TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šilumogrąža gali sutaupyti milijonus

2015 04 22 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Jeigu daugiabučiuose ir kituose pastatuose būtų įrengti rekuperatoriai, leidžiantys atgauti ne mažiau kaip 70 proc. šilumos, gyventojai, verslas ir valstybė kasmet sutaupytų 150-250 mln. eurų, kuriuos kainuoja švaistoma brangi šiluma. Tačiau šiuo metu naujai statomuose ar renovuojamuose statiniuose šilumogrąžos sistemos neprivalomos.

Rekuperatorius – tai įrenginys, tiekiantis į patalpas gryną orą. Jis ne šildo ir ne vėsina, kaip kartais manoma. Rekuperatorius tiekia gryną orą į patalpas ir iš patalpų šalinamo nešvaraus, bet šilto oro sąskaita pašildo įeinantį gryną orą. Tokiu būdu, priklausomai nuo pastato ir naudojamo rekuperatoriaus tipo, "pagaunama" ir sutaupoma 70-90 proc. lauk iškeliaujančios šilumos.

Pastatų energetikos ekspertai pažymi, kad šilumogrąža, nors nėra joks stebuklas, vis dar neatrasta žemė daugeliui mūsų daugiabučių gyventojų. Naujos statybos daugiabučiuose, siekiant aukštesnio energinio naudingumo, rekuperacijos sistemos jau diegiamos, o daugelyje senų daugiabučių, net ir juos renovuojant, pastatų šilumogrąžos sistemos yra pamirštamos.

Jeigu renovacijos projektai įgyvendinami siekiant maksimalaus pastato sandarumo, tai kokybiškas jo patalpų vėdinimas vėliau lieka gyventojų problema.

„Visi nori šilto būsto, kuo artimesnio pasyvaus namo kriterijams. Taigi individualių namų statytojai apie šilumogrąžos svarbą žino ir rekuperacines sistemas, mano skaičiavimais, įsirengia 4 iš 5 nuosavus namus statančių naujakurių. Tačiau daugiabučiuose rekuperacija pamirštama, nors galėtų būti išnaudojama taip pat efektyviai. Iš pradžių tai nemenka investicija, bet vėliau ji atsiperka taupant šilumą. Net jei daugiabutis senas, galima įrengti minirekuperatorių bute, o vėliau atnaujinus pastatą, jis sėkmingai veiks“, - pažymėjo ilgametę vėdinimo sistemų projektavimo ir įrengimo patirtį sukaupusios įmonės „Exposito“ vadovas Žilvinas Strelčiūnas.

Šilumogrąža ir individuali apskaita

Apšiltinus pastatus ir pasiekus būtino jų sandarumo atsiranda būtinybė juos vėdinti, nes, skirtingai nei senos statybos daugiabučiuose, naujos statybos ir renovuotuose namuose nesandarumo gerokai sumažėja, o per likusius plyšius į patalpas patenka labai nedaug gryno oro.

Jei patalpos nevėdinamos, ore sparčiai kaupiasi žmonių sveikatai itin nepageidaujamų visokių priemaišų, tokių kaip žmogaus ir gyvūnų medžiagų apykaitos skilimo produktai, anglies dvideginis, iš statybinių medžiagų, baldų, buities priemonių išsiskiriančios medžiagos, įvairių oro gaiviklių aromatiniai angliavandeniai, dulkės. Patalpose jaučiama padidėjusi drėgmė, ypač drėgnose vietose atsiranda pelėsių, blogėja vidaus oro kokybė.

Energetikos ekspertas dr. Romanas Savickas siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad apie 75 proc. laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl labai svarbu, kokiu oru kvėpuojame. Kiekvieną parą suaugusiam žmogui reikia apie 25 tūkst. litrų oro, todėl nesunku suprasti, kad oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė labai stipriai veikia mūsų sveikatą. Tam, kad nuolat daugėja žmonių, sergančių įvairiomis alergijomis, astma, turi įtakos ir blogas patalpų oras.

Rekuperacinė sistema užtikrina patalpų mikroklimatą, tiekdama gryną orą ištisus metus. „Renovuojamuose daugiabučiuose diegiamos šilumogrąžos sisemos kartu su inividualia šilumos apskaita iš esmės išspręstų su šildymu ir patalpų vėdinimu susijusias problemas, padėtų taupyti šilumą, o kartu - ir gyventojų pinigus. Tačiau daugiabučių energijos vartojimas labai skirtingas. Gyventojai, įsigydami ar nuomodami būstą, ne visuomet gali objektyviai įvertinti pastato parametrus - ar šiltai jame gyvens ir kiek už tą šilumą teks mokėti“, - pažymėjo energetikos ekspertas R. Savickas.

Prasilenkia su realybe

Atlikdamas ilgalaikius pastatų energinio vertinimo tyrimus R. Savickas pabrėžė, kad dabar taikomas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas ar energinis auditas dažnai iškraipo realų pastato energijos suvartojimo vaizdą. Todėl išgryninęs metodologiją energetikos ekspertas sukūrė Faktinių energijos vartojimo klasių (FEVK) modelį, o pagal jį – interaktyvų Vilniaus žemėlapį, kuriame gyventojai gali lengvai patikrinti sostinės daugiabučių FEVK.

„Dabar išduodant pastato energinio naudingumo sertifikatą apskaičiuotas pastato energijos kiekis yra tik teorinis, skaičiavimams naudojant teorines vertes ir koeficientus. Nors testas atliktas, sertifikatas gautas, pastatai gali faktiškai vartoti visiškai kitokį energijos kiekį. Pastatą įvertinant pagal FEVK metodiką, eliminuojami tikrąjį vaizdą iškraipantys faktoriai. Ši priemonė gali puikiai pasitarnauti tiek atskirų daugiabučių energijos vartojimą norintiems įvertinti gyventojams, tiek ir renovacijos procesus koordinuojančios savivaldybėms“, - teigė R. Savickas.

Pernai Europos miestus vienijančios organizacijos „Eurocities“ konkurse R. Savicko sukurta inovacija pelnė pirmąją vietą. Šią savaitę 22-ojoje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje RESTA su interaktyviu FEVK žemėlapiu galės susipažinti visi parodos lankytojai. Šį žemėlapį pristatys pats inovacijos autorius ir parodoje Vilniaus miesto energetikos dienas organizuojanti sostinės savivaldybė. FEVK žemėlapis taip pat pasiekiamas interneto svetainėje Vilnius.lt, kairėje titulinio puslapio pusėje paspaudus skydelį „Sumažinkite sąskaitas už šildymą“. Efektyviausi daugiabučiai šiame žemėlapyje žymimi 1 klase, neefektyviausi – 15 klase.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"