Sodų bendrijos keičia įvaizdį

PAULIUS UGIANSKIS 2008-02-26 00:00
PAULIUS UGIANSKIS 2008-02-26 00:00
Arčiau miesto esančiuose soduose individualūs namai auga it ant mielių. Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Ga­li bū­ti, kad ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je iš ar­čiau mies­tų esan­čių so­dų bend­ri­jų liks tik pa­va­di­ni­mas. Mat vis dau­giau žmo­nių ten dai­ro­si būs­to, ta­čiau ne tam, kad už­siim­tų so­di­nin­kys­te, o kad ga­lė­tų sta­ty­ti nuo­sa­vą na­mą ir gy­ven­ti už­mies­ty­je iš­ti­sus me­tus.

Jau šiandien daugelyje didžiųjų sodų bendrijų tradicinę sodininkystę keičia individualių namų statybos. Nors dauguma tokių bendrijų neturi išplėtotos inžinerinės infrastruktūros, tai neatbaido būsimųjų naujakurių nuo minties visam laikui apsigyventi sodų bendrijų teritorijoje.

Susidomėjimas neslūgsta.

Prieš 5-6 metus miestų gyventojai sodų bendrijas rinkdavosi poilsiui, laisvalaikiui praleisti. Tačiau laikui bėgant ir kylant būsto kainoms bei esant nedidelei gyvenamosios paskirties žemės sklypų pasiūlai vis daugiau žmonių įsigydavo žemės sklypus sodų bendrijose planuodami juose pasistatyti gyvenamąjį namą. Tokių žmonių šiandien yra šimtai. Mat juos vilioja galimybė sodų bendrijos teritorijoje sąlyginai pigiai įsigyti nuosavos žemės lopinėlį, kuriame būtų galima pradėti individualaus namo statybas. Naujakurių neatbaido net ir tai, kad ne visos sodų bendrijos gali pasigirti išplėtota inžinerinių komunikacijų infrastruktūra.

Vilioja kaina ir gamta

"Šiuo metu arčiau miesto esančios sodų bendrijos jau virto gyvenvietėmis. Į sodo sklypą, esantį netoli nuo miesto, žiūrima kaip į namų valdos sklypą. Toks atstumas priklauso nuo konkretaus rajono. Šiandien pasirinkti sodą vis dar populiaru, tačiau keliami didesni reikalavimai pačiam objektui, svarbiu veiksniu po truputį tampa esančios ar besikuriančios bendruomenės", - rinkos situaciją apžvelgė nekilnojamojo turto bendrovės "InReal" Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus.

Anot bendrovės "Ober-Haus" Žemės sklypų skyriaus vadovo Vytauto Broniukaičio, susidomėjimas sklypais sodų bendrijose išlieka pakankamai didelis. Tam įtakos turi keletas priežasčių. "Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais žmonių pasirinkimą keltis gyventi į sodų bendrijas, išlieka patraukli tokių sklypų kaina ir, žinoma, galimybė pabėgti nuo miesto šurmulio", - teigė V.Broniukaitis.

Bendrovė "InReal" atliko apklausą, per kurią paaiškėjo, kad norinčiųjų gyventi užmiestyje per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo kone du kartus. Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 11 proc. didžiųjų miestų gyventojų esant galimybei rinktųsi nekilnojamąjį turtą toliau nuo miesto centro, šalia miesto ir arčiau gamtos. Praėjusiais metais tokių buvo vos 6 procentai. "Galime daryti prielaidą, kad lietuvių požiūris į gyvenimą už miesto ribų darosi vis labiau teigiamas", - pridūrė M.Šimkus.

Vertė nuolat kyla

Susidomėjimas žemės sklypais sodų bendrijose pakėlė ir šio nekilnojamojo turto kainas. Per pastaruosius 5-6 metus tokių žemės sklypų vertė rinkoje išaugo 5-7 kartus, o atskirais atvejais - 10 ir daugiau kartų.

Anot specialistų, labiausiai sklypai brango tose sodų bendrijose, kurios yra arčiau miesto. Vien nuo 2005 metų pabaigos iki 2007 metų pabaigos sodų sklypai vidutiniškai pabrango apie 30 proc., o sklypai su namais brango dar labiau - atskirais atvejais dvigubai. Tiesa, pastaruoju metu kainos stabilizavosi ir didėjo vidutiniškai 10-20 proc. per metus.

"Šiuo metu sodo sklypų kainos yra pastovios ir kyla panašiai kaip kitos nekilnojamojo turto kainos. Įvardinti konkrečių vietų, kur kainos didėja sparčiausiai, nėra galimybės, nes procentine išraiška kainų augimas labai panašus", - dėstė V.Broniukaitis.

Trūkumų nestinga

LŽ domėjosi, kokie šiuo metu yra gyvenimo sodo bendrijoje pranašumai ir trūkumai. Ekspertai vienbalsiai sako, kad besiruošiantieji keltis gyventi už miesto turi susitaikyti su mintimi, kad ne viskas yra rožėmis klota.

V.Broniukaičio teigimu, kai kurios sodų bendrijos, ypač esančios arčiau miesto centro, šiuo metu yra pakankamai užstatytos ir jose išplėtota inžinerinė infrastruktūra. Pastarųjų sklypų privalumai - prieinama kaina, gera lokacija miesto teritorijoje, galima statyba nepakeitus žemės paskirties. Kita vertus, daugelis sodų bendrijų turi nemažai trūkumų, tokių kaip neasfaltuotas kelias, siauri privažiavimo keliai, komunikacijų nebuvimas, apleisti aplinkiniai pastatai, kompleksiškai netvarkomos bendrijų teritorijos, gausus kaimynų skaičius, šiukšlių išvežimas ir panašiai.

Sulaužė stereotipus

LŽ kalbinti ištisus metus sodų bendrijoje gyvenantys žmonės sako, kad pirmiausia verta kalbėti apie gyvenimo kokybės aspektus, o su tam tikrais trūkumais galima ir susitaikyti. Pašnekovų nuomone, gyventi nuosavame name už miesto ribų yra šiaip ar taip geriau, negu kasdien kvėpuoti miesto dulkėmis ir kęsti nuolatinį miestui būdingą šurmulį.

Daugiau kaip dešimtmetį pačių statytame name sodų bendrijoje "Rapsas" gyvenanti vilniečių Romo ir Vilmos Vrubliauskų šeimyna sako nė už ką nebegrįžtų gyventi į daugiabutį mieste. Nepaisant to, kad kasdien į darbą Vrubliauskai priversti važiuoti apie 30 km, o labiau prisnigus įveikti sunkiai pravažiuojamus siaurus sodo kelius, pranašumai, jų nuomone, nusveria bet kokius trūkumus.

"Kai prieš 10 metų pardavėme butą mieste ir visam laikui atsikėlėme gyventi į sodą, daugelis mūsų draugų ir pažįstamų mums tiesiai šviesiai sakė, jog esame bepročiai avantiūristai. Tačiau laikui bėgant mūsų pėdomis pasekė dar bent dvi šeimos, kurios miesto triukšmą iškeitė į gyvenimą sodo bendrijoje. Žinoma, turi praeiti nemažai laiko, kol aplink sodus ims kurtis visa reikalinga socialinė ir inžinerinė aplinka: mokyklos, parduotuvės, vandentiekio ir kanalizacijos sistemos", - kalbėjo R. ir V.Vrubliauskai.

Paprašius įvardinti didžiausius trūkumus Vrubliauskai tik šyptelėjo: "vienintelis trūkumas - smarkiau pasnigus tenka grumtis su pusnimis ir įveikti sunkiai pravažiuojamus kelius. Šiemet su šia problema susidurti dar neteko - žiema itin šilta."

Kita vilniečių šeima, 7 metus gyvenanti sostinės Antakalnio rajone esančioje sodų bendrijoje, sako nejaučiantys tarsi gyventų tarp sodininkų. "Kažkada šioje teritorijoje laisvadienius leisdavo sodininkystę praktikuojantys vyresnio amžiaus vilniečiai, tačiau pastarąjį dešimtmetį ši sodų bendrija faktiškai prarado savo statusą. Dabar kur pažvelgsi, aplink tik šiuolaikiški individualūs namai, visiškai neprimenantys tradicinių sodininkų namelių", - pasakojo vilniečiai Edmundas ir Rasa Kazlauskai.

Nuomonės skiriasi

Specialistų nuomonės, ar ateityje aplink didžiuosius šalies miestus esančios sodų bendrijos taps individualių namų gyvenvietėmis, šiandien gan skiriasi. Vieni teigia, kad tokiam reiškiniui situacija šiuo metu yra gana palanki, kiti sako, kad sodų bendrijos neišnyks iš miestų žemėlapio.

"Dalis miesto ribose esančių sodų bendrijų jau dabar virto individualiomis gyvenvietėmis. Tas pats atsitiks ir su kitomis populiariausiomis ir arčiausiai miesto centro esančiomis bendrijomis. Kita vertus, visoms bendrijoms išnykimas negresia, nes dalis jų yra toli nuo miestų, tad dėl šio kriterijaus nėra patrauklios nuolatiniam gyvenimui", - sako nekilnojamojo turto bendrovės "InReal" Tarpininkavimo departamento vadovas M.Šimkus.

Bendrovės "Ober-Haus" Žemės sklypų skyriaus vadovas V.Broniukaitis linkęs manyti, kad sodų bendrijoms išnykimas artimiausiu metu negresia. "Labai abejočiau, kad po keleto metų turėtumėme situaciją, kai sodų bendrijos virsta individualiomis gyvenvietėmis. Visų pirma, šiandien didžiosios daugumos sodų bendrijų teritorijų užstatymas individualiais namais svyruoja nuo 15 iki 60 proc., priklausomai nuo to, ar bendrija yra miesto teritorijoje ar ne. Vadinasi, yra dar pakankamai daug neužstatytų sklypų, o kad padėtis ryškiai pasikeistų - keleto metų tikrai neužteks", - prognozavo V.Broniukaitis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
blogiau  87.247.91.95 2013-03-26 16:03:06
kaip durnyne.........salia tie patys kaimynu snukiai......ziema tele ir suniuko maitinimas......kai susirgsi net greitoji nesuras......dar kurenk kasdien.......ir dar i darba vaziuok bet kokiom salygom...........baudziauninku rojus 6 aruose
2 1  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami