TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šilumos paieškos senuose daugiabučiuose

2013 04 24 4:55
S.Ženauskas: "Energinio naudingumo sertifikatas turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo šių metų pradžios parduodant butą ar namą privalu pateikti energinio naudingumo sertifikatą, bet gyventojams iki šiol kyla daugybė neaiškumų, kaip jis išduodamas ir kam reikalingas.

Energinis sertifikavimas nėra naujiena, bet anksčiau jis buvo atliekamas tik dideliems komerciniams pastatams ir naujiems bei renovuojamiems daugiabučiams.

Pastatai pagal energinį naudingumą skirstomi į 9 klases, iš jų žemiausia - G klasė, o aukščiausia - A++. Klasė rodo, kiek pastatas sunaudoja šilumos energijos per šildymo sezoną. Tiesa, A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai.

Dauguma senos statybos daugiabučių priskiriami prasčiausioms energinio naudingumo klasėms, bet ne visuomet aukštesnė klasė reiškia mažesnes šildymo išlaidas. Šias subtilybes paaiškino LŽ pašnekovas pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Stanislavas ŽENAUSKAS.

- Kam reikalingas energinis sertifikatas?

- Sertifikavimas prasideda nuo užsakovų. Tai gali būti komercinių pastatų savininkai, daugiabučių statytojai ar buto gyventojai. Buto sertifikatas reikalingas tik parduodant - be jo notaras negali patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutarties.

Dabar sertifikavimas privalomas visiems objektams, kuriuose yra šildymo sistemos. Neprivaloma tik nešildomiems pastatams - sandėliams, garažams ir pan., nes jei pastate nėra šildymo sistemos, vadinasi, nėra ir jokių nuostolių. Energinio naudingumo sertifikatas turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti. Energiškai naudingesni namai turėtų būti labiau vertinami pirkėjų, bet kol kas rinkoje nematyti, kad kas nors į tai labai kreiptų dėmesį.

Butams taikoma supaprastinta sertifikavimo tvarka, pagal kurią realiai nieko skaičiuoti nereikia - butas automatiškai priskiriamas prasčiausiai G klasei ir išduodamas tipinis sertifikatas. Nežinau, ką tuo norima pasiekti, nes toks sertifikatas jokios informacijos nesuteikia. Tai tik pinigų išleidimas, jis išduodamas net nepasižiūrėjus į butą.

- Kaip tą sertifikatą gauti?

- Tipinį energinio naudingumo sertifikatą gali išduoti ekspertas, arba jį galima užsisakyti patiems. Jo kaina pas ekspertus svyruoja nuo 50 iki 120 litų, o užsisakyti savarankiškai (Statybos produkcijos sertifikavimo centro puslapyje www.spsc.lt - aut.) su mokesčiais kainuoja apie 15 litų, bet dėl patogumo ar nežinojimo žmonės vis dar kreipiasi į ekspertus ir dėl tipinių sertifikatų.

Individualiems namams tipiniai sertifikatai neišduodami. Namus reikia įvertinti, tai kainuoja 200-300 litų. Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases. Jei namas nė kiek neapšiltintas, galima tikėtis G arba F klasės, o jeigu žmonės namą apšiltinę, klasė priklauso nuo šiltinimo medžiagos storio. Jei sienos šiltintos apie 15 cm šiltinimo sluoksniu, gali būti nustatyta C arba D klasė, o jeigu name yra rekuperacinė sistema ar naudojami kitokie gamtos ištekliai, namo energinis naudingumas gali pasiekti B ar aukštesnę klasę.

- Ar vertinami seni daugiabučiai galėtų pretenduoti į aukštesnę nei G klasę?

- Galbūt per vieną laiptelį, bet ne aukščiau. Aukštesnei klasei gauti turi būti geriau apšiltintos sienos ir stogas, o senų daugiabučių sienos - paprastai tik plytos arba blokai. Naujos statybos butams galima suteikti gerokai aukštesnės klasės sertifikatus, dauguma jų atitinka bent C klasę. Yra tam tikros ribos, kai butas priskiriamas vienai klasei, kada - kitai, bet vietos interpretacijoms nėra. Energinis naudingumas skaičiuojamas naudojant specialią programą, į ją suvedus matavimų duomenis. Iš akies pritempti pastato prie aukštesnės klasės nepavyks.

- Kiek įmanoma pagerinti seno daugiabučio naudingumą jį renovuojant?

- Renovacija nėra mūsų šalies prasimanymas. Pagal Europos Bendrijos susitarimą iki 2020 metų visi pastatai valstybėje turi būti ne žemesnės kaip C klasės, o modernizuojant reikia pasiekti ne žemesnę kaip D klasės. Norint išgauti B ar aukštesnes klases, prisideda papildomi veiksniai, tokie kaip gamtos išteklių panaudojimas. Jei pastate to nėra, aukščiau nei C klasė neiššoksi, bet renovuojant pasiekti C ar D klasę visai realu.

- Ar šilumos nuostolių sumažėjimas gana reikšmingas, kad renovacija atsipirktų?

- Žiūrint, kaip skaičiuosime. Pavyzdžiui, Vilniuje buto kvadratinio metro kaina sename ir naujame daugiabutyje, tame pačiame rajone gali skirtis apie 1000 litų. Perkant 50 kv. m butą susidaro 50 tūkst. litų skirtumas, o renovacija, įskaitant valstybės paramą, tokiam butui kainuoja apie 20 tūkst. litų. Gautas energinis efektyvumas turėtų būti panašus.

Bet didžiausias minusas, kad dažniausiai per renovaciją nekeičiama visa šildymo sistema pastate, žmonėms nesuteikiama galimybė patiems reguliuoti šilumos kiekio butuose. Tiesa, kiek renovuoti daugiabutį, sprendžia patys gyventojai.

Kiek teko girdėti iš renovuotuose namuose gyvenančių žmonių, šildymo sąskaitos sumažėja vos apie 1-2 litus už kv. m, bet ne 50 procentų, taigi realus atsipirkimo laikas labai ilgas. Būna, kad renovuotuose namuose šildymo sąskaitos visai nesumažėja. Problemos reikia ieškoti šilumos punkte. Visi vamzdžiai jame turėtų būti izoliuoti. Antai vieno bandymo metu tikrinome, kokios temperatūros techninis vanduo ateina į namą ir kokios temperatūros jis išeina iš šilumos punkto į butus. Paaiškėjo, kad vien šilumos punkte prarandama 20 proc. energijos. Šilumos išsaugojimas yra visa sistema, neužtenka vien apšiltinti namą - svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną detalę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"