TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Šokėjos namuose šokama retai

2009 02 03 0:00
Kaunietei G.Valiukaitei šokis yra gyvenimo aistra.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Namai - ne viešbutis, bet kai kada jie būna panašūs į laikinai gyventi skirtus būstus. Daug dirbdami vis skubame, lekiame, dažnai tik vėlų vakarą sugrįžtame į juos pailsėti ir vėl pradėti naują dieną.

Kauno "Sūkurio" Lotynų Amerikos šokių šokėja ir trenerė, daugeliui žinoma kaip 2007 metų "Šokių Eurovizijos" dalyvė Gabrielė Valiukaitė, šokanti poroje su Gintaru Svistunavičiumi, ir gyvenime sukasi panašiame sūkuryje. Tačiau toks gyvenimo ritmas talentingos šokėjos nė kiek netrikdo.

Geriausi laikai.

Kol kas 26 metų G.Valiukaitė savo būsto dar neturi - po vienu stogu gyvena su tėvais, broliu ir garbaus amžiaus močiute. "Laisvo laiko beveik neturiu, teks keletą repeticijų atšaukti. Gyvenu paprastai", - kukliai prasitarė ji.

Medinis dviaukštis šimto metų senumo namas matė ir gerų, ir blogų laikų, buvo užslinkęs sunkus tuštėjimo metas, kai jame tiesiog nebuvo kam gyventi. Dalis namo - pirmas aukštas - atiteko svetimiems žmonėms.

Gabrielės močiutei pavyko išsaugoti tai, kas dar išliko, praūžus sunkiems laikams, ir buvo neparduota. Dabar šis nekilnojamasis turtas keleriopai brangesnis kita prasme - yra namai, į kuriuos sugrįžo vaikai.

Pagaliau atėjo ir patys geriausi laikai. Namas pilnas saviškių, visiems čia gera ir jauku būti. O kad visiems būtų dar patogiau ir erdviau gyventi, virš antro aukšto iškilo mansarda. Joje įsikūrė anūkai Gabrielė ir Domas. Aplink Žaliakalnyje medinių namų daug. Pastatai unikalūs, kiekvienas turi savo praeities istoriją.

Čia pat - ąžuolyno parkas, ramu ir tylu, o vasarą ypač gražu, kai medžiai sužaliuoja.

Svarbiausiam dalykui - šokiui

G.Valiukaitė sako, kad jai patogiau gyventi neturint savo namų - nereikia jais rūpintis ir tvarkyti. Kai daug mažiau buitinių rūpesčių, visą laiką galima skirti svarbiausiam dalykui - šokiui.

Gabrielė taip ir daro - pati daug šoka ir treniruojasi, dar treniruoja būsimuosius Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionus, moko mėgėjus šokti sportinių šokių "Toro" klube. Jį įkūrė kartu su šokio partneriu G.Svistunavičiumi.

Pasak šokėjos, laikas po "Šokių Eurovizijos" nesustojo, priešingai, jai tenka dar daugiau plušėti nuo ryto iki vakaro - vos spėja. Šokis Lietuvoje tapo labai populiarus, ypač po televizijos laidos, daug žmonių nori išmokti gražiai šokti. Jie renkasi gerus trenerius, kurie yra šios srities profesionalai.

Net ir dieną Gabrielės tiesiog neįmanoma rasti namie. Ankstų rytą skuba į baleto pamokas Muzikiniame teatre, paskui vyksta į šokio treniruotę, rengiasi egzaminams tarptautinei standartinių šokio teisėjos kvalifikacijai įgyti. Ir tai dar ne viskas. Artėjo Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionatas Klaipėdoje, kuriame turėjo dalyvauti ir G.Valiukaitės treniruojamos poros. Paskutinės repeticijos - šokėjams pačios svarbiausios.

Jokios užuominos

Šiuose namuose šokama retokai, net ir tada, kai rengiami šeimos vakarėliai. Tiesiog nėra tokios tradicijos, nors namiškiai neabejingi šokiui. Gabrielės tėvas Faustas Valiukas yra chirurgas traumatologas, mama - verslininkė. Tėvai gal ir norėtų lankyti šokio pamokas dukters klube, bet vis neranda laiko sau.

"Mūsų klubą lanko daug žinomų kauniečių porų. Būna įdomu, surengiame vietinės reikšmės pasirodymus", - užsiminė Gabrielė, kai pakilome į mansardą. Čia jos valdos, gyvena atskirai nuo tėvų.

Visa patalpa moderniai suremontuota, erdvės užtektinai - nors šok. Tačiau nėra beveik jokios užuominos, kad šio jaunatviško būsto šeimininkė - šokėja. Nėra ir atskiro repeticijų kambario su dideliais veidrodžiais. Gabrielė sako, kad jai tokio kambario nereikia - turi erdvų šokių klubą pačiame miesto centre. Ten daugiausia ir šoka.

Tik vėliau, kai daugiau pabendravome, Gabrielė sutiko leisti pažvelgti į jos viengungišką miegamąjį.

Kambaryje - išskirtinė vieta šokių drabužiams. Jie sukabinti ne spintoje, o ant stumdomos kabyklos lyg teatre. Atvirai kabančios gražios ryškiaspalvės Lotynų Amerikos šokių suknelės - lyg originalaus interjero detalė.

Tačiau Gabrielė teigė kitaip. Taip patogiau šokių drabužius susidėti į kelionės krepšį, kai tenka dažnai keliauti ir reikia greitai pasirengti kelionei.

Vaidino itališkame miuzikle

Gabrielė dvejus metus gyveno Italijoje, netoli Venecijos. Šioje šalyje ji mokėsi itališkoje šokių mokykloje. Ten būdama turėjo kitus namus, bet irgi ne savo.

"Gyvenau pas labai gerus žmones, jie manimi rūpinosi kaip savo dukterimi. Tačiau Italijoje nepasilikau, nors tokia galimybė buvo. Mane traukė į Lietuvą. Kai apie tai prasitariau savo buvusiam šokių partneriui Gintarui, jis sutiko vėl su manimi šokti poroje. Nieko nelaukusi parvykau. O dar ta "Eurovizija" - mes vėl po daugelio metų tapome žinoma pora", - pasakojo ji.

Italijos laikotarpį ji dar ilgokai prisimins, kadangi tie prisiminimai dar gyvi. Gabrielė užsiminė, kad jai teko vaidinti itališkame miuzikle.

"Muzikinis spektaklis buvo gana populiarus Italijoje. Vaidindami apkeliavome daug miestų. Nors man teko ne pagrindinis vaidmuo, tačiau įgijau sceninės vaidybos patirties", - sakė Gabrielė.

Gal ši patirtis padėjo patekti į nacionalinį atrankos finalą? "Apie tai net nesusimąsčiau, bet taip galėjo būti. Vaidinti miuzikle visai kas kita, nei šokti ant parketo", - pasakojo G.Valiukaitė.

Mansarda - be virtuvės

Gabrielei močiutės namai kelia pačius švelniausius prisiminimus. Čia ji praleido vaikystės vasaras. "Močiutė visada buvo mūsų namų geroji fėja, tokia ji ir išliko, nors jau aštuntos dešimties sulaukė. Be jos namai būtų ne tie. Mes visą dieną praleidžiame darbe, ji viena namus saugo", - pasakojo ji.

Kai jos tėvai panoro keltis į medinį namą, kad šis nebūtų parduotas svetimiems, Gabrielė tik džiaugėsi. "Mes gyvenome blokiniame daugiabutyje. Namą reikėjo kam nors prižiūrėti, o močiutei vienai buvo per sunku", - užsiminė kaunietė šokėja.

Mansarda virš antro aukšto iškilo tada, kai prieš kelerius metus Gabrielė grįžo iš Italijos. Ji norėjo būti arčiau tėvų.

Projekte nebuvo numatyta, kad mansardoje bus įrengta virtuvė. Visa šeima valgo antrame aukšte esančiame valgomajame. Iš mansardos nusileidžia abu anūkai, Gabrielė su broliu, net arbatos išsivirti.

Tačiau projektą teko keisti. Jauna mergina manė kitaip. "Šeimininkauti neturiu kada, bet virtuvė, nors ir maža, vis tiek reikalinga. Reikės nors elektrinį virdulį nusipirkti, kad draugus galėčiau kava pavaišinti", - įsitikino Gabrielė, tą kartą atsinešusi virdulį iš tėvų. Po pokalbio ji rengėsi važiuoti į repeticiją šokių klube.

Balti kaip sniegas

Ar kartais pasvajoja apie savo namus? Kokie tie namai būtų?

"Iš gimtojo miesto niekur kitur neketinu keltis. Kai buvau Italijoje, patyriau, kaip sunku svetimšaliui pritapti prie kitos šalies gyvenimo ir tradicijų. Ypač kai esi vienas toli nuo namų, tada stipriai pajunti, kokie yra svarbūs artimi žmonės, jų buvau labai pasiilgusi, - sakė G.Valiukaitė.- Esu laiminga būdama su tais, kurie man yra artimi ir brangūs. O dar laimingesnė jaučiuosi, kad galiu pati šokti ir kitus to mokyti."

Net ir sakyti jai to nereikėjo - Gabrielė visa švytėjo, pasakodama apie šokį, klubą ir žmones, kurie ateina šokti. Kai po kelerių metų ji turės savo namus, jie bus visiškai kitokie nei dabartiniai - būtinai balti kaip sniegas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"