TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šilumogrąža, vėdinimas ir kondicionavimas – beveik būtini

2016 04 27 6:00
Dauguma naujus namus statančių šeimininkų nebeapsieina ne tik be rekuperacijos (vėdinimo su šilumogrąža), bet ir be kondicionavimo sistemų. LŽ archyvo nuotrauka

Kondicionierių žmonės dažniausiai įsivaizduoja kaip karštą dieną malonią vėsą garantuojantį prietaisą. Tačiau nedaug kas supranta, kad kondicionierius gali ne tik vasarą vėsinti patalpas, bet ir žiemą jas šildyti.

Inverterinio tipo oro kondicionieriai gali šildyti patalpą iki –15 laipsnių aplinkos temperatūros. Šilumos siurbliai gali šildyti patalpas iki –25 laipsnių aplinkos temperatūros.

Įmonės „Vilniaus šalna“, kurios viena iš veiklos sričių – vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, vadovė Lijana Bublevičienė pažymėjo, jog šiandien dauguma naujus namus statančių šeimininkų nebeapsieina ne tik be rekuperacijos (vėdinimo su šilumogrąža), bet ir be kondicionavimo sistemų. Supratę jų naudą ne tik taupant šilumą, bet ir kuriant sveikesnį patalpų mikroklimatą, lietuviai vis dažniau konsultuojasi ir sistemų įrengimą patiki šios srities specialistams.

„Žmonės renkasi pagal kišenę. Jei nori rinkoje prestižą įgijusio vardo, aišku, turi brangiau sumokėti. Kitiems pakanka ekonominio varianto, kuris, tinkamai įrengtas, irgi gali veikti gerai. Atkreipčiau dėmesį, jog oro kondicionieriai turi ir papildomų funkcijų, pavyzdžiui, valo patalpų orą. Bet jei kas nors iš šeimos narių yra ypač alergiškas, tuomet reikėtų papildomo oro valytuvo. Jis turi galingus filtrus ir yra pritaikytas būtent oro alergenams iš aplinkos pašalinti“, – teigė pašnekovė.

Tinkamai suprojektuoja

Pasak „Vilniaus šalna“ direktorės, rekuperacijos ir kondicionavimo sistemos nebūtinai turi būti pačios brangiausios, kad veiktų be priekaištų.

„Rekuperacijos ar kondicionavimo sistemos kainą nulemia sistemos, medžiagų ir įrengimo darbų kaina. Profesionalai, prieš įrengdami tokias sistemas, skaičiuoja, parengia projektą. Atsižvelgiant į patalpų tūrį, išdėstymą, jose gyvenančių šeimos narių skaičių, pritaikoma ir rekuperacijos ar kondicionavimo sistema. Bet šeimininkai neretai pagaili 100–150 eurų tam, kad inžinierius parengtų bei parengtų projektą, ir kreipiasi į „garažinius“ meistrus. O tuomet, kai kyla problemų, sistema neveikia taip, kaip turėtų, kaltų nelieka, o klaidas tenka taisyti profesionalams“, – pažymėjo L.Bublevičienė.

Trijų asmenų šeima per parą į orą vidutiniškai iškvepia maždaug kibirą – apie 10 litrų – vandens garų. Kad jie nesikauptų, o į gyvenamąją patalpą nuolat patektų gryno oro, kvėpuoti privalo pats namas. Tinkamai pagal poreikį įrengta vėdinimo sistema leidžia ne tik išlaikyti patalpoje optimalų mikroklimatą, bet ir taupo brangią šilumą.

Sprendimas mažoms patalpoms

Jei patalpos nevėdinamos, ore sparčiai kaupiasi žmonių sveikatai itin nepageidaujamų priemaišų, tokių kaip žmogaus ir gyvūnų medžiagų apykaitos skilimo produktai, anglies dioksidas, iš statybinių medžiagų, baldų, buities priemonių išsiskiriančios medžiagos, įvairių oro gaiviklių aromatiniai angliavandeniai, dulkės. Patalpose jaučiama padidėjusi drėgmė, ypač drėgnose vietose atsiranda pelėsių, blogėja vidaus oro kokybė.

„Jei galimybės įrengti pilną vėdinimo ir rekuperacijos sistemą nėra, lubų neišeis žeminti ir išvedžioti vamzdžius, veiksmingu priverstinio vėdinimo be ortakių sprendimu gali tapti sieninis mini rekuperatorius, kuris pritaikytas nedidelėms patalpoms ir biurams. Toks sprendimas tinka patalpai, kurios plotas siekia 60–100 m2“, – sakė vėdinimo sistemų ekspertas Giedrius Dargis.

Pasak pašnekovo, įrengiant mini-rekuperatorių, sienoje šalia radiatoriaus arba virš jo gręžiama skylė ir įstatomas oro pritekėjimo vamzdis su ventiliatoriumi, filtru ir grotelėmis. O vonioje, virtuvėje ar tualete į vėdinimo šachtą montuojamas oro šalinimo ventiliatorius. Oras patalpoje juda dėl slėgių skirtumo nuo vieno taško link kito. Vėdinimo principas panašus kaip ir natūralios vėdinimo sistemos.

„Skirtumas tas, kad, kaip tvirtina šios sistemos gamintojai, šilumos nuostoliai, lyginant su vėdinimu pro pravertą langą, mažesni 36–39 proc., nes į vidų patenkantį šaltą orą sušildo nuo radiatoriaus kylantis šiltas oras. Tačiau sistema turi du esminius trūkumus – angas reikia įrengti kiekvienoje patalpoje, o įeinantis oras sušyla menkai, nes nėra specialaus jo pašildymo“, – pažymėjo G.Dargis.

Šilumogrąža sutaupo daug

Rekuperatorius – tai įrenginys, tiekiantis į patalpas gryną orą. Jis ne šildo ir ne vėsina, kaip kartais manoma. Rekuperatorius tiekia gryną orą į patalpas ir iš patalpų šalinamo nešvaraus, bet šilto oro sąskaita pašildo įeinantį gryną orą. Tokiu būdu, priklausomai nuo pastato ir naudojamo rekuperatoriaus tipo, „pagaunama“ ir sutaupoma 70–90 proc. lauk iškeliaujančios šilumos. Pastatų energetikos ekspertai pažymi, kad šilumogrąža, nors nėra joks stebuklas, vis dar neatrasta žemė daugeliui mūsų daugiabučių gyventojų

Individualiuose namuose, kaip ir naujos statybos daugiabučiuose, siekiant aukštesnio energinio naudingumo, rekuperacijos sistemos jau diegiamos, o daugelyje senų daugiabučių, net ir juos renovuojant, pastatų šilumogrąžos sistemos yra pamirštamos. Jeigu renovacijos projektai įgyvendinami siekiant maksimalaus pastato sandarumo, tai kokybiškas jo patalpų vėdinimas vėliau lieka gyventojų problema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"