Sudėtingas sprendimas: iš ko mūryti namą?

Tomas FEDARAVIČIUS 2013-07-18 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
2013-07-18 06:00
Sprendžiant, kuriuos mūro blokelius pasirinkti, tenka įvertinti visas svarbiausias jų savybes ir, žinoma, kainą. LŽ archyvo nuotrauka
Nu­spren­dę sta­ty­ti in­di­vi­dua­lų būs­tą, sie­kia­me su­si­kur­ti jau­kius ir il­gaam­žius na­mus. Kad jie bū­tų šil­ti ir il­gai sto­vė­tų, svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mas me­džia­gas. Na­mo pa­ma­tų ir sie­nų, skir­tin­gai ne­gu ki­tų būs­to ele­men­tų, ne­pa­kei­si, ne­bent nu­griau­si ir su­rę­si iš nau­jo.

Mū­ri­nį na­mą daž­niau­siai sta­to­me iš si­li­ka­ti­nių, ke­ra­mi­nių ar­ba ke­ram­zit­be­to­nio blo­ke­lių. Taip pat ga­li­mi va­rian­tai - aky­to­jo ar­ba pa­pras­to­jo be­to­no sta­ty­bi­nės me­džia­gos. Kuo vie­nos yra pra­na­šes­nės už ki­tas, LŽ apk­lau­sė skir­tin­gų blo­ke­lių ga­min­to­jus ir par­da­vė­jus. Pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai - ga­mi­nio il­gaam­žiš­ku­mas, ši­lu­mi­nė var­ža, drėg­mės su­gė­ri­mas, stip­ris ir svo­ris, gar­so izo­lia­ci­ja bei vis la­biau ver­ti­na­mas eko­lo­giš­ku­mas.

Dramb­lio ant ke­ram­zi­to nepastatysi

Šiau­liuo­se įsi­kū­ru­sio­je pra­ncū­zų sta­ty­bi­nių me­džia­gų tink­lo „Saint-Go­bain“ ga­myk­lo­je ga­mi­na­mi „Fi­bo“ ke­ram­zit­be­to­nio (kep­to mo­lio gra­nu­lių) blo­ke­liai. Pa­sak UAB "Saint-Go­bain sta­ty­bos ga­mi­niai“ pro­duk­tų gru­pės va­do­vo Ry­šar­do Bar­kovs­kio, jie pa­si­žy­mi at­spa­ru­mu drėg­mei ir šal­čiui. Sta­ty­bi­nin­kai ver­ti­na šiuos blo­ke­lius ir dėl leng­vu­mo, ir dėl ga­li­my­bės pa­pras­tai pjaus­ty­ti.

„Mū­sų kon­ku­ren­tai, siū­lan­tys si­li­ka­ti­nius blo­ke­lius, rek­la­muo­ja sa­vo ga­mi­nius pa­sta­ty­da­mi ant jų dramb­lį, ta­čiau in­di­vi­dua­liems mū­ri­niams na­mams toks tvir­tu­mas nė­ra bū­ti­nas. Tai la­biau trū­ku­mas nei pra­na­šu­mas, nes dėl di­de­lio gniuž­do­mo­jo stip­rio si­li­ka­ti­niai blo­ke­liai pra­ran­da ši­lu­mi­nes sa­vy­bes“, - įgė­lė kon­ku­ren­tams R.Bar­kovs­kis.

Pa­sak jo, bend­ro­vės par­duo­da­mų blo­ke­lių kai­na nė­ra ma­ža. Tai esą le­mia ga­mi­nio ko­ky­bė - „Fi­bo“ nau­do­ja­mas ge­ras ke­ram­zi­tas mai­šo­mas su ce­men­tu ir van­de­niu. „Ko­ky­biš­kas ke­ram­zi­tas nuo pra­sto ski­ria­si tuo, kad tu­ri vien­ti­są gra­nu­lių struk­tū­rą, to­dėl į to­kį blo­ke­lį kur kas su­nkiau pra­sisk­ver­bia drėg­mė“, - pa­brė­žė R.Bar­kovs­kis. Esą bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad dėl ga­my­bos ža­lia­vos ir tech­no­lo­gi­jos (vib­ra­ci­nio pre­sa­vi­mo) ke­ram­zi­ti­niai blo­ke­liai yra ne to­kių tiks­lių mat­me­nų. Be to, dėl ma­žo stip­rio juos gniuž­dant ga­min­to­jai ir kons­truk­to­riai re­ko­men­duo­ja to­kius blo­ke­lius ar­muo­ti kas 2-3 ei­les, o lai­ko­mo­sioms sie­noms rink­tis 25 cm ar­ba 30 cm sto­rio blo­ke­lius.

Pa­inio­ja­mi skir­tin­gi produktai

Vil­niu­je įsi­kū­ru­si AB „Si­li­ka­tas“ ga­myk­la siū­lo si­li­ka­ti­nius mū­ro blo­kus „Ar­ko M“. Si­li­ka­ti­nės ply­tos ir blo­kai ga­mi­na­mi iš na­tū­ra­lių me­džia­gų - smė­lio ir kal­kak­me­nio, to­dėl ge­rai su­lai­ko ši­lu­mą, ap­sau­go nuo triukš­mo, yra at­spa­rūs ug­niai ir šal­čiui.

AB Spe­cia­li­zuo­tos komp­lek­ta­vi­mo val­dy­bos par­da­vi­mo pro­jek­tų va­do­vas Gin­tau­tas Bi­vai­nis pa­brė­žė, jog si­li­ka­ti­niai blo­ke­liai, ver­ti­nant bend­ras sie­nų mū­ri­ji­mo ir šil­ti­ni­mo me­džia­gų są­nau­das, yra ne tik tvir­ti, bet ir šiek tiek pi­ges­ni. Pa­sak jo, są­nau­dos ma­žes­nės dėl to, kad šiems blo­ke­liams pa­kan­ka plo­nes­nio šil­ti­ni­mo me­džia­gos sluoks­nio. G.Bi­vai­nio tei­gi­mu, ki­tų rū­šių mū­ro blo­ke­liams rei­kia maž­daug 25 cm sto­rio šil­ti­ni­mo sluoks­nio, o iš si­li­ka­ti­nių me­džia­gų pa­sta­ty­tai sie­nai pa­kan­ka ir 18 cen­ti­me­trų. „Nuo se­no ga­jus po­žiū­ris, kad ke­ra­mi­nės ply­tos yra šil­tos, o si­li­ka­ti­nės ne­va šal­tos, ta­čiau šian­dien ten­ka šil­tin­ti tiek si­li­ka­ti­nių, tiek ke­ra­mi­nių blo­ke­lių sie­nas“, - sa­kė G.Bi­vai­nis.

Daž­nai pa­inio­ja­mos ir sta­ty­bi­nės me­džia­gos: si­li­ka­ti­niai blo­ke­liai - su du­jų si­li­ka­to (aky­to­jo be­to­no) blo­ke­liais, nes šne­ka­mo­jo­je kal­bo­je ir vie­ni, ir ki­ti va­di­na­mi vie­no­dai - „si­li­ka­ti­niais blo­ke­liais“, nors ga­mi­niai yra skir­tin­gi. Ža­lia­vos, iš ku­rių ga­mi­na­mi blo­kai, pa­na­šios - smė­lis, kal­kės ir van­duo, bet ski­ria­si ga­my­bos pro­ce­sas. Du­jų si­li­ka­to blo­ke­liai iš­pu­čia­mi - tai di­di­na jų ši­lu­mi­nę var­žą. Si­li­ka­ti­niai blo­ke­liai, to­kie kaip „Ar­ko M“, yra kuo stip­riau su­spau­džia­mi. Taip už­ti­kri­na­mas de­ra­mas jų stip­ris gniuž­dant.

„Bu­vo at­ve­jų, kai mus krei­pė­si žmo­nės ir skun­dė­si, esą per žie­mą ne­baig­tos sta­ty­ti du­jų si­li­ka­to ply­tų sie­nos su­ei­žė­jo. Aky­to­jo be­to­no (du­jų si­li­ka­to) blo­ke­liai yra kur kas ma­žiau at­spa­rūs drėg­mei, to­dėl kon­ser­vuo­ti to­kias per va­sa­rą ne­baig­tas sta­ty­bas rei­kia itin kruopš­čiai. Ki­taip ri­zi­ka, kad blo­ke­liai su­ei­žės, bus di­džiu­lė“, - pa­aiš­ki­no G.Bi­vai­nis. Ir pri­dū­rė, jog „Ar­ko M“ blo­ke­liams žie­mos šal­čiai ir drėg­mė daug ma­žiau pa­vo­jin­gi.

Du­jų si­li­ka­to blo­ke­liai įge­ria daug van­dens, tad jam virs­tant le­du pra­de­da ski­li­nė­ti, o pa­skui - tru­pė­ti. Si­li­ka­ti­niai blo­ke­liai, kaip ir ke­ram­zi­ti­niai, ga­min­to­jų duo­me­ni­mis, at­lai­ko apie 50 šal­čio cik­lų, ir jų stip­ris vi­sai ne­su­ma­žė­ja.

Mo­lis – eko­lo­giš­kiau­sia medžiaga

Kau­no pa­šo­nė­je, prie Jie­sios kraš­to­vaiz­džio draus­ti­nio, įsi­kū­ru­si UAB „Ro­kų ke­ra­mi­ka“ pa­brė­žia esan­ti se­niau­sia ply­ti­nė Lie­tu­vo­je. Šie­met įmo­nė šven­čia jau 410-ąjį ju­bi­lie­jų. Is­to­ri­niai šal­ti­niai at­sklei­džia, kad pir­mą­ją ply­ti­nę dar 1603 me­tais įstei­gė Ber­nar­di­nų or­di­no vie­nuo­liai. Tais lai­kais pa­ga­min­tų ply­tų ga­li­ma ras­ti Kau­no se­na­mies­tį puo­šian­čios Šv. Jur­gio Kan­ki­nio baž­ny­čios ir bu­vu­sio ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no mū­ruo­se.

To­dėl ne­at­si­tik­ti­nai įmo­nės ko­ky­bės va­do­vė eko­lo­gė Sa­lo­mė­ja Vai­ce­kaus­kie­nė pa­brė­žė tra­di­ci­nę ply­tų ga­my­bos tech­no­lo­gi­ją ir eko­lo­giš­ku­mą. „Ke­ra­mi­niai mū­ro blo­ke­liai ga­mi­na­mi tik iš eko­lo­giš­kų me­džia­gų. Pa­grin­di­nę ga­my­bos ža­lia­vą – mo­lį – ve­ža­mės iš ne­to­lie­se esan­čio Gi­ri­nin­kų kar­je­ro. Ke­ra­mi­niai blo­ke­liai kros­ny­je iš­de­gi­na­mi 1000 °C tem­pe­ra­tū­ro­je, tad yra la­bai sta­bi­lūs. Vi­si ga­lu­ti­niai che­mi­niai pro­ce­sai vyks­ta de­gi­nant blo­ke­lius aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je - taip jie tam­pa at­spa­rūs drėg­mei“, - dės­tė S.Vai­ce­kaus­kie­nė.

Ji ap­gai­les­ta­vo dėl to, jog ki­tų rū­šių mū­ro blo­ke­lių ga­min­to­jai ir par­da­vė­jai daž­nai ne­pa­sa­ko, kad jų siū­lo­ma pro­duk­ci­ja pui­kio­mis sa­vy­bė­mis pa­si­žy­mi tol, kol nė­ra pa­veik­ta šal­čio ir van­dens. Nors ke­ra­mi­nių ir si­li­ka­ti­nių blo­ke­lių įge­ria­mu­mas la­bai pa­na­šus – apie 18-19 pro­cen­tų.

Pa­ga­min­to ke­ra­mi­nio blo­ko kons­truk­ci­ja su­skai­do me­džia­gą į dau­gy­bę sluoks­nių, po­rų, pert­va­rė­lių ir sie­ne­lių, o ra­mus oras tuš­tu­mo­se ir po­ro­se su­lai­ko ši­lu­mą na­mo vi­du­je. Svei­kas na­mas yra toks, ku­rio sie­nos aku­mu­liuo­ja ši­lu­mą. Ki­taip sa­kant, tu­ri vyk­ti na­tū­ra­lus vė­di­ni­mas per po­rin­gą sie­nų me­džia­gą. To­kius na­mus ar­tė­jant žie­mai ga­li­ma pra­dė­ti šil­dy­ti 2 sa­vai­tė­mis vė­liau, o pa­va­sa­rį šil­dy­mo se­zo­ną baig­ti 2 sa­vai­tė­mis anks­čiau, nes ke­ra­mi­nių blo­kų mū­ras yra iner­tiš­ka me­džia­ga.

Di­džiau­si ke­ra­mi­nių blo­ke­lių trū­ku­mai - ne­ly­gus pa­vir­šius, ne­sta­bi­lūs mat­me­nys, pu­rė­tu­mas. Jie taip pat ne­la­bai at­spa­rūs šal­čio ir ši­lu­mos cik­lams.

Spren­džiant, ku­riuos mū­ro blo­ke­lius pa­si­rink­ti, ten­ka įver­tin­ti vi­sas svar­biau­sias jų sa­vy­bes ir, ži­no­ma, kai­ną. Kiek at­sieis vie­nos ar ki­tos rū­šies blo­ke­lių sie­na, įskai­tant mū­ri­ji­mo mi­ši­nį, šil­ti­ni­mo ir tvir­ti­ni­mo me­džia­gas, tiks­liau pa­dės aps­kai­čiuo­ti pa­tys par­da­vė­jai.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Arūnas  78.157.91.91 2014-08-29 11:59:15
Tai keramikos plytos ar blokeliai geriau. Ir kur pirkti ar Alytuje ar rokuose
17 6  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
Jei nau­jo­jo Sei­mo ei­li­niai na­riai pri­tars sa­vo ly­de­riams, Lie­tu­va per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus ga­li pri­im­ti is­to­ri­nį spren­di­mą įteisinti ho­mo­sek­sua­lų san­ty­kius.
Pa­sau­lio ly­de­riai penk­ta­die­nį per ypač bud­riai sau­go­mą lai­do­tu­vių ce­re­mo­ni­ją at­sis­vei­ki­no su bu­vu­siu Iz­rae­lio pre­zi­den­tu, prem­je­ru ir No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tu Shi­mo­nu Pe­re­su, kurį JAV pre­zi­den­tas [...]
Es­ti­jos at­sto­vė Eu­ro­pos Au­di­to Rū­muo­se Kers­ti Kal­ju­laid penk­ta­die­nį ofi­cia­liai iš­kel­ta kandidate į pre­zi­den­tus.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ ko­vos įsi­bė­gė­ja. In­tri­guo­jan­čiai pra­si­dė­jęs 24-asis čem­pio­na­tas skai­čiuo­ja jau ket­vir­tą­jį tu­rą. LKL.lt su „O­ra­ku­lu“ pa­tei­kia pen­kių savaitgalio ko­vų prog­no­zę.
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami