TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Statysime tik energiją taupančius namus

2013 09 26 6:00
Lietuvoje šiais metais dar galima statyti energinei C klasei priskiriamus pastatus. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje maždaug pusė sunaudotos energijos tenka pastatams. Siekiant mažinti energijos vartojimą, visa nekilnojamojo turto (NT) rinka bus perorientuojama į energetiškai efektyvių pastatų statybą ir senųjų modernizavimą.

Energinio pastatų efektyvumo klasifikacija Lietuvoje parengta pagal Europos Parlamento ir Europos Sąjungos (ES) Tarybos direktyvų reikalavimus. Aukščiausiai energinei klasei gali būti priskiriami tie pastatai, kurių išorinių energijos šaltinių poreikis labai mažas. Tai - A++ klasė. „Europinis pasyvaus namo standartas remiasi labai konkrečiu pirminės energijos suvartojimu, o lietuviškas standartas atsižvelgia dar ir į kitus kriterijus, antai - į energijos suvartojimą priklausomai nuo statinio dydžio, paskirties“, - aiškino Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.

Anot jo, jei analizuosime konkretų segmentą, pavyzdžiui, gyvenamuosius namus, tada pasyvaus namo reikalavimus, atsižvelgiant į jo dydį, turėtų atitikti A+ klasė. A++ klasės pastatams keliami didesni reikalavimai. Be to, ne kiekvienas pasyvus namas atitiks A+ klasę. Pasak R.Simanavičiaus, pagal lietuvišką standartą A++ klasės pastatams keliami daug didesni reikalavimai negu pasyviems namams.

Statysime tik A klasės namus

Pastatai, remiantis Lietuvos statybos techniniu reglamentu, skirstomi į 7 pagrindines energinio naudingumo klases – A, B, C, D, E, F, G. Jų yra ir daugiau.

Lietuvoje šiais metais dar galima statyti naujus C energinei klasei priskiriamus pastatus. Nuo 2014-ųjų bus leidžiama statyti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę atitinkančius, o jau nuo 2016 metų - tik A klasės pastatus.

Pasak R.Simanavičiaus, lyginant žemesnių klasių pastatų energijos suvartojimo rodiklius su vadinamaisiais pasyviais namais arba A++, jie gali skirtis apie 10 kartų. Pašnekovo teigimu, tai didžiulis skirtumas tiek statybų technologijų, tiek procesų požiūriu, nes yra numatyti privalomi reikalavimai, be kurių pastatyti A++ energinės klasės pastato beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, turi reikšmės tai, ar statinyje įrengta centralizuota šildymo sistema. Norint pasiekti A++ klasę, būtina projektuoti namą taip, kad jis naudotų kuo daugiau atsinaujinančių šaltinių: biokuro, saulės, geoterminės energijos ir t. t.

Lietuva išsikėlė ambicingus planus: nuo 2016-ųjų visi statomi nauji pastatai turi atitikti A klasei keliamus reikalavimus, o nuo 2021 metų - A++ klasei. R.Simanavičius įsitikinęs, kad pasiekti šiuos tikslus įmanoma. „Tikiu, jog taip ir turėtų būti, nes jau dabar beveik visi nekilnojamojo turto projektų vystytojai, kurie specializuojasi būsto sektoriuje, gamybinių, viešųjų pastatų statybos srityje, imasi tik A klasės pastatų“, - kalbėjo NPNA valdybos pirmininkas.

Anot jo, svarbu paminėti, kad siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo nereikia nei ypač brangių medžiagų, nei technologijų. Tai esą daugiau susiję su patirtimi, gebėjimais ir žiniomis. Aukštos energinės klasės pastatų statybos išlaidos mažai kuos skiriasi nuo tų, kurios atitinka minimalius reikalavimus. Pavyzdžiui, A ir C klasės pastatų sąmatų vertė gali skirtis tik keliais procentais.

Pasak R.Simanavičiaus, Europos Parlamento vadinamoji 31-oji direktyva viešojo sektoriaus statiniams kelia didesnius reikalavimus - jau nuo 2018 metų visi viešieji pastatai turi atitikti A++ klasę. Taip ES skatina, kad valstybės narės orientuotųsi pirmiausia į energiškai efektyvius pastatus - perorientuotų visą rinką į kuo mažesnį energijos suvartojimą.

R.Simanavičius: "Jau dabar beveik visi nekilnojamojo turto projektų vystytojai, kurie specializuojasi būsto sektoriuje, gamybinių, viešųjų pastatų statybos srityje, imasi tik A klasės pastatų". /LŽ archyvo nuotrauka

Pasyvūs namai greta senų

Tarp naujosios kartos statinių - pasyvaus pastato reikalavimus atitinkantys namai, kuriems statyti ir eksploatuoti naudojamos „pasyvios“ priemonės, kad statinys galėtų apsirūpinti energija. „Pirmiausia statinys gerai apšiltinamas. Stiklinės atitvaros orientuojamos į pietryčių pusę, todėl pastatas gauna daug saulės energijos, o šildymo sistemos esant tam tikroms klimato sąlygoms net nereikalingos“, - aiškino NPNA vadovas. Tačiau mūsų klimato sąlygomis visiškai apsirūpinti šiluma vien iš saulės energijos būtų neįmanoma, todėl esame priversti naudoti kitus išorinius šilumos šaltinius, bet jie turi būti atsinaujinantys. Viena būtiniausių pasyvaus pastato sąlygų - rekuperacijos sistema, užtikrinanti vėdinimą ir šilumogrąžą.

R.Simanavičiaus teigimu, pirmasis pasyvus namas Lietuvoje buvo pastatytas Varėnos rajono Panaros kaime. Tai - Panaros bendruomenės sergančiųjų priklausomybės ligomis reabilitacijos centras. Šiuo metu jau pastatyta ir daugiau individualių namų, kurie atitinka pasyvaus pastato reikalavimus.

Kalbant apie senus namus, energinę A klasę, kaip patikino R.Simanavičiaus, gali pasiekti net prieš 30 metų statyti daugiabučiai. Nors kai kuriais konkrečiais atvejais siekti tokios klasės neracionalu, nes, įvertinus statinio būklę ir reikalingas investicijas, gali paaiškėti, jog investicijos būtų per didelės ir toks statinys būtų nebepatrauklus renovuoti. "Gal racionaliau būtų tokį namą griauti ir jo vietoje statyti šiuolaikišką taupų statinį“, - kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas.

Energinės klasės keičia rinką

Dabar įteisintas pastato energinio naudingumo elektroninio sertifikato išdavimas, R.Simanavičiaus nuomone, yra šiek tie iškreiptas. Jis esą diskredituoja pačią sertifikavimo idėją. „Ji buvo sumanyta būtent dėl to, kad žmonės, jei, pavyzdžiui, gyvena pastate, kuris atitinka žemą energinę klasę ir to turto rinkos vertė yra mažesnė, būtų suinteresuoti būstą modernizuoti. Kai pastatas renovuojamas, jis įvertinamas aukštesnės klasės sertifikatu. Tada turto vertė turėtų padidėti. Tai kompensuotų į renovaciją investuotas lėšas. Tačiau buvo nueita kitu keliu – dabar tiesiog išduodami sertifikatai ir taip parodoma, kad vykdoma ES direktyva. Bet šiuo metu išduodamas sertifikatas visiškai nieko nepasako“, - įsitikinęs NPNA vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"