TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Susitikimo vieta - sodyba Maišimų kaime

2008 08 26 0:00
R.Vanagait˜ė važiuoja į sodybąˆ, kai tik turi laisvo laiko. Kaime V.Bagdonas bandė˜ derinti poilsį ir kūrybˆą. Šeimininkąˆ nuolat lyd˜ėjo šuo Brisius.
Autorės nuotraukos.

Kas sieja lietuvišką kaimą užkampyje ir egzotišką šalį Keniją? Iš pirmo žvilgsnio toks sugretinimas atrodo beveik absurdiškas. Surasti panašumų tarp itin skirtingo kraštovaizdžio ir skirtingos kultūros kraštų būtų gan sunku.

Viešųjų ryšių specialistė, teatrologė, daugeliui žinoma kaip buvusio garsaus teatro festivalio "Life" sumanytoja Rūta Vanagaitė ir jos vyras, teatro ir kino aktorius bei pedagogas Vladas Bagdonas mano kiek kitaip. Jie atrado tų panašumų būtent būdami kaime savo sodyboje.

Žmogus, likęs akistatoje su civilizacijos nepaliesta gamta ir bandydamas įsiklausyti į aplinkos harmoniją, pats tampa kitoks - ramesnis, tyresnis ir nuoširdesnis.

Vienintelė vieta.

Jau senokai ne paslaptis, kad R.Vanagaitė ir V.Bagdonas, auginantys sūnų Juozapą, Vilniuje negyvena po vienu stogu. Bet toks netradicinis gyvenimo būdas - būti atskirai - šeimos nenutolino: jie bendrauja ir dalijasi kasdienybės rūpesčiais. Vienintelė vieta, kur visi trys būna kartu, taip pat netradicinė. Ta vieta - kaime sodyboje.

Žinoma, vasarą čia šeima praleidžia daugiau laiko, bet kai tik gali, į gamtos kampelį atvažiuoja bet kuriuo metų laiku. Sodyboje galima gyventi ir žiemą.

Rūta ir Vladas vienas kitą supranta be žodžių: kur geriau abu pailsės, jei ne kaime, ramiame užkampyje. Abiem patinka būti gamtoje, tad nekyla noras nei dėl ko nors pykti ir prieštarauti, kad kas nors yra ne taip.

Save priskiria prie vietinių

Dvarykščių kaimas, vietos gyventojai kaimą praminė Maišimais, prie Kančiogino ežero, Švenčionių rajone, netoli Baltarusijos, išliko toks pat, kaip ir prieš daugelį metų. Čia yra vienintelė gatvelė su trobesiais, kuriuose kažkada gyveno vienos giminės šeimos. Senų kaimo gyventojų liko labai nedaug, bet jie neketina niekur iš čia keltis. Civilizacija iki šiol nepalietė šio ramaus užkampio, ir turbūt dar ilgai taip bus, nes niekas tų permainų nenori.

R.Vanagaitė save teisėtai priskiria prie vietos senbuvių. Mat sodybą ji nusipirko prieš dvidešimt metų iš inteligentiškų kaimo mokytojų. Šie pardavė savo namą, kad galėtų išleisti vaikus į mokslus. Pasak Rūtos, buvę šeimininkai retsykiais atvažiuoja į šias apylinkes, bet į kaimą neužsuka: parymo ant kalniuko ir nuvažiuoja.

Kaimo safariai

Dabartiniai sodybos šeimininkai Rūta ir Vladas nė kiek nesuka sau galvos, kad čia neveikia mobilusis telefonas, nėra interneto. Priešingai, jie net geriau jaučiasi atitrūkę nuo miesto gyvenimo. Koks malonumas būti pačiame Lietuvos užkampyje, unikalioje gamtoje prie ežero, kur retai užklysta koks nors pašalietis ar mėgstantys turistauti žmonės.

Panašų jausmą R.Vanagaitė išgyveno prieš keletą mėnesių keliaudama po Kenijos laukinės gamtos prerijas su sūnumi Juozapu ir šeimos draugais gydytoju Arvydu Zykumi ir jo žmona Dalia. Kenija dar vadinama safarių kraštu. Pasak Rūtos, laukinė gamta tiesiog hipnotizuoja, ir to grožio bei patirtų įspūdžių turbūt niekada negalės užmiršti.

Į Keniją su jais nevyko aktorius V.Bagdonas. Ši vasara aktoriui itin kūrybinga. Rugpjūčio mėnesį jis pradėjo filmuotis net trijuose Rusijos kino studijos "Mosfilm" meniniuose filmuose. Tad būdamas kaime ne ilsėjosi, bet skaitė scenarijus, mintinai kalė vaidmenų tekstus net ir vokiečių kalba. Kai norėjo pailsėti, paimdavo į rankas dalgį ir šienaudavo žolę, žvejodavo arba kūrendavo pirtį.

Kelionė per ežerą

R.Vanagaitė sodyboje taip pat nenuobodžiauja. Uogauja, grybauja ir dažnai pažvejoja. Bet tai dar ne viskas. Kaskart, kai tik atvažiuoja į sodybą, pirmiausia perplaukia šalia sodybos esantį Kančiogino ežerą.

Gyvenime mėgstanti ekstremalius pojūčius Rūta savo azartu perplaukti ežerą užkrėtė draugę aktorę Dalią Storyk. Abi moterys visada taip daro, kai atvažiuoja į sodybą. Kai pasiekia krantą, pailsi ir vėl atgal.

Toks maratonas jau tapo tradicija ne tik Rūtos, bet ir Dalios sodyboje prie Gilučio ežero. Jos perplaukia ir šį ežerą, kuris yra keleriopai didesnis.

Atstumas nuo vieno kranto iki kito - keliolika kilometrų. Be to, ežerai yra gan gilūs. Tad ir profesionaliam plaukikui jėgos išsektų, kol pasiektų krantą.

Rūta paprastai nerizikuoja, kai viena plaukia per ežerą. Kad būtų saugiau, visada už poros metrų valtyje iriasi jos vyras Vladas. Tiesa, kol kas jo pagalbos jai neprireikė - kelionė per ežerą baigiasi sėkmingai. Į pagalbą moteriai atskubėtų ir augintinis Brisius, kuris kaip tikras sargas stebi šeimininkę nuo kranto.

Miega po obelimi

Šiltą vasaros mėnesienos naktį Rūta pasiima miegmaišį ir eina pagul4ti po obelimi sode. Gulėdama ant žolės, žiūri į žvaigždes ir romantiškai svajoja, ką išpranašaus danguje švystelėjęs meteoritas.

"Tokiomis akimirkomis, kai esu tik aš ir gamta, man nieko nėra nuostabiau gyvenime. Viskas tiesiog nublanksta prieš tokį unikalų grožį. Tik būdama kaime galiu stebėti kiekvieną gamtos dvelksmą - virš ežero besisklaidantį rūką, ryto aušrą ir mėnesieną, panardinančią mus į sapnų karalystę, skrendančius paukščius", - sako R.Vanagaitė.

Kol kas savo šeimos ji neįpratino miegoti po atviru dangumi karštą vasaros naktį. Tad viena pasimėgavusi nakties vėsa ir trumpai pameditavusi sugrįžta į pirkią miegoti.

Dar vienas kaimo gyvenimo ritualas - kaitinimasis pirtelėje ir maudynės ežere. Kas kūrena pirtelę? Rūta sako, kad kaime kiekvienas šeimos narys be raginimų žino, kokius turi padaryti svarbiausius darbus.

"Pirties kūrenimas yra vyriškas darbas. Vladas pasirūpina malkomis ir pirtelę prikaitina. Bet kai jo nėra, be didelio vargo ir pati pakūrenu, jei atvažiuoja draugai pailsėti sodyboje", - pasakojo ji.

Pirtelė stovi prie pat ežero. Prie jos pastatyta pavėsinė. Karštą vasaros dieną čia pietaujama, ilgai vakarojama, kol saulė nenusileidžia.

Obelys ilgiau stovi

Kelerius metus sodyboje Rūta galėjo ilsėtis ilgiausiai tris dienas. Skubėti atgal į Vilnių ją vertė sunkiai sergantys abu tėvai. Prieš mėnesį ji neteko vieno iš jų - tėvo. Ligos patale tebeguli motina. Rūta susigraudino pasakodama apie savo tėvą, kuris buvo labai geras sodininkas. Dar būdamas šiek tiek sveikesnis jis prižiūrėjo obelis, keletą medelių paskiepijo, kad užaugtų sveiki ir geri obuoliai.

Norint nueiti prie ežero, reikia nusileisti keliuku pro sodą. Rūta parodė obelis, kurios šiemet duos naują derlių. "Pirmas ruduo, kai nėra mano tėvo. Jis buvo tikras Mičiurinas. Obelys kaime man visada primins tėvą", - sakė ji. Toks žmogaus gyvenimas. Medžiai stovi šimtmečius, o žmogus nesulaukia nė šimto metų, priduria ji.

Lyg antrieji namai

Ar sodybą pačiame Lietuvos pakraštyje pamėgo sūnus Juozapas ir duktė Adelė? Juk paprastai jauni žmonės nori pramogų bei linksmybių, ir kaimo ramybė jiems nepatinka.

Rūta daug nesvarsto ir atvirai sako: "Mane pačią nustebino, kai duktė Adelė, parvažiavusi per mokslo atostogas iš Londono, man kartą užsiminė, kad nesugalvočiau parduoti mūsų sodybos. Ne tik dukrai, bet ir sūnui šis kaimas yra kaip gimtinė. Juk čia jie su mumis būdavo nuo mažens, čia abu užaugo. Tad ši vieta jiems yra kaip antrieji namai. Jie nenori prarasti sodybos. Mane labai nudžiugino, kad savo vaikams išugdžiau meilę gimtajai žemei ir namams. Jie visada sugrįš į juos, jei likimas toli nublokštų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"