Šilumos paieškos senuose daugiabučiuose

Ilona Staškutė   2013-04-24 04:55
Ilona Staškutė
 
2013-04-24 04:55
S.Ženauskas: "Energinio naudingumo sertifikatas turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Nuo šių me­tų pra­džios par­duo­dant bu­tą ar na­mą pri­va­lu pa­teik­ti ener­gi­nio nau­din­gu­mo ser­ti­fi­ka­tą, bet gy­ven­to­jams iki šiol ky­la dau­gy­bė ne­aiš­ku­mų, kaip jis iš­duo­da­mas ir kam rei­ka­lin­gas.

Ener­gi­nis ser­ti­fi­ka­vi­mas nė­ra nau­jie­na, bet anks­čiau jis bu­vo at­lie­ka­mas tik di­de­liems ko­mer­ci­niams pa­sta­tams ir nau­jiems bei re­no­vuo­ja­miems dau­gia­bu­čiams.

Pa­sta­tai pa­gal ener­gi­nį nau­din­gu­mą skirs­to­mi į 9 kla­ses, iš jų že­miau­sia - G kla­sė, o aukš­čiau­sia - A++. Kla­sė ro­do, kiek pa­sta­tas su­nau­do­ja ši­lu­mos ener­gi­jos per šil­dy­mo se­zo­ną. Tie­sa, A ir aukš­tes­nes kla­ses ati­tin­kan­čių būs­tų Lie­tu­vo­je kol kas tė­ra vie­ne­tai.

Dau­gu­ma se­nos sta­ty­bos dau­gia­bu­čių pri­ski­ria­mi pra­sčiau­sioms ener­gi­nio nau­din­gu­mo kla­sėms, bet ne vi­suo­met aukš­tes­nė kla­sė reiš­kia ma­žes­nes šil­dy­mo iš­lai­das. Šias su­bti­ly­bes pa­aiš­ki­no LŽ pa­šne­ko­vas pa­sta­tų ener­gi­nio nau­din­gu­mo ser­ti­fi­ka­vi­mo eks­per­tas Sta­nis­la­vas ŽE­NAUS­KAS.

- Kam rei­ka­lin­gas ener­gi­nis ser­ti­fi­ka­tas?

- Ser­ti­fi­ka­vi­mas pra­si­de­da nuo už­sa­ko­vų. Tai ga­li bū­ti ko­mer­ci­nių pa­sta­tų sa­vi­nin­kai, dau­gia­bu­čių sta­ty­to­jai ar bu­to gy­ven­to­jai. Bu­to ser­ti­fi­ka­tas rei­ka­lin­gas tik par­duo­dant - be jo no­ta­ras ne­ga­li pa­tvir­tin­ti bu­to pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties.

Da­bar ser­ti­fi­ka­vi­mas pri­va­lo­mas vi­siems ob­jek­tams, ku­riuo­se yra šil­dy­mo sis­te­mos. Ne­pri­va­lo­ma tik ne­šil­do­miems pa­sta­tams - san­dė­liams, ga­ra­žams ir pan., nes jei pa­sta­te nė­ra šil­dy­mo sis­te­mos, va­di­na­si, nė­ra ir jo­kių nuo­sto­lių. Ener­gi­nio nau­din­gu­mo ser­ti­fi­ka­tas tu­ri par­ody­ti, kiek ši­lu­mos rei­kia būs­tui šil­dy­ti. Ener­giš­kai nau­din­ges­ni na­mai tu­rė­tų bū­ti la­biau ver­ti­na­mi pir­kė­jų, bet kol kas rin­ko­je ne­ma­ty­ti, kad kas nors į tai la­bai kreip­tų dė­me­sį.

Bu­tams tai­ko­ma su­pap­ras­tin­ta ser­ti­fi­ka­vi­mo tvar­ka, pa­gal ku­rią rea­liai nie­ko skai­čiuo­ti ne­rei­kia - bu­tas au­to­ma­tiš­kai pri­ski­ria­mas pra­sčiau­siai G kla­sei ir iš­duo­da­mas ti­pi­nis ser­ti­fi­ka­tas. Ne­ži­nau, ką tuo no­ri­ma pa­siek­ti, nes toks ser­ti­fi­ka­tas jo­kios in­for­ma­ci­jos ne­su­tei­kia. Tai tik pi­ni­gų iš­lei­di­mas, jis iš­duo­da­mas net ne­pa­si­žiū­rė­jus į bu­tą.

- Kaip tą ser­ti­fi­ka­tą gau­ti?

- Ti­pi­nį ener­gi­nio nau­din­gu­mo ser­ti­fi­ka­tą ga­li iš­duo­ti eks­per­tas, ar­ba jį ga­li­ma už­si­sa­ky­ti pa­tiems. Jo kai­na pas eks­per­tus svy­ruo­ja nuo 50 iki 120 li­tų, o už­si­sa­ky­ti sa­va­ran­kiš­kai (Sta­ty­bos pro­duk­ci­jos ser­ti­fi­ka­vi­mo cen­tro pus­la­py­je www.spsc.lt - aut.) su mo­kes­čiais kai­nuo­ja apie 15 li­tų, bet dėl pa­to­gu­mo ar ne­ži­no­ji­mo žmo­nės vis dar krei­pia­si į eks­per­tus ir dėl ti­pi­nių ser­ti­fi­ka­tų.

In­di­vi­dua­liems na­mams ti­pi­niai ser­ti­fi­ka­tai ne­iš­duo­da­mi. Na­mus rei­kia įver­tin­ti, tai kai­nuo­ja 200-300 li­tų. Pri­va­tūs na­mai ati­tin­ka la­bai įvai­rias ener­gi­nio nau­din­gu­mo kla­ses. Jei na­mas nė kiek ne­ap­šil­tin­tas, ga­li­ma ti­kė­tis G ar­ba F kla­sės, o jei­gu žmo­nės na­mą ap­šil­ti­nę, kla­sė pri­klau­so nuo šil­ti­ni­mo me­džia­gos sto­rio. Jei sie­nos šil­tin­tos apie 15 cm šil­ti­ni­mo sluoks­niu, ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta C ar­ba D kla­sė, o jei­gu na­me yra re­ku­pe­ra­ci­nė sis­te­ma ar nau­do­ja­mi ki­to­kie gam­tos iš­tek­liai, na­mo ener­gi­nis nau­din­gu­mas ga­li pa­siek­ti B ar aukš­tes­nę kla­sę.

- Ar ver­ti­na­mi se­ni dau­gia­bu­čiai ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į aukš­tes­nę nei G kla­sę?

- Gal­būt per vie­ną laip­te­lį, bet ne aukš­čiau. Aukš­tes­nei kla­sei gau­ti tu­ri bū­ti ge­riau ap­šil­tin­tos sie­nos ir sto­gas, o se­nų dau­gia­bu­čių sie­nos - pa­pras­tai tik ply­tos ar­ba blo­kai. Nau­jos sta­ty­bos bu­tams ga­li­ma su­teik­ti ge­ro­kai aukš­tes­nės kla­sės ser­ti­fi­ka­tus, dau­gu­ma jų ati­tin­ka bent C kla­sę. Yra tam ti­kros ri­bos, kai bu­tas pri­ski­ria­mas vie­nai kla­sei, ka­da - ki­tai, bet vie­tos in­terp­re­ta­ci­joms nė­ra. Ener­gi­nis nau­din­gu­mas skai­čiuo­ja­mas nau­do­jant spe­cia­lią prog­ra­mą, į ją su­ve­dus ma­ta­vi­mų duo­me­nis. Iš akies pri­temp­ti pa­sta­to prie aukš­tes­nės kla­sės ne­pa­vyks.

- Kiek įma­no­ma pa­ge­rin­ti se­no dau­gia­bu­čio nau­din­gu­mą jį re­no­vuo­jant?

- Re­no­va­ci­ja nė­ra mū­sų ša­lies pra­si­ma­ny­mas. Pa­gal Eu­ro­pos Bend­ri­jos su­si­ta­ri­mą iki 2020 me­tų vi­si pa­sta­tai vals­ty­bė­je tu­ri bū­ti ne že­mes­nės kaip C kla­sės, o mo­der­ni­zuo­jant rei­kia pa­siek­ti ne že­mes­nę kaip D kla­sės. No­rint iš­gau­ti B ar aukš­tes­nes kla­ses, pri­si­de­da pa­pil­do­mi veiks­niai, to­kie kaip gam­tos iš­tek­lių pa­nau­do­ji­mas. Jei pa­sta­te to nė­ra, aukš­čiau nei C kla­sė ne­iš­šok­si, bet re­no­vuo­jant pa­siek­ti C ar D kla­sę vi­sai rea­lu.

- Ar ši­lu­mos nuo­sto­lių su­ma­žė­ji­mas ga­na reikš­min­gas, kad re­no­va­ci­ja at­si­pirk­tų?

- Žiū­rint, kaip skai­čiuo­si­me. Pa­vyz­džiui, Vil­niu­je bu­to kvad­ra­ti­nio me­tro kai­na se­na­me ir nau­ja­me dau­gia­bu­ty­je, ta­me pa­čia­me ra­jo­ne ga­li skir­tis apie 1000 li­tų. Per­kant 50 kv. m bu­tą su­si­da­ro 50 tūkst. li­tų skir­tu­mas, o re­no­va­ci­ja, įskai­tant vals­ty­bės par­amą, to­kiam bu­tui kai­nuo­ja apie 20 tūkst. li­tų. Gau­tas ener­gi­nis efek­ty­vu­mas tu­rė­tų bū­ti pa­na­šus.

Bet di­džiau­sias mi­nu­sas, kad daž­niau­siai per re­no­va­ci­ją ne­kei­čia­ma vi­sa šil­dy­mo sis­te­ma pa­sta­te, žmo­nėms ne­su­tei­kia­ma ga­li­my­bė pa­tiems re­gu­liuo­ti ši­lu­mos kie­kio bu­tuo­se. Tie­sa, kiek re­no­vuo­ti dau­gia­bu­tį, spren­džia pa­tys gy­ven­to­jai.

Kiek te­ko gir­dė­ti iš re­no­vuo­tuo­se na­muo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių, šil­dy­mo sąs­kai­tos su­ma­žė­ja vos apie 1-2 li­tus už kv. m, bet ne 50 pro­cen­tų, tai­gi rea­lus at­si­pir­ki­mo lai­kas la­bai il­gas. Bū­na, kad re­no­vuo­tuo­se na­muo­se šil­dy­mo sąs­kai­tos vi­sai ne­su­ma­žė­ja. Prob­le­mos rei­kia ieš­ko­ti ši­lu­mos punk­te. Vi­si vamz­džiai ja­me tu­rė­tų bū­ti izo­liuo­ti. An­tai vie­no ban­dy­mo me­tu ti­kri­no­me, ko­kios tem­pe­ra­tū­ros tech­ni­nis van­duo at­ei­na į na­mą ir ko­kios tem­pe­ra­tū­ros jis iš­ei­na iš ši­lu­mos punk­to į bu­tus. Pa­aiš­kė­jo, kad vien ši­lu­mos punk­te pra­ran­da­ma 20 proc. ener­gi­jos. Ši­lu­mos iš­sau­go­ji­mas yra vi­sa sis­te­ma, ne­už­ten­ka vien ap­šil­tin­ti na­mą - svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į kiek­vie­ną de­ta­lę.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Re.  78.61.66.114 2013-05-02 15:38:28
Geras straipsnis.Patiko.
7 0  Netinkamas komentaras
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Šį sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24 – 25 die­no­mis, Ita­li­jo­je Ma­džo­rės (Mag­gio­re) mies­te vy­ku­sia­me Pa­sau­lio Tau­tų ko­man­di­nio čem­pio­na­to fi­na­le pir­mą kar­tą da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos rink­ti­nė. Ta­čiau Lie­tu­vos [...]
Sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me ket­vir­ta­ja­me reg­bio „Top“ ly­gos tu­re už­ti­krin­tas per­ga­les iš­ko­vo­jo tur­ny­ro favoritės Šiau­lių eki­pos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami