TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Sodyboje - sustingusios teatro lėlių figūrėlės

2012 10 23 6:08
J.Januškevičiūtės nuotraukos/Klaipėdos lėlių teatro įkūrėja, režisierė, dailininkė, fotomenininkė J.Januškevičiūtė atrado tylos muziką gyvendama Kaltinėnuose.

Palikti triukšmingą miestą kartais priverčia šalia gyvenantys neramūs kaimynai, kavinės šurmulys ar judri gatvė. O kartais tiesiog pavilioja ramybės muzika.

Klaipėdos lėlių teatro įkūrėja, režisierė, dailininkė, fotomenininkė Jūratė Januškevičiūtė su vyru dailininku Rimu Pakalniu turi savo motyvus, kodėl rado ramią užuovėją nedideliame miestelyje Kaltinėnuose, pro kuriuos bėga Žemaičių plentas. Šalia kelio lyg žalia siena rymo eglutės. Žaliaskarės šakos uždengia čia pat prigludusią jaukią sodybą. Jos šeimininkė J.Januškevičiūtė išeina pasitikti ir rodo, kur galima išvažiuoti keliu pro namus. Sodybą juosia ir tvora, bet ji - šeimos augintiniui, kad tas staiga nebėgtų į kelią.

Menininkės dirbtuvė - jos pasaulis, kur dažniausiai būna viena su savo svajonėmis ir vizijomis.

Kaime nyksta krosnys

Jūratė ką tik sugrįžo iš Vilniaus, ten neseniai atidarė savo fotografijos parodą "Lėlių ir lėlininkų portretai". Bet lyg tai būtų visiškai nesvarbu, ji pirmiausia nuoširdžiai pasidžiaugia, kad pagaliau ištrūko iš sostinės triukšmo ir vėl gali gėrėtis ramybe Kaltinėnuose. Uždarydama vartelius sako, kad bėgant metams abu su vyru jaučia, jog ramus gyvenimas sodyboje jiems vis labiau patinka. Teisingai padarę, kad atsikėlę į šį miestelį. Iš namų išvažiuoja tik tada, kai prispiria svarbus reikalas lėkti į miestą.

"Miestas pradeda varginti, nesinori jame būti. Daug mieliau - arčiau gamtos. Kuo toliau, tuo labiau šie namai tampa nuolatiniai, nors tebeturime butą Klaipėdoje", - prisipažino menininkė.

Medinis pastatas stovi beveik toks pat, koks buvo, kai į jį įsikėlė klaipėdiečiai. Tvyro senovinė dvasia, bet kitaip alsuojanti - menininkai pastatui suteikė naujos gyvybės. Vien ant sienų kabantys Jūratės kurti paveikslai byloja, kiek daug nueita kūrybos keliu. Ant laiptų, kurie veda į antrą aukštą, lyg parodoje sėdi Jūratės sukurtos lėlės iš spektaklių. Jos rado čia prieglobstį, nes teatrui nereikalingos - spektakliai nevaidinami.

Virtuvėje akį patraukia senovinė krosnis. Tai - jokia praeities relikvija. Krosnis kūrenama, nuo jos sklinda šiluma ir čia galima valgį gaminti. J.Januškevičiūtė sumanė sukurti fotografijų ciklą apie senas krosnis, kurios kaimuose beveik išnyksta. Vienoje sodyboje pas draugus vos spėjo užfiksuoti tokį kadrą - nuėjusi kitą kartą krosnies neberado.

Savo seno namo antrame aukšte Jūratė įsirengė kūrybinę dirbtuvę. Čia jos pasaulis, kur dažniausiai būna viena su savo svajonėmis ir vizijomis. Į šias kūrybos valdas ji retai ką nors įsileidžia.

Svetinguose Jūratės namuose prigijo tam tikros tradicijos. Kai pirmą kartą į svečius užsuka laukiamas žmogus, ta proga jos vyras Rimas būtinai iškepa tradicinį kugelį. Kol tas bulvių plokštainis kepa, neužsisėdime troboje - verta pasižvalgyti po Kaltinėnus.

Dailininkas R.Pakalnis pamėgo sodybą ir joje nuolat gyvena.

Faktai

Kaltinėnų miestelis nuo seno garsus vien kapinaitėmis. Jose ilsisi poetas, pirmasis lietuvių muziejininkas ir etnografas, Baublių įkūrėjas Dionizas Poška (1764-1830 m.). Jo kapą (čia palaidota žmona Uršulė Poškienė) žymi aukštas akmens obeliskas, ant kurio iškalti bajorų Poškų ir Sasnauskų (D.Poškos uošvių) herbai bei užrašas.

Kapinaitėse išliko 1798 metais pastatyta aštuonkampė medinė liaudiškos architektūros koplyčia.

Didokos aukštumos viršūnėje lyg koks šviesulys švyti devyniolikos metrų aukščio skulptūriškas baltas Prisikėlimo kryžius.

Tai ypatingas miestelio ženklas. Kryžius pastatytas 1990 metais. Vakarais ši vieta apšviesta. Nuo kelio pusės iš tolo matyti net dieną. Pakeliui važiuojantieji būtinai čia užsuka pasižvalgyti.

Papėdėje į viršų kyla Kaltinėnų miestelio stogai. Vieta iš tiesų ypatinga ir dėl modernios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios (pastatė kunigas Petras Linkevičius).

Ant iškilusios aukštumos kitoje pusėje nuo kryžiaus, kuris simbolizuoja Lietuvos prisikėlimą, išsidėsčiusios Lietuvos tremtinių kalvarijos. Daugelis stočių, kurios simbolizuoja Kristaus kelio ir tremtinių kančią, iškaltos ant didelių lauko riedulių. Vienuolika autorių (kūrė nuo 1990 iki 2005 metų) - nežinomi.

Ant laiptų pakopų lyg parodoje sėdi lėlės iš spektaklių.

Pakerėjo tylos muzika

Einant kalvarijų link Jūratė trumpai stabtelėjo sakydama, kad prieš kelerius metus, kai dar čia negyveno, ją pakerėjo tyloje keistai virpanti muzika. "Tada ėjau šituo pačiu keliu. Ten tolumoje buvo matyti iš rūko išnyrančios aukštumos. Suklusau nuo to garso, kuris labai keistai mane palietė. Pamaniau, jog būtų gera čia gyventi. Kai grįžau į Klaipėdą, ta mintis manęs neapleido. Atsitiko taip, kad gana greitai čionai atvykome. Mano vyras sodyboje nuolat gyvena, tik aš vis dar lekiu į miestą su reikalais", - romantiškai pasakojo lėlių teatro įkūrėja.

Reikalų jai vis dar atsiranda, negali ramiai gyventi - tai paroda, tai koks nors kitas subrandintas projektas verčia ją judėti. Tik nuo lėlių teatro Jūratė pastaruoju metu atitrūko. Ji sako, kad šiais metais pirmą kartą nepastatė nė vieno lėlių spektaklio.

"Iš teatro nepasitraukiau. Kaupiu mintis naujam spektakliui, gyvendama tyloje sodyboje. Į teatrą turi ateiti kūrybingas jaunimas. Mes, vyresnieji, turėtume retsykiais tarp jų pabūti, jiems patarti ir padėti. Savo darbą atlikau - mano įkurtas lėlių teatras šiemet šventė 20 metų jubiliejų. Pastebėjau, kad vis labiau nepasigendu miesto triukšmo. Gal ateityje išsikelsime iš Klaipėdos ir liksime čia", - svarstė ji, eidama keliu.

Kiekvienas senas daiktas šiuose namuose - tarsi dekoracija iš spektaklio.

Sustabdytas laikas

Po trumpos kelionės po Kaltinėnus su Jūrate grįžome į pakalnėje esančią sodybą. Susėdome prie didelio medinio stalo. Ant jo garavo šeimininko kugelis. Prie sienos stovėjo ilgas suolas, uždengtas kaimiška austa drobule. Netrukus Jūratė pakvietė į kūrybinę dirbtuvę lipti laiptais. O ant jų įsitaisiusias lėles autorė bando išgelbėti nuo užmaršties kaip kad aktorius bei kitus prie spektaklio kūrimo prisilietusius žmones įamžina meninėje fotografijoje.

Kažkada dirbtuvėje buvo žinomo lėlių teatro režisieriaus Vitalijaus Mazūro nuotrauka - lyg iš Jūratės paveikslų atkeliavęs rūpintojėlis, bet kartu tas pats žmogus, kurį pažįsti.

Jūratė žino, ką daro, ji pati lėlininkė. Mintimis nuklydo į savo vaikystę. Pasakojo, kad fotografuoti pradėjo nuo paauglystės. Pirmąjį fotoaparatą jai atidavė tėtis. Tilpdavo vos 12 kadrų - reikėdavo pasirinkti, ką fotografuoti! Jūratė sako, jog kito tokio meno, sustabdančio laiką, nėra. Dabar laiko nėra, o fotografija padaro laiką "dabar".

Daiktai keičia vietą

Jūratė visada sugeba kuo nors nustebinti. Tokie jos namai - tiek Klaipėdoje, tiek Kaltinėnuose - nuolat kintantys ir judantys. Lyg teatro scenoje stumdomi baldai, perkabinami paveikslai, atsiranda naujų detalių. Šeimininkė šypsosi, kad jai patinka keisti savo namus.

Svetainėje - senovinis apskritas stalas su to paties laikotarpio kėdėmis. Tai Jūratės tėvų palikimas. Ant sienų - įrėmintos prosenelių ir senelių nuotraukos. Jų atminimas išsaugotas. Gal ta praeitis dabar jai yra svarbiausia ir ją bando susigrąžinti meninėmis vizijomis?! Tai bylojo dabartinis sodybos gyvenimas, kurio pagrindinės figūros vis dėlto yra namų šeimininkės sukurtos lėlės ir paveikslai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"