Šimtametė sodyba Plokščiuose mena dabartį

Nijolė STORYK 2011-07-19 00:00
Nijolė STORYK 2011-07-19 00:00
Nijolės Storyk nuotrauka
Se­no ir nau­jo gy­ve­ni­mo at­spin­džiai kaip nie­kur ki­tur glau­džiai su­si­py­nė Plokš­čių mies­te­lio, esan­čio Ša­kių ra­jo­ne, itin vaiz­din­go­je vie­to­vė­je prie Ne­mu­no kai­rio­jo kran­to, poe­tės Ma­ri­jos Skuls­čie­nės so­dy­bo­je.

Retai taip atsitinka, kad prieš šimtą metų tėvų suręsta pastogė išliktų tokia, kokia buvo, - autentiška, tvirta ir tinkama gyventi. Dar rečiau galima sutikti tuose namuose gyvenusius žmones, kurie paprastai nesulaukia tokio garbingo amžiaus. Pastatas stovi lyg paminklas jiems, nors jų jau nebėra.

Lagaminas su trimis knygelėmis

M.Skulsčienė - itin garbingo amžiaus. Šią vasarą Plokščių poetė paminėjo 90 metų jubiliejų. Jos kraitis - kūryba, poezijos knygelės. Ir ne tik tai. Marija turi kuo pasidžiaugti - išsaugota sena ąžuolinių rąstų troba, užauginti keturi vaikai, auga jauniausioji karta - anūkai. Šalia jos - duktė Asta, kuri rūpinasi mama ir nepalieka jos be priežiūros.

Kai ateina vasara, abi moterys skuba kuo greičiau palikti Kauną, kad galėtų Plokščių šimtametėje sodyboje gėrėtis gamta, džiaugtis jos malonumais. Senutė kasmet dedasi į lagaminą tuos pačius tris daiktus - skirtingas knygeles, kurios itin glaudžiai susijusios su jos pačios gyvenimu. Jei jų nepasiimtų, jai tai būtų kaip dalies savęs praradimas ir atminimo, kurio nevalia ištrinti, netektis. Duktė nė nemėgina jai prieštarauti, kam kasmet tas knygeles kilnoja. Supranta, kitaip nebus.

Žinoma, vietiniai gyventojai didžiuojasi, kad šalia jų gyvena poetė, kuri savo kūryba garsina Plokščių miestelį, kaip kadaise, pasak senų žmonių, šioje unikalioje vietovėje lankydamasis poetas Vincas Kudirka. Jis kūrė sėdėdamas ant riedulio, kuris kažkokiu keistu būdu atsirado pro Plokščius tekančio Vaiguvos upės viduryje. Upė unikali dar ir tuo, kad šalia jos gyvenantiems žmonėms tai vienintelis kelias patekti į savo namus. Taip atsirado upė-gatvė, kurios tokios niekur kitur nėra.

Vaiguvos upė-gatvė paminėta neatsitiktinai. Prieš daugelį metų prie tos upės stovėjo M.Skulsčienės tėvų Antano ir Konstancijos Jasevičių namai. Vėliau, kai šeimai valdžia davė žemės tame pačiame miestelyje, tik kitoje vietoje, jie pasistatė ąžuolinę trobą, vėliau prie namo atsirado medinis kryžius.

Šalia - du pastatai

Nežinant, kas yra sodybos šeimininkai, pro šalį einant miestelio gatve žvilgsnis krypsta į iš ąžuolo išskobtą medinį kryžių. Tokio kryžiaus nerasi nė prie vienos trobos. Kai kurie ženklai liudija, kad jis čia stovi jau seniai - medis vietomis įskilęs, apsilupinėję dažai. Kaip kryžius atlaikė laikus, kai tokie dalykai buvo kaip kokia rakštis vietinei kolūkio valdžiai? Kodėl apskritai prie namų jis buvo pastatytas ir ką reiškė tų namų šeimininkams?

Karštą vasaros dieną pro plačiai atvertus namo langus plevena lengvos baltos užuolaidos. Įspūdis jaukus ir šiltas - vadinasi, jame kažkas gyvena, nors ant verandos durų kabo didoka spyna. Prie seno namo beveik prisišliejęs kitas pastatas - didesnis, mūrinis. Tai rodo, kad kažkada čionai į tėvų sodybą atsikėlė gyventi dar viena šeima.

Taip ir buvo. M.Skulsčienė su vyru Klemensu panoro grįžti į tėviškę Plokščiuose iš Babtų, kur tuo metu gyveno, arti Kauno. Marijos žodis buvo lemiamas - ji tvirtai pasakė, kad gyvens ten, kur prabėgo jos brandžiausi jaunystės metai. Plokščiuose Marija pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius, leisti vietinį laikraštuką.

Poetė jautė, kad šiame krašte sovietų laikais turi skatinti lietuvišką žodį, kaip tai darė 1889-1899 metais taikos teisėju čia dirbęs Petras Kriaučiūnas. Jo dėka Plokščiai tapo savotišku tautinio atgimimo židiniu. Pas jį atvažiuodavo draugai varpininkai Vincas Kudirka ir Juozas Tumas Vaižgantas. Kalbinių studijų reikalais Plokščiuose buvojo vyskupas Antanas Baranauskas, prof. Kazimieras Jaunius, prof. Jonas Jablonskis.

"Prabėgs anūkės dienos"

Dabar kiti laikai. M.Skulsčienės amžius jau solidus ir sveikata ne ta, kad pati galėtų rengti literatūrinius vakarus, nors kūrybos neužmetė. Kai Plokščiai minėjo 300 metų jubiliejų, poetė ta proga parašė miestelio himną "Plokščių daina". Pagal jos eilės kompozitoriai sukūrė dainų, kurias atlieka įvairūs dainininkai ir kolektyvai.

Marija atmintinai moka daugelį savo eilėraščių. Kai susėdome svetainėje toje, naujesnėje troboje, ji padeklamavo apie namus savo sukurtas eiles "Tėvo namelis". Plokščių senutės atmintis nė kiek nesušlubavo, nors eilėraštis parašytas 1983 metais. Užmiršti juk negali, kai taip viskas gyva ir artima, atrodo, jog viskas buvo tik vakar.

Štai toks posmelis, daug ką pasakantis, ko ji taip ilgėjosi: "Čia prieglobsty alyvų,/tylu senam namely,/vėl atmintin sugrįžta:/nėra brangių tėvelių." Bet jos veidas nušvito, nes tėvų namuose dabar mėgsta vasaroti anūkė. Vaizdingai pacitavo: "Pro šulinį kas rytą/prabėgs anūkės dienos."

Marija sakė tiesą: vakarop į sodybą savaitgalį žadėjo atvažiuoti anūkė. Prosenelių trobelėje ji pasistatė sau lovą ir tame namelyje miega. Joje taip pat nakvoja į svečius atvykę giminės ar draugai.

Piešiniais tirpdė vienatvę

Marija sunkiai vaikšto. Pasiramsčiuodama vargais negalais nuėjo į verandą, pro kurios langą matyti tėvų troba. Ji pasidžiaugė, kad į ją neužžėlė takelis, prie langų žydi gėlės. "Tai Astulė tas gėles pasodino ir akmenukais darželį pagražino", - džiaugėsi M.Skulsčienė, nes pati tokių darbų jau nebegali dirbti. Pasižvalgėme pro langą ir grįžome į svetainę. Marija pavargo vos kiek paėjusi ir norėjo pailsėti. Beveik gulomis atsisėdo ant minkštos sofos. Priešais - komoda su tautine vėliavėle. Trispalvę ji išsaugojo nuo 1940 metų, ją pasiuvo iš tautinių drabužių skiautelių. Jei tais laikais būtų ją kas radę, į Sibirą būtų ištrėmę. Negana to, Marija dalijo trispalves medžiagos skiauteles draugams, kad šie taip pat slapta pasidarytų tautos simbolį ir namie turėtų.

Ant sienos - Marijos piešiniai. Po vyro Konstantino staigios mirties nuo širdies smūgio ji taip mėgino užpildyti savo vienišas dienas.

Netekėjo už svetimšalio

Tėvo Antano, kuris buvo žvejys, atminimui Marija parašė apybraižą "Nemuno žvejo sūnus". Šis pasakojimas - liudijimas apie tai, kokie svarbūs jos tėvui buvo gimtieji namai, kuriuos buvo net tris kartus praradęs ne savo valia, ir kaip tų namų vizija jį tris kartus išgelbėjo nuo mirties.

"Mano mama, kaip ir tėvas, niekada neprarado savo namų, nors galėjo taip atsitikti. Jos gyvenimas būtų buvęs materialiai geresnis, jei ji būtų ištekėjusi už turtingo žmogaus iš Petrogrado. Mat jaunystėje ji tarnavo kambarine Raudonės pilyje. Tas ponas nusižiūrėjo mano mamą ir norėją ją išsivežti į Rusiją, žadėjo jai suteikti gerą išsimokslinimą. Po to įvykio mama paliko pilį. Ji buvo išdidi ir net į kalbas nesileido, kai jai piršosi nelietuvis. Išvažiavo į Kauną pas tetą mokytis siuvėjos amato. Ji buvo puiki siuvėja Plokščiuose ir visiems labai dosni", - Marija vardijo mamos būdo savybes.

Garbaus amžius poetę paliekame svetainėje ir su jos dukterimi einame apžiūrėti šimtametės pastogės.

Žvejui - muziejus

Čia tarsi liko viskas taip, kaip buvo tuomet, kai gyveno Konstancija ir Antanas Jasevičiai. Net troboje išliko tas pats senų baldų, krosnies ir nuotraukų ant sienos kvapas. Vienoje jų - Konstancija su pussesere Agota Dirvelyte, kurios brolis vienuolis pranciškonas Dirvelė mokėjo 9 kalbas ir buvo baigęs mokslus Romoje, tačiau prasidėjus karui dingo be žinios. Vėliau šeima sužinojo, kad dvasininkas mirė Sibire. Agota daug metų glaudėsi pas pusseserę Plokščiuose.

Ta pati lova kampe, kurioje sirgdamas Anapilin išėjo Antanas, sodybos šeimininkas. "Kai senelis mirė, prieš išnešamas iš namų į amžinojo poilsio vietą jis tarsi atsisveikino su kryžiumi prie namų. Plačiai atvėrėme langus, kad karstą palaimintų tas kryžius, kurį jis pastatė niekam iš namiškių apie tai neprasitaręs. Kryžiumi jis tikėjo, kad apsaugos namus nuo bėdų ir nelaimių, nes pats patyrė daug sunkumų gyvenime. Taip ir buvo. Mano seneliai darniai gyveno ir vienas kitą mylėjo, nors močiutei iš pradžių kavalierius žvejys nepatiko. Bet jos mamai būsimas žentas įtiko, nes kai apsilankydavo jų namuose, atnešdavo žuvies paragauti, kurią pats sugaudavo Nemune", - pasakojo Asta, prisėdusi ant to paties senovinio krėslo, ant kurio kažkada sėdėjo jos seneliai.

Koks unikalios sodybos likimas? Kas joje gyvens? Asta kol kas negalėjo į tai atsakyti. Moteris neabejojo, kad sena troba ilgai tokia neišstovės. Šimtametį pastatą būtina atnaujinti, kad dar tiek pat metų išsilaikytų, tačiau tam reikia daug lėšų. "Senelis buvo žvejys. Čia galėtų būti žvejų muziejus", - svarstė poetės duktė Asta.

Šimtametėje sodyboje jau vyksta permainos - suremontuota mūrinio namo veranda, kurioje įrengtas papildomas kambarys Skulsčių trečiajai kartai, nes kai visi suvažiuoja, neišsitenka mūriniame name.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami