TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Sodų bendrijos keičia įvaizdį

2008 02 26 0:00
Arčiau miesto esančiuose soduose individualūs namai auga it ant mielių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Gali būti, kad netolimoje ateityje iš arčiau miestų esančių sodų bendrijų liks tik pavadinimas. Mat vis daugiau žmonių ten dairosi būsto, tačiau ne tam, kad užsiimtų sodininkyste, o kad galėtų statyti nuosavą namą ir gyventi užmiestyje ištisus metus.

Jau šiandien daugelyje didžiųjų sodų bendrijų tradicinę sodininkystę keičia individualių namų statybos. Nors dauguma tokių bendrijų neturi išplėtotos inžinerinės infrastruktūros, tai neatbaido būsimųjų naujakurių nuo minties visam laikui apsigyventi sodų bendrijų teritorijoje.

Susidomėjimas neslūgsta.

Prieš 5-6 metus miestų gyventojai sodų bendrijas rinkdavosi poilsiui, laisvalaikiui praleisti. Tačiau laikui bėgant ir kylant būsto kainoms bei esant nedidelei gyvenamosios paskirties žemės sklypų pasiūlai vis daugiau žmonių įsigydavo žemės sklypus sodų bendrijose planuodami juose pasistatyti gyvenamąjį namą. Tokių žmonių šiandien yra šimtai. Mat juos vilioja galimybė sodų bendrijos teritorijoje sąlyginai pigiai įsigyti nuosavos žemės lopinėlį, kuriame būtų galima pradėti individualaus namo statybas. Naujakurių neatbaido net ir tai, kad ne visos sodų bendrijos gali pasigirti išplėtota inžinerinių komunikacijų infrastruktūra.

Vilioja kaina ir gamta

"Šiuo metu arčiau miesto esančios sodų bendrijos jau virto gyvenvietėmis. Į sodo sklypą, esantį netoli nuo miesto, žiūrima kaip į namų valdos sklypą. Toks atstumas priklauso nuo konkretaus rajono. Šiandien pasirinkti sodą vis dar populiaru, tačiau keliami didesni reikalavimai pačiam objektui, svarbiu veiksniu po truputį tampa esančios ar besikuriančios bendruomenės", - rinkos situaciją apžvelgė nekilnojamojo turto bendrovės "InReal" Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus.

Anot bendrovės "Ober-Haus" Žemės sklypų skyriaus vadovo Vytauto Broniukaičio, susidomėjimas sklypais sodų bendrijose išlieka pakankamai didelis. Tam įtakos turi keletas priežasčių. "Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais žmonių pasirinkimą keltis gyventi į sodų bendrijas, išlieka patraukli tokių sklypų kaina ir, žinoma, galimybė pabėgti nuo miesto šurmulio", - teigė V.Broniukaitis.

Bendrovė "InReal" atliko apklausą, per kurią paaiškėjo, kad norinčiųjų gyventi užmiestyje per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo kone du kartus. Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 11 proc. didžiųjų miestų gyventojų esant galimybei rinktųsi nekilnojamąjį turtą toliau nuo miesto centro, šalia miesto ir arčiau gamtos. Praėjusiais metais tokių buvo vos 6 procentai. "Galime daryti prielaidą, kad lietuvių požiūris į gyvenimą už miesto ribų darosi vis labiau teigiamas", - pridūrė M.Šimkus.

Vertė nuolat kyla

Susidomėjimas žemės sklypais sodų bendrijose pakėlė ir šio nekilnojamojo turto kainas. Per pastaruosius 5-6 metus tokių žemės sklypų vertė rinkoje išaugo 5-7 kartus, o atskirais atvejais - 10 ir daugiau kartų.

Anot specialistų, labiausiai sklypai brango tose sodų bendrijose, kurios yra arčiau miesto. Vien nuo 2005 metų pabaigos iki 2007 metų pabaigos sodų sklypai vidutiniškai pabrango apie 30 proc., o sklypai su namais brango dar labiau - atskirais atvejais dvigubai. Tiesa, pastaruoju metu kainos stabilizavosi ir didėjo vidutiniškai 10-20 proc. per metus.

"Šiuo metu sodo sklypų kainos yra pastovios ir kyla panašiai kaip kitos nekilnojamojo turto kainos. Įvardinti konkrečių vietų, kur kainos didėja sparčiausiai, nėra galimybės, nes procentine išraiška kainų augimas labai panašus", - dėstė V.Broniukaitis.

Trūkumų nestinga

LŽ domėjosi, kokie šiuo metu yra gyvenimo sodo bendrijoje pranašumai ir trūkumai. Ekspertai vienbalsiai sako, kad besiruošiantieji keltis gyventi už miesto turi susitaikyti su mintimi, kad ne viskas yra rožėmis klota.

V.Broniukaičio teigimu, kai kurios sodų bendrijos, ypač esančios arčiau miesto centro, šiuo metu yra pakankamai užstatytos ir jose išplėtota inžinerinė infrastruktūra. Pastarųjų sklypų privalumai - prieinama kaina, gera lokacija miesto teritorijoje, galima statyba nepakeitus žemės paskirties. Kita vertus, daugelis sodų bendrijų turi nemažai trūkumų, tokių kaip neasfaltuotas kelias, siauri privažiavimo keliai, komunikacijų nebuvimas, apleisti aplinkiniai pastatai, kompleksiškai netvarkomos bendrijų teritorijos, gausus kaimynų skaičius, šiukšlių išvežimas ir panašiai.

Sulaužė stereotipus

LŽ kalbinti ištisus metus sodų bendrijoje gyvenantys žmonės sako, kad pirmiausia verta kalbėti apie gyvenimo kokybės aspektus, o su tam tikrais trūkumais galima ir susitaikyti. Pašnekovų nuomone, gyventi nuosavame name už miesto ribų yra šiaip ar taip geriau, negu kasdien kvėpuoti miesto dulkėmis ir kęsti nuolatinį miestui būdingą šurmulį.

Daugiau kaip dešimtmetį pačių statytame name sodų bendrijoje "Rapsas" gyvenanti vilniečių Romo ir Vilmos Vrubliauskų šeimyna sako nė už ką nebegrįžtų gyventi į daugiabutį mieste. Nepaisant to, kad kasdien į darbą Vrubliauskai priversti važiuoti apie 30 km, o labiau prisnigus įveikti sunkiai pravažiuojamus siaurus sodo kelius, pranašumai, jų nuomone, nusveria bet kokius trūkumus.

"Kai prieš 10 metų pardavėme butą mieste ir visam laikui atsikėlėme gyventi į sodą, daugelis mūsų draugų ir pažįstamų mums tiesiai šviesiai sakė, jog esame bepročiai avantiūristai. Tačiau laikui bėgant mūsų pėdomis pasekė dar bent dvi šeimos, kurios miesto triukšmą iškeitė į gyvenimą sodo bendrijoje. Žinoma, turi praeiti nemažai laiko, kol aplink sodus ims kurtis visa reikalinga socialinė ir inžinerinė aplinka: mokyklos, parduotuvės, vandentiekio ir kanalizacijos sistemos", - kalbėjo R. ir V.Vrubliauskai.

Paprašius įvardinti didžiausius trūkumus Vrubliauskai tik šyptelėjo: "vienintelis trūkumas - smarkiau pasnigus tenka grumtis su pusnimis ir įveikti sunkiai pravažiuojamus kelius. Šiemet su šia problema susidurti dar neteko - žiema itin šilta."

Kita vilniečių šeima, 7 metus gyvenanti sostinės Antakalnio rajone esančioje sodų bendrijoje, sako nejaučiantys tarsi gyventų tarp sodininkų. "Kažkada šioje teritorijoje laisvadienius leisdavo sodininkystę praktikuojantys vyresnio amžiaus vilniečiai, tačiau pastarąjį dešimtmetį ši sodų bendrija faktiškai prarado savo statusą. Dabar kur pažvelgsi, aplink tik šiuolaikiški individualūs namai, visiškai neprimenantys tradicinių sodininkų namelių", - pasakojo vilniečiai Edmundas ir Rasa Kazlauskai.

Nuomonės skiriasi

Specialistų nuomonės, ar ateityje aplink didžiuosius šalies miestus esančios sodų bendrijos taps individualių namų gyvenvietėmis, šiandien gan skiriasi. Vieni teigia, kad tokiam reiškiniui situacija šiuo metu yra gana palanki, kiti sako, kad sodų bendrijos neišnyks iš miestų žemėlapio.

"Dalis miesto ribose esančių sodų bendrijų jau dabar virto individualiomis gyvenvietėmis. Tas pats atsitiks ir su kitomis populiariausiomis ir arčiausiai miesto centro esančiomis bendrijomis. Kita vertus, visoms bendrijoms išnykimas negresia, nes dalis jų yra toli nuo miestų, tad dėl šio kriterijaus nėra patrauklios nuolatiniam gyvenimui", - sako nekilnojamojo turto bendrovės "InReal" Tarpininkavimo departamento vadovas M.Šimkus.

Bendrovės "Ober-Haus" Žemės sklypų skyriaus vadovas V.Broniukaitis linkęs manyti, kad sodų bendrijoms išnykimas artimiausiu metu negresia. "Labai abejočiau, kad po keleto metų turėtumėme situaciją, kai sodų bendrijos virsta individualiomis gyvenvietėmis. Visų pirma, šiandien didžiosios daugumos sodų bendrijų teritorijų užstatymas individualiais namais svyruoja nuo 15 iki 60 proc., priklausomai nuo to, ar bendrija yra miesto teritorijoje ar ne. Vadinasi, yra dar pakankamai daug neužstatytų sklypų, o kad padėtis ryškiai pasikeistų - keleto metų tikrai neužteks", - prognozavo V.Broniukaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"