Sovietinio modernizmo architektūroje – unikalūs pavyzdžiai

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2016-04-04 07:56
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2016-04-04 07:56
LŽ archyvo nuotrauka
„Nai­vu ma­ny­ti, kad, iš­try­nę ma­te­ria­liuo­sius so­viet­me­čio pėd­sa­kus, pa­nar­din­si­me vi­suo­me­nę į ko­lek­ty­vi­nę am­ne­zi­ją“, – tvir­ti­na ar­chi­tek­tū­ro­lo­gas Vai­das Pe­tru­lis. 

Pa­sak jo, šian­dien svar­bu ne­už­si­merk­ti prieš Vil­niaus so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tū­rą, iš­ki­lu­sią 7–8 de­šimt­me­ty­je, ta­čiau steng­tis su­vok­ti jos vie­tą tiek mies­to pa­no­ra­mo­je, tiek kiek­vie­no mū­sų kas­die­ny­bė­je.

– Kaip 7–8 de­šimt­me­čio so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo pa­sta­tai at­ro­do šiuo­lai­ki­nės Vil­niaus ar­chi­tek­tū­ros kon­teks­te?

– Liūd­niau­sias as­pek­tas, su­si­jęs su so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo pa­sta­tais, yra šian­die­ni­nė jų fi­zi­nė būk­lė. Dau­ge­lis jų – pra­stos ko­ky­bės, ne­ati­tin­ka šių die­nų po­rei­kių ir lū­kes­čių. Dėl to ypač nu­ken­čia gy­ve­na­mo­ji ar­chi­tek­tū­ra. Pa­vyz­džiui, anks­čiau bu­vęs pres­ti­ži­nis Laz­dy­nų gy­ve­na­ma­sis ra­jo­nas ne­bė­ra toks pa­trauk­lus. Ki­ti pa­sta­tai, pa­vyz­džiui, Kon­cer­tų ir spor­to rū­mai – ap­leis­ti.

Evaldo Virkečio nuotrauka

Ta­čiau sos­ti­nė­je gau­su ver­tin­gos ir ne­tgi uni­ka­lios ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­džių – San­tuo­kų rū­mai, Na­cio­na­li­nis dra­mos tea­tras, Ope­ros ir ba­le­to tea­tras, Šiuo­lai­ki­nio me­no cen­tras, Lie­tu­vos koo­pe­ra­ty­vų są­jun­gos na­mas. Šie ir ne­ma­žai ki­tų ob­jek­tų ra­do sa­vo ni­šą ir šiuo­lai­ki­nia­me Vil­niu­je. Ne tik kaip is­to­ri­jos ar­te­fak­tai. Jie pra­tur­ti­na mies­to ap­lin­ką, ku­ria pa­pil­do­mą vi­zua­li­nę ir pra­smi­nę di­men­si­ją. Per juos ga­li­me ma­ty­ti, kaip ir ku­ria kryp­ti­mi vys­tė­si mo­der­nis­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros idė­jos.

– Kas pro­jek­tuo­jan­tiems pa­sta­tus ar­chi­tek­tams bu­vo svar­biau­sia? Ko­kio­mis idė­jo­mis jie grin­dė sa­vo kū­ry­bą?

– Vie­nas pa­grin­di­nių mo­der­niz­mo pri­nci­pų – funk­cio­na­lu­mas. Tai uni­ver­sa­li ver­ty­bė, ku­ri bu­vo svar­bi mo­der­niz­mui for­muo­jan­tis bei ne­bu­vo už­mirš­ta ir po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro abe­jo­se šal­to­jo ka­ro ba­ri­ka­dų pu­sė­se. Ma­ny­ta, jei funk­cio­na­lu, va­di­na­si, gra­žu. Be to, mo­der­nis­ti­nė ar­chi­tek­tū­ra tiek So­vie­tų Są­jun­go­je, tiek aps­kri­tai vi­sa­me pa­sau­ly­je tuo pat me­tu spren­dė ir so­cia­li­nius klau­si­mus. Pa­vyz­džiui, XIX am­žiaus mies­tai (Ber­ly­nas, Lon­do­nas) bu­vo ne­hi­gie­niš­ki, svei­ka­tos po­žiū­riu net pa­vo­jin­gi gy­ven­ti.

Tai­gi mo­der­niz­mo epo­chos kū­rė­jai ieš­ko­jo bū­dų, kaip šias prob­le­mas ne­utra­li­zuo­ti pa­si­tel­kiant ar­chi­tek­tū­rą. Iš­ei­tis bu­vo kuo ra­cio­na­les­nė, pi­ges­nė, funk­cio­na­les­nė sta­ty­ba. Pra­de­dant in­ter­je­rais ir bai­giant mies­to zo­nų pla­na­vi­mu.Tie­sa, šio­ji existenceminumum ideo­lo­gi­ja at­sis­pin­dė­jo ir sa­vi­to­je, mi­ni­ma­lis­ti­nė­je es­te­ti­ko­je.

Tie­sa, po­ka­rio me­tais So­vie­tų Są­jun­ga, o kar­tu ir Lie­tu­va, žen­gė žings­ne­lį at­gal. Vie­to­je pa­sau­ly­je vy­ra­vu­sio va­di­na­mo­jo vi­du­rio am­žiaus mo­der­niz­mo pas mus do­mi­na­vo so­cia­lis­ti­nis rea­liz­mas – puo­šnūs, tur­tin­go de­ko­ro, mo­nu­men­ta­lūs pa­sta­tai, ku­rie rė­mė­si į is­to­ri­nį pa­li­ki­mą (ko­lo­nos, fron­to­nai, por­ti­kai) bei po­li­ti­nius ir ideo­lo­gi­nius ženk­lus (rea­lis­ti­nės dar­bi­nin­kų, funk­cio­nie­rių, tan­kis­tų skulp­tū­ros ir t. t.). Vie­nas ryš­kiau­sių to­kio sti­liaus pa­vyz­džių Vil­niu­je – Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ka. Taip pat daug ais­trų su­kė­lu­sios Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ros.

– Gry­na­sis so­vie­ti­nis mo­der­niz­mas, ku­rio pa­vyz­džių Vil­niu­je tu­ri­me ne vie­ną ir ku­riuo šian­dien do­mi­si tiek pa­sau­lio, tiek Lie­tu­vos ar­chi­tek­tū­ro­lo­gai, yra šiek tiek vė­les­nis da­ri­nys?

– Taip, Vil­niu­je pir­mie­ji so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo pa­sta­tai at­si­ra­do 1961 me­tais. Va­di­na­muo­ju at­ši­li­mo lai­ko­tar­piu. At­skai­tos taš­kas ga­lė­tų bū­ti Mies­tų sta­ty­bos pro­jek­ta­vi­mo ins­ti­tu­to pa­sta­tas prie Ne­ries kran­ti­nės. Tai vie­nas anks­ty­viau­sių so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo pa­vyz­džių, ku­ria­me ga­li­ma ap­tik­ti vi­zua­lių są­sa­jų ir su tar­pu­ka­rio pro­jek­tais. Ypač į akis kren­ta sti­li­zuo­tas įėji­mo sto­ge­lis. Pa­na­šaus bū­ta ir Vi­suo­me­ni­nio drau­di­mo bend­ro­vės rū­muo­se Ge­di­mi­no pros­pek­te.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, iš kur sos­ti­nės ar­chi­tek­tai tuo me­tu sė­mė­si idė­jų?

– Vie­nas pa­grin­di­nių įkvė­pė­jų, ma­no ma­ny­mu, bu­vo pra­ncū­zų ar­chi­tek­tas Le Cor­bu­sier. Taip pat – skan­di­na­viš­kas mo­der­niz­mas. Jei ieš­ko­tu­me Le Cor­bu­sier įta­kos sos­ti­nės ar­chi­tek­tū­ro­je, ga­lė­tu­me pa­žvelg­ti į im­po­zan­tiš­kų for­mų Spor­to rū­mus. Tai ge­riau­sias bru­ta­lu­mo pa­vyz­dys mies­to pa­no­ra­mo­je.

Jei dai­ry­tu­mė­mės skan­di­na­vų įta­kos (vi­sų pir­ma – suo­mių), rei­kė­tų pri­si­min­ti Kom­po­zi­to­rių są­jun­gos pa­sta­tą ir gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lą Žvė­ry­ne. Suo­miai ten lan­ky­da­mie­si sa­ko: „Jau­čia­mės kaip na­mie.“ Net da­bar, ka­da kai ku­rie pa­sta­tai jau „a­pau­go“ įvai­riais šiuo­lai­ki­niais „pa­to­bu­li­ni­mais“, ja­me vis dar ga­li jus­ti skan­di­na­viš­ką dva­sią.

– Tuo me­tu at­si­ra­do ir sa­vo­tiš­kų pa­sta­tų „nau­ja­da­rų“. Pa­vyz­džiui, San­tuo­kų rū­mai. Ši ten­den­ci­ja glau­džiai su­si­ju­si su vy­ra­vu­sia at­eiz­mo ideo­lo­gi­ja. Jie bu­vo sa­vo­tiš­kas pa­kai­ta­las baž­ny­čioms.

– Taip, San­tuo­kų rū­mai yra so­vie­tų sis­te­mo­je su­gal­vo­tas ob­jek­tas. Jie žy­mi pa­stan­gas pa­ša­lin­ti vis­ką, kas su­si­ję su re­li­gi­ja. Ta­čiau šia­me kon­teks­te man įdo­mus ki­tas as­pek­tas – ko­mu­nis­ti­nė­je ideo­lo­gi­jo­je puo­se­lė­tas no­ras kiek­vie­nam žmo­giš­ko­jo gy­ve­ni­mo as­pek­tui su­kur­ti bend­rą, ko­mu­na­li­nę zo­ną.

Dar tre­čia­me XX a. de­šimt­me­ty­je Ru­si­jo­je pra­dė­tos kur­ti įvai­rios sa­vo­tiš­kos me­gaį­mo­nės, ku­rios bu­vo skir­tos ap­tar­nau­ti kuo di­des­nę vi­suo­me­nės da­lį. Vy­ko ko­lek­ty­vi­nis pro­ce­sas. Tar­kim, pie­tūs „fab­ri­ke-vir­tu­vė­je“ (tai bu­vo po­pu­lia­rus anks­ty­vo­jo so­viet­me­čio pa­sta­to ti­pas) tu­rė­jo pa­nai­kin­ti bet ko­kį in­di­vi­dua­lu­mą. Tai­gi ri­tua­li­nių pa­slau­gų rū­mai bu­vo sta­to­mi no­rint įtrauk­ti žmo­nes į bend­rą so­cia­li­nę me­cha­ni­ką, su­skirs­ty­ti juos į gru­pes ir kiek­vie­nai gru­pei pa­sta­ty­ti „fab­ri­ką“. Aiš­ku, ar­chi­tek­tū­ri­ne pra­sme tie ob­jek­tai ga­lė­jo įgy­ti ga­na pa­trauk­lias for­mas. Ypač Vil­niaus san­tuo­kų rū­mai.

– O ką pa­sa­ky­tu­mė­te jau­na­jai kar­tai, ku­riai so­vie­ti­nė ar­chi­tek­tū­ra ne­atro­do to­kia ver­tin­ga, ku­ri la­biau ža­vi­si šiuo­lai­ki­niais pa­sta­tais?

– Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad šiuo­lai­ki­nė ar­chi­tek­tū­ra ne­at­si­ra­do iš nie­kur. Juk įdo­mu ži­no­ti, ko­dėl ji yra to­kia. Aš ti­kiu, kad smal­ses­nis jau­nuo­lis, ku­ris ried­len­te ar dvi­ra­čiu pa­si­va­ži­nės ap­link Spor­to rū­mus, ti­krai pa­jus to laik­me­čio ar­chi­tek­tū­ros dva­sią. Juk net ir funk­cio­na­lio­ji so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tū­ra ne­re­tai stip­riai vei­kia emo­ci­jas. Su­nai­kin­ti ar ne­ver­tin­ti šią ar­chi­tek­tū­rą bū­tų la­bai ne­iš­min­tin­ga.

– Ta­čiau yra ir vy­res­nio­ji kar­ta, ku­ri so­viet­me­tį no­rė­tų pa­mirš­ti, nes tai su­si­ję su jų as­me­ni­nė­mis, daž­nai skau­džio­mis pa­tir­ti­mis. Kaip jiems pa­tar­tu­mė­te žvelg­ti į to lai­ko­tar­pio ar­chi­tek­tū­rą?

– Nai­vu ma­ny­ti, kad, iš­try­nę ma­te­ria­liuo­sius so­viet­me­čio pėd­sa­kus, pa­nar­din­si­me vi­suo­me­nę į ko­lek­ty­vi­nę am­ne­zi­ją. Jei ne­bus aki­vaiz­daus ženk­lo prieš akis, ku­ris ska­tin­tų pri­si­min­ti, so­vie­ti­nė epo­cha dėl to nie­kur ne­dings. Pri­va­lo­me kri­tiš­kai ver­tin­ti sa­vo is­to­ri­ją ir ne­bi­jo­ti apie ją kal­bė­ti, dis­ku­tuo­ti.

– At­skleis­ki­te, ku­rie Vil­niaus so­vie­ti­nės mo­der­nis­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­tai jums pa­čiam at­ro­do įdo­miau­si?

– Jei­gu kal­bė­tu­me apie ar­chi­tek­tū­rą, ku­ria ga­li­ma ža­vė­tis, iš­skir­čiau Šiuo­lai­ki­nio me­no cen­trą. Ei­ni pro jį ir jau­ti, kad jis ti­krai sto­vi sa­vo vie­to­je. Kad pui­kiai tin­ka sos­ti­nės kon­teks­te. Taip pat „Ne­rin­gos“ res­to­ra­nas, ku­ris in­tri­guo­ja sa­vo au­ten­tiš­ku­mu. Ma­nau, ypač jau­na­jai kar­tai tu­rė­tų bū­ti smal­su už­suk­ti į vi­dų, pa­jus­ti lai­ko­tar­pio dva­sią.

– O ko­kius so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo pa­sta­tus re­ko­men­duo­tu­mė­te bū­ti­nai ap­lan­ky­ti „O­pen Hou­se Vil­nius“ me­tu ir ko­dėl?

Iš so­vie­ti­nio mo­der­niz­mo pa­sta­tų, ku­rie įtrauk­ti į ren­gi­nio prog­ra­mą, siū­ly­čiau ne­pra­leis­ti „o­fi­ci­jo­zi­nių“ Vy­riau­sy­bės bei Sei­mo rū­mų, Na­cio­na­li­nio dra­mos tea­tro, Lie­tu­vos koo­pe­ra­ty­vų są­jun­gos. Ta­čiau siū­ly­čiau pa­siž­val­gy­ti ir kur kas pla­čiau. Pa­ty­ri­nė­ti pa­sta­tus, ku­rie ne­bū­ti­nai įtrauk­ti į prog­ra­mą. Pa­vyz­džiui, Vin­gio par­ko es­tra­dą. Tai įdo­mus es­tų ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­dys Vil­niu­je. Ar­ba An­ta­kal­nio dar­bi­nin­kų ko­lo­ni­ją, ku­ri žy­mi pe­rė­ji­mą iš tar­pu­ka­rio į so­viet­me­tį, kai dar ne­bu­vo įsi­ga­lė­jęs so­cia­lis­ti­nis rea­liz­mas. Taip pat siū­ly­čiau pa­siž­val­gy­ti po Laz­dy­nus ir pa­tir­ti, kaip su­griu­vo mo­der­niz­mo kur­ta efek­ty­vu­mo iliu­zi­ja, kaip gra­žios idė­jos apie prog­re­są spro­go lyg mui­lo bur­bu­las.

At­vi­ros ar­chi­tek­tū­ros sa­vait­ga­lis „O­pen Hou­se Vil­nius“ – ba­lan­džio 23–24 die­no­mis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Nemanau,  188.69.195.11 2016-04-06 19:01:37
kad tos trys šmėklos prie dramos teatro yra didelis menas. O kaip jums atrodo?
0 1  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami