TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šiuolaikinius namus ugnis praryja akimirksniu

2016 02 25 6:00
Šiuolaikiškos medžiagos, ypač plastikai, yra dar kaitresnė pakura ugnies liežuviams. LŽ archyvo nuotrauka

Švedijos draudimo bendrovių statistika rodo, kad prieš 10 metų statyti namai greičiau užsidega negu tie, kurie statyti prieš 30 metų. Tai reiškia, kad dabar kambarį ugnis gali apimti penkis kartus sparčiau – vidutiniškai per 3 minutes.

Nors analogiškų tyrimų Lietuvoje nėra atlikta, ugniagesių teigimu, tokią tendenciją galima matyti ir Lietuvoje. To priežastis yra medžiagų, naudojamų statyboje ir buityje, pasikeitimas. Šiuo metu naudojama daugiau sintetikos, modernių medžiagų – be savo pranašumų, jos turi ir minusų.

„Tos medžiagos degdamos išskiria ir aibę labai nuodingų junginių. Turime suprasti, jog šiandien kur kas didesnė dalis žmonių per gaisrą žūsta pirmiausia apsinuodiję ir uždusę nuo degant įvairioms plastmasėms, kurios dabar naudojamos labai gausiai, išsiskiriančių dūmų, ir nespėję pabėgti“, – sakė Seime organizuotoje Priešgaisrinės saugos konferencijoje dalyvavęs Danijos ugniagesių profesinių sąjungų lyderis Tommy Kjaeras.

Dano teigimu, ne mažiau už plastikus kenksmingų medžiagų degdami išskiria ir klijuoto medžio gaminiai – baldai, apdailos detalės. Kalbant apie gyvenamuosius namus, pasak jo, nėra nieko atsparesnio ugniai nei mūriniai namai.

„Mūsų senoliai kadaise namus iš medžio ėmė keisti mūrine statyba. Bet šiandien ir vėl įprasta grįžti prie medžio, o iš jo pastatytas namas yra neabejotinai priskiriamas didesnės rizikos grupei. Žinoma, medžio konstrukcijos šiandien papildomai impregnuojamos antipirenais, kurie padidina atsparumą ugniai. Tačiau šios medžiagos, kurios naudojamos ir įvairiausiuose plastikuose, kelia pavojų sveikatai. Tyrimai rodo, kad šie junginiai patenka ir į mūsų organizmą, o motinos žindydamos jas perduoda kūdikiams“, – apie neigiamus buityje naudojamų medžiagų aspektus kalbėjo T. Kjaeras.

Stasio Brundzos organizuotoje konferencijoje Danijos ugniagesių patirtimi dalijosi šios šalies profsąjungų lyderis Tommy Kjaeras.Romo Jurgaičio nuotrauka

Visiems – po gesintuvą

Šiuo metu Lietuvoje žūstančiųjų gaisruose skaičius 100 tūkst. gyventojų 3 kartus didesnis už ES vidurkį. Ir šis skaičius nemažėja, o vertinant 2016 metų pradžią, net gerokai išaugo. Nuo metų pradžios ugnis nusinešė jau 37 žmonių gyvybes.

Pernai trečdalis žuvusių gaisruose sudegė lovoje. Pagal Europos Sąjungoje nustatytus reikalavimus cigaretes reikia gaminti taip, kad jos pridegtos, bet nerūkomos, tiesiog užgestų. Žinoma, tai negalioja kontrabandinėms cigaretėms.

Konferencijos iniciatoriaus Seimo nario Stasio Brundzos teigimu, būtina imtis veiksmingesnių priemonių, kad ugnies aukų skaičius smarkiai sumažėtų. Jis siūlė atsižvelgti į kitų ES valstybių praktiką, taip pat tikino netrukus pateiksiantis svarstyti su priešgaisrine sauga susijusių įstatymų naujovių.

„Kiekvienas gyventojas teoriškai turėtų mokėti naudotis pirminėmis priešgaisrinėmis priemonėmis. Bet jei jų nėra – gaisro neužgesinsi. Kodėl nenumačius, kad kiekvienuose namuose turi būti po gesintuvą? Kol atvažiuoja ugniagesiai, kol išstumdo automobilius, per kuriuos pravažiuoti daugiabučių kiemuose dažnai sunku, gyventojai tikrai dažnai galėtų prisidėti lokalizuojant gaisro židinį turimais gesintuvais. Kodėl niekam nekyla abejonių, kad kiekviename automobilyje privalo būti gesintuvas?“ – svarstė S. Brundza.

Jo teigimu, daugiabučiuose galima rasti ir šūsnį kitų priešgaisrinės saugos ydų, kurių niekas neskuba taisyti. Pavyzdžiui, renovuojamuose daugiabučiuose neinvestuojama keičiant sovietinius laikus menančią elektros instaliaciją nauja.

„Ir tokių su priešgaisrine sauga susijusių niuansų – daugybė. Daugiabučių kiemai, per kuriuos sunku važiuoti ugniagesių automobiliams, irgi didelė bėda. Jei gaisro židinys name – ne iš gatvės ar automobilių aikštelės pusės, ugniagesiai susiduria su problemomis, nes ten, kur auga namo pievelė, nėra sutvirtintas gruntas – nepravažiuosi. Siūlyčiau tai numatyti statybos techniniame reglamente“, – sakė pašnekovas.

Trūksta net batų

Konferencijoje buvo kalbama ir apie ugniagesių sveikatos bei jų aprūpinimo problemas. Pasak T. Kjaero, Skandinavijoje ir Vakarų Europoje atlikti tyrimai jau ne kartą patvirtino, kad ugniagesiai, nuolat susiduriantys su gaisrų metu išsiskiriančiais pavojingais kancerogenais, gerokai dažniau suserga ir įvairiomis onkologinėmis ligomis. Danijos parlamentui yra pateiktas įstatymo projektas, numatantis, kad vėžiu susirgusiam atitinkamą darbo stažą turinčiam ugniagesiui tai būtų iškart pripažinta kaip profesinė liga.

Anot konferencijoje dalyvavusio Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Vytauto Aleksandravičiaus, ugniagesiais gelbėtojais visuomenė labiausiai pasitiki, bet jų atlyginimai yra vieni mažiausių. „Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai dirba 24 valandas per parą, „ilsisi“ 72 valandas per parą. Poilsiui, atsigauti po patirto fizinio nuovargio, o neretai ir psichologinio streso, skirtas laikas panaudojamas tam, kad dirbant antrą darbą būtų galima išmaitinti savo šeimas“, – be optimizmo situaciją vertino V. Aleksandravičius.

Ugniagesiams dažnai trūksta ne tik deguonies aparatų ar cheminės apsaugos kostiumų. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiams neretai trūksta net specialių batų. „Ir niekas nekalba, kokie nuodingi produktai išsiskiria degimo metu. Be abejo, ugniagesiai turi tam tikras apsaugos priemones. Šiandien geriausias degimo metu išsiskiriančių nuodingų medžiagų analizatorius, kaip juokauja ugniagesiai, yra nosis“, – sakė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"