TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Skirtingi protingo namo šeimininko portretai

2016 09 08 6:00
iš protingo namo funkcijų aktuali galimybė į vieną visumą integruoti visus namuose veikiančius įrenginius: televizorių, garso aparatūrą, kompiuterius ir kitus buitinius prietaisus. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors pagrindiniai būstui keliami reikalavimai visose Baltijos šalyse labai panašūs, nuomonių tyrimai rodo, kad lietuviai – praktiškiausi ir taupiausi, latviai – technologijų aistruoliai, linkę net į fantastines užgaidas, o estai ne tik po lygiai žavisi ir protingo namo funkcionalumu, ir jo modernumu, bet ir jaučiasi galį gana lengvai įpirkti pastatų automatiką.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ aiškinosi, ką Lietuvos gyventojai žino apie protingus namus. Taip pat įmonė apibendrino Latvijoje ir Estijoje atlikto analogiško tyrimo rezultatus.

Visose tyrime dalyvavusiose šalyse respondentai nurodė tris patraukliausias protingo namo funkcijas – tai automatinė šildymo kontrolė ir galimybė pasirinkti skirtingus šildymo režimus, namų apsaugos sprendimai bei namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu.

„Visose trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – šios funkcijos pasirinktos analogiškai, – pranešime spaudai nurodė Ignas Zokas, „Spinter tyrimų“ vadovas. – Todėl galima teigti, kad mums artimiausiose šalyse su gyvenamaisiais būstais siejami pagrindiniai lūkesčiai ir poreikiai – beveik analogiški. Tai noras mažinti sąnaudas, gyventi ekonomiškai ir saugiai bei turėti galimybę „prieiti“ prie savo namo tą pačią akimirką, kai tik įsigeidžiame, t. y. kaip prie mobiliojo telefono.“

„Pagal patrauklumą net trečioje vietoje atsidūręs namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu rodo itin spartų visuomenės perėjimą, pripratimą prie technologijų, su tuo susijusį kintantį savų galimybių ribų išplėtimą ir didelį norą patenkinti šį ne dienomis, bet valandomis augantį apetitą, – sakė „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. – Ne tik iš tyrimo, bet ir iš rinkos tendencijų bei nuolat augančio pardavimo galima prognozuoti, kad protingas namas labai greitai pakartos automobilio ar telefono kelią, t. y. iš prabangos sektoriaus persikels į masinę, kasdienę vartoseną ir bus prieinamas kone kiekvienam. Tikėtina, kad ši ateitis labai netolima – vos 10–15 metų. Mat kuo daugiau žmonių įsirengia protingus namus, tuo pigesni jie tampa.“

Pagal aktualumą ketvirta ir penkta vieta visose trijose šalyse dalijasi galimybė pasirinkti skirtingus apšvietimo scenarijus ir vaikų saugumo namuose bei didesnio komforto sprendimai visai šeimai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šias funkcijas rinkosi 44–61 proc. respondentų.

Lietuvoje galimybę pasirinkti skirtingus patalpų apšvietimo scenarijus labiau akcentavo tyrime dalyvavusios moterys nei vyrai.

Kad technologijos nerytų laiko

Nemažai respondentų nurodė, jog iš protingo namo funkcijų jiems aktuali galimybė į vieną visumą integruoti visus namuose veikiančius įrenginius: televizorių, garso aparatūrą, kompiuterius ir kitus buitinius prietaisus. Lietuvoje šią funkciją prie svarbių priskiria 54 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 30 proc., Estijoje – 46 procentai.

Didėjantis poreikis suvaldyti dėl daugybės pavienių įrenginių kylantį chaosą ir jo keliamą diskomfortą – akivaizdus, mat turime vis daugiau išmaniųjų įrenginių, kurių kiekvienam turime skirti laiko (įkrovimas, atnaujinimai, taisymas ir kitokia priežiūra), sandėliuoti jų funkcionavimui reikalingus kroviklius, įvairius perjungiklius, nes kai kurie įrenginiai nedera tarpusavyje ir t. t. „Protingame name muzikos, vaizdo, garso ir kitais įrenginiais rūpinasi viena sistema, skirtingų funkcijų valdymas tampa tarpusavyje susietas, logiškas ir sykiu intuityvus“, – teigė „Jung Vilnius“ vadovas.

Tyrime galimybę į vieną visumą integruoti visus namuose veikiančius įrenginius labiau pabrėžia vyrai ir didmiesčių gyventojai.

Galimybė valdyti namus balsu arba rankų judesiais, pavyzdžiui, plojimu, aktualu 31 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, o Latvijoje ir Estijoje ši funkcija domina po 21 proc. žmonių.

Tarp žinomumo ir fantazijos

Visose trijose Baltijos šalyse „protingo namo“ sąvoka jau nėra nauja ar mažai žinoma, tačiau geriausiai ji žinoma lietuviams – net 88 proc. tyrime dalyvavusių respondentų, bet beveik nenusileidžia ir estai – apie protingus namus žino 87 proc. apklaustųjų, o Latvijoje šis procentas kiek mažesnis (68 proc.).

Pastatų automatika – tai inovacijos ir sykiu – tiesiog buitis, todėl analogiškai ji aktualu itin skirtingoms vartotojų grupėms. Natūralus domėjimasis naujausiomis technologijomis bei inovatyviais produktais būdingas 23 proc. Lietuvos respondentų. Latviai surenka 21 proc. inovacijų gerbėjų, o Estijoje 19 proc. žmonių technologijomis domisi natūraliai.

Tarp spontaninių ir asociatyvių atsakymų skirtumų tarp Baltijos šalių gyventojų yra daugiau. Pavyzdžiui, lietuviams ir čia labiausiai rūpi praktiškumas bei noras sutaupyti, šildymo ir apšvietimo kontrolė (su ekonomiškumu, energijos taupymu protingą namą susieja 20 proc. respondentų), o latvių atsakymuose nurodomi ir robotai, kurie protinguose namuose palengvintų buitį (3– 14 proc. respondentų tarp spontaninių, asociatyvių atsakymų). Latvijoje protingas namas dažniausiai siejamas su jo techniniais aspektais – moderniosiomis technologijomis, kompiuterizavimu (40 proc.), o Estijoje spontaninės asociacijos apima abu šiuos aspektus – praktinį ekonomiškumą (31 proc.) ir žavėjimąsi technologijomis (29 proc.).

Šių metų pavasarį atlikto tyrimo metu apklausoje dalyvavo apie 2 tūkst. 25–55 metų žmonių, gyvenančių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"