačiau tikrai padės gyventi šilčiau.

Naujos statybos butai: ar šildote, kuomet nesate namuose?

Naujos statybos butai pastatyti naudojant šiuolaikiškas apšiltinimo medžiagas, juose įrengtas autonominis šildymas, kuris leidžia suvartoti tiek šilumos energijos, kiek reikia. Daugelyje naujos statybos butų įrengtos šildomos grindys bei radiatoriuose įmontuotos termostatinės galvutės, suteikiančios šeimininkams galimybę reguliuoti patalpų temperatūrą. Naujų butų šildymo kaštai nėra dideli, tad ar galima sutaupyti daugiau? UAB „Tausana“ generalinis direktorius Rolandas Jurgelaitis sako, kad tokia galimybė yra, nes „prie radiatoriaus primontavus elektroninius termostatus, galima reguliuoti temperatūrą pagal buto ar namo šeimininko individualų gyvenimo ritmą. Galbūt jis į miegamąjį užsuka tik vėlai vakare, tad kam reikalinga didelė šiluma dienos metu? Galbūt nėra būtina šildyti butą, kol esate darbe, o vaikai mokykloje. Per ilgesnį laiką, nustebtumėte, kiek daug galima sutaupyti valandų, t.y. nenaudingai išleistų šildymo kaštų”, – pasakoja R.Jurgelaitis. Įprastus termoreguliatorius pakeitus į elektrinius, kuomet reguliuojamas ne tik temperatūros, bet ir laiko režimas, sutaupoma iki 23 % šilumos kaštų.

Modernios šildymo technologijos atsiperka per kelerius metus

Individualių namų gyventojai turi visišką laivę pasirūpinti tiek išorės, tiek vidaus apšiltinimu. Tiesa, name bet koks veiksmas ir priemonė atsispindi šildymo sąskaitose. Sutaupyti ypač padeda alternatyvi įranga - šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, moderni šilumos reguliavimo ir valdymo automatika. Kaštai priklauso ne tik nuo pasirinktos sistemos, bet ir patalpų šildymo temperatūros. Galbūt gyvenate dideliame name, kur į antrąjį aukštą užlipate tik miegoti, o gal apskritai gyvenate tik pirmame aukšte, tuomet nenaudojamuose kambariuose galima sumažinti temperatūrą. Modernios šildymo valdymo technologijos tai padeda padaryti vos vienu mygtuko spustelėjimu centriniame namo valdiklyje. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Giedrius Rimeika pasakoja, kad namuose įdiegus šildymo valdymo sistemą, sąskaitos sumažėjo perpus: „Įrengus sistemą dujos pabrango, o man šildymas atpigo. Šaltuoju metu už 180 kvadratų namą mokėdavau apie 900, o dabar moku 450 litų“, – patirtimi dalinasi R.Rimeika. Nors investicija į bet kokią sistemą yra didelė, skaičiuojant šiandieninėmis kuro kainomis, ji atsiperka per keletą metų.

Tiesa, kiek sumažės šilumos sąskaitos, apskaičiuoti sudėtinga, mat tai priklausys nuo žiemos: pasitvirtins šalčiausios žiemos prognozės ar vis dėlto ji bus šilta kaip šis ruduo. Kiek kaštų pavyks sutaupyti, taip pat priklausys ir nuo to, prie kokios temperatūros namuose jaučiatės komfortiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"