Skambutis iš protingo šaldytuvo

Nijolė STORYK 2010-01-05 00:00
Nijolė STORYK 2010-01-05 00:00
Realaus laiko kompiuterių sistemų centro vadovas E.Kazanavičius įsitikinęs, kad protingo būsto sistema šiuolaikiniame gyvenime yra daug patogesnė ir paprastesnė. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Rea­laus lai­ko kom­piu­te­rių sis­te­mų cen­tro va­do­vas pro­fe­so­rius Egi­di­jus Ka­za­na­vi­čius prieš ke­le­rius me­tus pra­bi­lo apie pro­tin­go būs­to vi­zi­ją. Tuo­met at­ro­dė ne­įti­ki­ma, kad na­mie ga­li at­si­ras­ti su­ma­nių daik­tų, ku­rie pa­tys nu­vei­kia tam ti­krus dar­bus.

Protingi daiktai - tai šaldytuvas, viryklė, skalbimo mašina, kavos virimo aparatas, namo šildymo sistema ir visa kita, be ko šiais laikais neįsivaizduojame jaukių ir modernių namų. Tačiau šie buitinės technikos prietaisai yra kiek kitokie. Jie veikia tuomet, kai gauna tikslią kompiuterio komandą.

Daiktuose apsigyveno kompiuteris

Fantastiniame filme "šeimininkės" vaidmenį puikiai atlieka kompiuterinė lėlė-šeimininkė. Dirbtinė moteris sugeba virti, kepti, tvarkyti kambarius ir prižiūrėti namus. Kol šeimininkų nėra, lėlė-kompiuteris viską padaro ir sutvarko. Turėti tokią pagalbininkę, kai daug laiko praleidžiame darbe, - gana neblogas dalykas šiais laikais.

Profesorius E.Kazanavičius šypsosi sakydamas, kad kurdami filmą autoriai nė kiek nenutolo nuo realybės. Kompiuterio smegenys gali "apsigyventi" ne tik lėlėje, bet ir įvairiuose daiktuose - tarkim, šaldytuvo durelėse ar virtuvės spintelėje, ir atlikti įvairias funkcijas.

Anot profesoriaus, protingų namų vizija - ne mokslininkų fantastinė išmonė, giliai paslėpta dulkėtame stalčiuje tarp krūvos popierių. "Ši idėja kilo prieš kelerius metus, o paskui pabandžiau ją paversti realybe. Beveik kiekvienuose namuose yra stacionarus ar nešiojamasis kompiuteris. Būstą galima tvarkyti internetu ir mobiliuoju telefonu", - aiškina E.Kazanavičius.

Protaujantys daiktai

Naujieji metai visada būna kupini stebuklų. Tad nenustebkite, jei apsipirkdami parduotuvėje sulauktumėte skambučio į jūsų mobilųjį telefoną ne iš artimo žmogaus, o iš virtuvėje stovinčio šaldytuvo. Šis daiktas - būtiniausias kiekvienuose namuose. Protaujantis šaldytuvas laiku praneša, kad pietums pagaminti trūksta sviesto ir varškės, kad jame esančių kiaušinių ir pieno laikas seniai baigėsi, todėl nupirkite.

Toks skambutis - ne iš fantastinių filmų serijos. Kol kas šis protaujantis šaldytuvas stovi ne kieno nors namuose, o Realaus laiko kompiuterių sistemų centre. Neįprasto buitinio prietaiso programinės įrangos ir kitų protaujančių daiktų autoriai - lietuviai, centro mokslininkai. Jiems vadovauja profesorius E.Kazanavičius. Mokslininkas tikisi, kad netolimoje ateityje sumanius šaldytuvus pradės gaminti Lietuvos bendrovė "Snaigė".

Nereikės eiti į parduotuvę

- Kaip šaldytuvas sužino, kokių produktų jame trūksta ir kurie jau paseno?

- Vaizdo stebėjimo kamera - gana įprastas daiktas. Mes jų net nepastebime parduotuvėse, bankuose ar oro uostuose. Kodėl tokios kameros nepabandžius įmontuoti į šaldytuvą? Ši idėja pasitvirtino. Šaldytuvo durelėse įmontuota stebėjimo kamera - lyg akyla akis. Prietaisas turi radijo dažnį identifikuojančią įrangą. Taip šaldytuve nuskaitomi duomenys apie maisto produktus ir siunčiami tiesiai į mobilųjį telefoną arba į kompiuterį - prie ko yra prijungta šaldytuve esanti programavimo įranga. Kiekvienas maisto produktas turi brūkšninį kodą. Todėl šaldytuve papildomai reikia įmontuoti šį kodą nuskaitantį prietaisą.

- Vadinasi, akyla stebėjimo kamera gali užklupti netikėčiausiu laiku, net tada, kai miegame ar posėdžiaujame?

- Šaldytuvas nežino, kur esate, tad gali būti, jog žinutę iš jo gausite bet kuriuo metu. Šis daiktas jūsų namuose "prabils" pagal kompiuterio signalą ir kaip tikra šeimininkė rūpestingai atliks savo pareigą - laiku praneš, kokie produktai baigėsi ir ką reikia nupirkti. Tai iš dalies atpalaiduoja jus nuo papildomų rūpesčių.

- Taigi net nebūtina žvilgčioti į šaldytuvo vidų, kad sužinotum, ko jame yra?

- Visą informaciją galima perskaityti durelėse esančiame monitoriuje, net neatidarius šaldytuvo. Prietaisas fiksuoja, kas buvo paimta ir įdėta. Tad smaguriauti paslapčia nepatartina - jus išduos akyla stebėjimo kameros akis.

- Ar galima žmogui pačiam šaldytuvo paklausti, kokių maisto trūksta, jei jis sumano po darbo užsukti į parduotuvę?

- Tai bene svarbiausias šio protaujančio daikto pranašumas. Daug dirbote ir neturėjote laiko žvilgtelėti į šaldytuvą, ko reikia nupirkti? Baigę darbą galite susisiekti su juo per internetą arba mobiliuoju telefonu, kai jau esate parduotuvėje. Ko yra šaldytuve, fiksuoja durelėse esantis monitorius. Jūs gana greitai sulauksite skambučio.

- Šiuo metu daug prekių galima užsisakyti internetu, todėl nebūtina eiti į parduotuvę ir gaišti laiko. Jei sumanusis šaldytuvas yra toks gudrus, ar negalėtų jis pats ir užsakyti maisto produktų į namus?

- Tai tėra ateities klausimas. Toks šaldytuvas kaupia visą informaciją apie viduje esantį maistą. Jam belieka susisiekti su elektroninėmis maisto parduotuvėmis ir užsakyti trūkstamų prekių. Jei neturite laiko pasiimti produktų iš parduotuvės, jie bus pristatyti į namus. Tokia paslauga nėra kažin kokia ypatinga naujovė. Restoranai, kavinės priima užsakymus ir pristato pagamintą maistą. Parduotuvės irgi gali teikti tokią paslaugą. Taip jūs vėl sutaupysite savo brangaus laiko.

Pakaks spustelėti mygtuką

Moderni ir sumani virtuvė - netolimos ateities vizija. Protaujanti buitinė technika - didelė pagalbininkė veikliam žmogui. Virtuvėje toks padėjėjas gali būti ne tik šaldytuvas, bet ir kavos virimo aparatas, indaplovė ar skalbimo mašina.

KTU mokslininkai kaip tik ir nukreipė žvilgsnį į įprastus buitinius prietaisus. Įdiegus modernią kompiuterinę sistemą tie daiktai atlieka daugiau papildomų funkcijų. Kad pasigamintume naują patiekalą, tenka perversti ne vieną namie esančią kulinarijos knygą, o protaujančioje virtuvėje pakanka spustelėti pirštu į kompiuterio ekraną - ir receptas pateiktas.

Informacijos srautas apie maisto prekes gana išsamus. Papildomai dar galite sužinoti, kiek produktas turi kalorijų, kokia jo maistinė vertė ir kita.

Turint modernią viryklę nebūtina stovėti prie jos ir laukti, kol bus pagamintas patiekalas. Pakanka nustatyti laikmatį ir viryklė pati išsijungs, duos signalą, kada galima valgyti. Laikmačius turi ir modernios indaplovės, skalbimo mašinos. Tereikia į vieną sudėti nešvarius indus, į kitą - skalbinius ir paspausti mygtukus, kad jos pradėtų plauti bei skalbti.

Patogu ir greitai

Virtuvės kompiuterinė sistema prijungta prie interneto. Tai dar viena moderni naujovė, be kurios ateityje neišsivers nė viena šeimininkė. Juk virtuvėje paprastai praleidžiame daugiausia laiko, tad labai patogu, kai tuo pačiu metu galime žiūrėti televizorių, klausytis radijo ir bendrauti per programą "Skype".

Netolimoje ateityje, susisiekus su elektronine parduotuve, per "Skype" bus galima užsisakyti ir maisto produktų. Reklamuojama kvapni kava lyg pamojus burtų lazdele garuos ant jūsų stalo vos prisilietus prie kavos virimo aparato.

Pasak profesoriaus E.Kazanavičiaus, sumanūs daiktai savaime neveiks, jei nebus prijungti prie protingo būsto sistemos.

Bendravimas su televizoriumi

Televizorius - neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tiesiog neįsivaizduojame namų be šio prietaiso. Pasak kauniečio mokslininko, kompiuteris neišstums iš mūsų buities televizoriaus vien todėl, kad jo ekranas yra techniškai tobulesnis nei monitoriaus. "Kodėl nepanaudojus to, kas yra geriau? Sujunkime į vieną sistemą televiziją ir internetą", - teigia profesorius.

Kai kuriose šalyse internetinė televizija vis labiau užkariauja telekomunikacijų rinką, pamažu prigyja buityje. Mokslininkas neabejoja, kad internetinės televizijos perspektyvos labai didelės. Prie televizoriaus prijungus internetinės televizijos priedėlį, kuriame įdiegtas ir kompiuteris, nuotolinio valdymo pulteliu galėtume ne tik keisti kanalus, bet ir naršyti internete. Televizorius atliktų ir telefono funkcijas, o už šias paslaugos mokėtume kaip už interneto. Skambinti iš televizoriaus į televizorių visiškai įmanoma - užtenka surinkti specialų interneto vartotojo adresą. Be to, tokiems skambučiams nereikia jokių operatorių ar interneto programų.

Mokslininkas išvardija ir daugiau internetinės televizijos pranašumų. Jis ypač akcentuoja tai, kad moderni telekomunikacija šiuolaikiniame gyvenime yra patogesnė, tobulesnė ir pigesnė. "Pokalbiai per televizorių - visai ne tas pats, kas per "Skype" programą. Tai saugiau ir patikimiau, nes jūsų pokalbių negali klausytis interneto piratai", - pabrėžia profesorius.

Realus laikas pagal kompiuterį

"Kompiuteris apdoroja realaus laiko informaciją, kuri patenka į kompiuterinę sistemą iš aplinkos tam tikru laiku. Jei jūsų name įdiegta kompiuterinė valdymo apšvietimo sistema, vos pravėrus namų duris pakanka garsiai ištarti: "Prašau įjungti šviesą." Kompiuteris reaguoja į realaus laiko užduotį ir iškart vykdo tai, kas jam nurodyta. Šį kartą gavęs balso signalą kompiuteris įjungia name šviesą", - pasakoja profesorius.

Realaus laiko sąvoka įgijo kitą prasmę, kai pramonės gamyboje buvo pradėti naudoti kompiuteriai. Automobilių pramonės tiesiog neįsivaizduojame be realaus laiko modernios kompiuterinės sistemos.

Net nepastebėjome, kaip šios sistemos atėjo į mūsų buitį. "Mokslininkai, tobulindami įvairius buities prietaisus, stengiasi tenkinti žmonių poreikius. Moderniame pasaulyje mūsų namai, kuriuose gyvename, taip pat gali būti kompiuterizuoti. Taip atsirado protingų daiktų, kurie atlieka už mus įvairias funkcijas. Aplinka, kurioje gyvename, irgi tampa sumani. Tarkime, protinga realaus laiko būsto šildymo sistema. Ji valdo gamtos išteklius ir šilumos energiją, yra ekologiška ir tuo pat metu taupo mūsų pinigus", - dėsto Realaus laiko kompiuterių sistemos centro vadovas.

Partneriai lūkuriuoja

Kol mokslininkai mąsto, kaip į buities techniką įmontuoti kompiuterius, baldų gamintojai tyli. E.Kazanavičius užsiminė, kad 2005 metais bendrovė "Snaigė", talkinant KTU mokslininkams, pristatė buitinio šaldytuvo, kuriame integruotas kompiuteris, pavyzdį. Tokių modernių šaldytuvų masinė gamyba kol kas nepradėta.

Kodėl taip atsitiko? Profesorius sako, kad baldų gamintojai pradėtų diegti kompiuterinę įranga į baldus, jei atsirastų tam didesnis poreikis. Realaus laiko kompiuterių sistemos centro mokslininkai bendradarbiauja su viena baldų įmone. Tačiau šaldytuvo, turinčio vaizdo kamerą ir monitorių, kieno nors namuose dar nėra.

Kodėl mokslininkai pirmiausia sumanė kompiuterizuoti virtuvę?

E.Kazanavičius primena, jog po darbo daugiausia laiko praleidžiame virtuvėje. "Kad gaminant maistą neprailgtų laikas, daug ką galima padaryti greičiau ir maloniau. Televizorius - būtiniausias daiktas. Žiūrėdami laidas sužinome, kas vyksta pasaulyje. Jeigu televizorius prijungtas prie interneto, atsiveria dar didesnės galimybės. O jei virtuvėje yra būsto sistemos inžinerinis valdymas, iš čia galime stebėti, kas vyksta namuose", - kalba mokslininkas.

E.Kazanavičius priduria, kad gamintojai sumanios virtuvės kompiuterinę sistemą gali sumontuoti ir senuose balduose, tik reikia žinoti, kokie yra užsakovo poreikiai. Tai pigiau ir paprasčiau. Tokia sistema kainuotų nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų. "Virtuvės spintelės paviršiuje įmontuotas kompiuteris - didelis pagalbininkas šeimininkui. Dabar itin populiarus daiktų interneto portalas", - sako profesorius.

Kaip mūsų tautiečiai konkuruoja su užsienio mokslininkais buitinės pramonės kompiuterizacijos srityje? E.Kazanavičius tvirtina, kad visiškai nuvertinti lietuvių nevertėtų, nes šioje srityje kai kas jau padaryta. "Kinija, Japonija, Korėja ir Australija turi bendrą integruotų kompiuterių sistemą. Minėtose šalyse itin išplėtotos aukštos kokybės paslaugos. Kita vertus, ten yra daugiau vartotojų. Todėl suprantama, kad internetinė paslaugų sistema sparčiai plinta. Tačiau Europos Komisija daiktų ir paslaugų internetą yra paskelbusi prioritetinėmis sritimis. Tai geras ženklas", - aiškina kaunietis mokslininkas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
MtbwvPiCvhdymkcUkd  173.236.40.6 2013-03-26 16:03:06
Now that’s sulbte! Great to hear from you.
2 0  Netinkamas komentaras
taip taip  78.59.79.123 2013-03-26 16:03:06
ponai inžinieriai tik vieno nepaskaičiavo-kokia bus eleltromanetinė spinduliuotė bute nuo tų visų bevielio ryšio principu veikiančių prietaisų .
2 0  Netinkamas komentaras
Barnabas  78.62.105.128 2013-03-26 16:03:06
Kaip toj pasakoj "Katė darbininkė". Gavęs tinginę žmoną, vyras pasitelkė katę. Bet ne visada gelbsti. Paprasčiau spustelėti kavinuko mygtuką, nei kompiuteryje nustatinėti savaitę į priekį kavos virimo reglamentą.
2 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Sal­ma­nas pir­ma­die­nį 20 proc. su­ma­ži­no ka­bi­ne­to mi­nis­trų at­ly­gi­ni­mus ir ap­kar­pė iš­mo­kas ki­tiems vals­ty­bės par­ei­gū­nams, tęs­da­mas tau­py­mo po­li­ti­ką, kurią pa­ska­ti­no su­ma­žė­ju­sios [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami