Susitikimo vieta - sodyba Maišimų kaime

Nijolė STORYK 2008-08-26 00:00
Nijolė STORYK 2008-08-26 00:00
R.Vanagait˜ė važiuoja į sodybąˆ, kai tik turi laisvo laiko. Kaime V.Bagdonas bandė˜ derinti poilsį ir kūrybˆą. Šeimininkąˆ nuolat lyd˜ėjo šuo Brisius. Autorės nuotraukos.
Kas sie­ja lie­tu­viš­ką kai­mą už­kam­py­je ir eg­zo­tiš­ką ša­lį Ke­ni­ją? Iš pir­mo žvilgs­nio toks su­gre­ti­ni­mas at­ro­do be­veik ab­sur­diš­kas. Su­ras­ti pa­na­šu­mų tarp itin skir­tin­go kraš­to­vaiz­džio ir skir­tin­gos kul­tū­ros kraš­tų bū­tų gan su­nku.

Viešųjų ryšių specialistė, teatrologė, daugeliui žinoma kaip buvusio garsaus teatro festivalio "Life" sumanytoja Rūta Vanagaitė ir jos vyras, teatro ir kino aktorius bei pedagogas Vladas Bagdonas mano kiek kitaip. Jie atrado tų panašumų būtent būdami kaime savo sodyboje.

Žmogus, likęs akistatoje su civilizacijos nepaliesta gamta ir bandydamas įsiklausyti į aplinkos harmoniją, pats tampa kitoks - ramesnis, tyresnis ir nuoširdesnis.

Vienintelė vieta.

Jau senokai ne paslaptis, kad R.Vanagaitė ir V.Bagdonas, auginantys sūnų Juozapą, Vilniuje negyvena po vienu stogu. Bet toks netradicinis gyvenimo būdas - būti atskirai - šeimos nenutolino: jie bendrauja ir dalijasi kasdienybės rūpesčiais. Vienintelė vieta, kur visi trys būna kartu, taip pat netradicinė. Ta vieta - kaime sodyboje.

Žinoma, vasarą čia šeima praleidžia daugiau laiko, bet kai tik gali, į gamtos kampelį atvažiuoja bet kuriuo metų laiku. Sodyboje galima gyventi ir žiemą.

Rūta ir Vladas vienas kitą supranta be žodžių: kur geriau abu pailsės, jei ne kaime, ramiame užkampyje. Abiem patinka būti gamtoje, tad nekyla noras nei dėl ko nors pykti ir prieštarauti, kad kas nors yra ne taip.

Save priskiria prie vietinių

Dvarykščių kaimas, vietos gyventojai kaimą praminė Maišimais, prie Kančiogino ežero, Švenčionių rajone, netoli Baltarusijos, išliko toks pat, kaip ir prieš daugelį metų. Čia yra vienintelė gatvelė su trobesiais, kuriuose kažkada gyveno vienos giminės šeimos. Senų kaimo gyventojų liko labai nedaug, bet jie neketina niekur iš čia keltis. Civilizacija iki šiol nepalietė šio ramaus užkampio, ir turbūt dar ilgai taip bus, nes niekas tų permainų nenori.

R.Vanagaitė save teisėtai priskiria prie vietos senbuvių. Mat sodybą ji nusipirko prieš dvidešimt metų iš inteligentiškų kaimo mokytojų. Šie pardavė savo namą, kad galėtų išleisti vaikus į mokslus. Pasak Rūtos, buvę šeimininkai retsykiais atvažiuoja į šias apylinkes, bet į kaimą neužsuka: parymo ant kalniuko ir nuvažiuoja.

Kaimo safariai

Dabartiniai sodybos šeimininkai Rūta ir Vladas nė kiek nesuka sau galvos, kad čia neveikia mobilusis telefonas, nėra interneto. Priešingai, jie net geriau jaučiasi atitrūkę nuo miesto gyvenimo. Koks malonumas būti pačiame Lietuvos užkampyje, unikalioje gamtoje prie ežero, kur retai užklysta koks nors pašalietis ar mėgstantys turistauti žmonės.

Panašų jausmą R.Vanagaitė išgyveno prieš keletą mėnesių keliaudama po Kenijos laukinės gamtos prerijas su sūnumi Juozapu ir šeimos draugais gydytoju Arvydu Zykumi ir jo žmona Dalia. Kenija dar vadinama safarių kraštu. Pasak Rūtos, laukinė gamta tiesiog hipnotizuoja, ir to grožio bei patirtų įspūdžių turbūt niekada negalės užmiršti.

Į Keniją su jais nevyko aktorius V.Bagdonas. Ši vasara aktoriui itin kūrybinga. Rugpjūčio mėnesį jis pradėjo filmuotis net trijuose Rusijos kino studijos "Mosfilm" meniniuose filmuose. Tad būdamas kaime ne ilsėjosi, bet skaitė scenarijus, mintinai kalė vaidmenų tekstus net ir vokiečių kalba. Kai norėjo pailsėti, paimdavo į rankas dalgį ir šienaudavo žolę, žvejodavo arba kūrendavo pirtį.

Kelionė per ežerą

R.Vanagaitė sodyboje taip pat nenuobodžiauja. Uogauja, grybauja ir dažnai pažvejoja. Bet tai dar ne viskas. Kaskart, kai tik atvažiuoja į sodybą, pirmiausia perplaukia šalia sodybos esantį Kančiogino ežerą.

Gyvenime mėgstanti ekstremalius pojūčius Rūta savo azartu perplaukti ežerą užkrėtė draugę aktorę Dalią Storyk. Abi moterys visada taip daro, kai atvažiuoja į sodybą. Kai pasiekia krantą, pailsi ir vėl atgal.

Toks maratonas jau tapo tradicija ne tik Rūtos, bet ir Dalios sodyboje prie Gilučio ežero. Jos perplaukia ir šį ežerą, kuris yra keleriopai didesnis.

Atstumas nuo vieno kranto iki kito - keliolika kilometrų. Be to, ežerai yra gan gilūs. Tad ir profesionaliam plaukikui jėgos išsektų, kol pasiektų krantą.

Rūta paprastai nerizikuoja, kai viena plaukia per ežerą. Kad būtų saugiau, visada už poros metrų valtyje iriasi jos vyras Vladas. Tiesa, kol kas jo pagalbos jai neprireikė - kelionė per ežerą baigiasi sėkmingai. Į pagalbą moteriai atskubėtų ir augintinis Brisius, kuris kaip tikras sargas stebi šeimininkę nuo kranto.

Miega po obelimi

Šiltą vasaros mėnesienos naktį Rūta pasiima miegmaišį ir eina pagul4ti po obelimi sode. Gulėdama ant žolės, žiūri į žvaigždes ir romantiškai svajoja, ką išpranašaus danguje švystelėjęs meteoritas.

"Tokiomis akimirkomis, kai esu tik aš ir gamta, man nieko nėra nuostabiau gyvenime. Viskas tiesiog nublanksta prieš tokį unikalų grožį. Tik būdama kaime galiu stebėti kiekvieną gamtos dvelksmą - virš ežero besisklaidantį rūką, ryto aušrą ir mėnesieną, panardinančią mus į sapnų karalystę, skrendančius paukščius", - sako R.Vanagaitė.

Kol kas savo šeimos ji neįpratino miegoti po atviru dangumi karštą vasaros naktį. Tad viena pasimėgavusi nakties vėsa ir trumpai pameditavusi sugrįžta į pirkią miegoti.

Dar vienas kaimo gyvenimo ritualas - kaitinimasis pirtelėje ir maudynės ežere. Kas kūrena pirtelę? Rūta sako, kad kaime kiekvienas šeimos narys be raginimų žino, kokius turi padaryti svarbiausius darbus.

"Pirties kūrenimas yra vyriškas darbas. Vladas pasirūpina malkomis ir pirtelę prikaitina. Bet kai jo nėra, be didelio vargo ir pati pakūrenu, jei atvažiuoja draugai pailsėti sodyboje", - pasakojo ji.

Pirtelė stovi prie pat ežero. Prie jos pastatyta pavėsinė. Karštą vasaros dieną čia pietaujama, ilgai vakarojama, kol saulė nenusileidžia.

Obelys ilgiau stovi

Kelerius metus sodyboje Rūta galėjo ilsėtis ilgiausiai tris dienas. Skubėti atgal į Vilnių ją vertė sunkiai sergantys abu tėvai. Prieš mėnesį ji neteko vieno iš jų - tėvo. Ligos patale tebeguli motina. Rūta susigraudino pasakodama apie savo tėvą, kuris buvo labai geras sodininkas. Dar būdamas šiek tiek sveikesnis jis prižiūrėjo obelis, keletą medelių paskiepijo, kad užaugtų sveiki ir geri obuoliai.

Norint nueiti prie ežero, reikia nusileisti keliuku pro sodą. Rūta parodė obelis, kurios šiemet duos naują derlių. "Pirmas ruduo, kai nėra mano tėvo. Jis buvo tikras Mičiurinas. Obelys kaime man visada primins tėvą", - sakė ji. Toks žmogaus gyvenimas. Medžiai stovi šimtmečius, o žmogus nesulaukia nė šimto metų, priduria ji.

Lyg antrieji namai

Ar sodybą pačiame Lietuvos pakraštyje pamėgo sūnus Juozapas ir duktė Adelė? Juk paprastai jauni žmonės nori pramogų bei linksmybių, ir kaimo ramybė jiems nepatinka.

Rūta daug nesvarsto ir atvirai sako: "Mane pačią nustebino, kai duktė Adelė, parvažiavusi per mokslo atostogas iš Londono, man kartą užsiminė, kad nesugalvočiau parduoti mūsų sodybos. Ne tik dukrai, bet ir sūnui šis kaimas yra kaip gimtinė. Juk čia jie su mumis būdavo nuo mažens, čia abu užaugo. Tad ši vieta jiems yra kaip antrieji namai. Jie nenori prarasti sodybos. Mane labai nudžiugino, kad savo vaikams išugdžiau meilę gimtajai žemei ir namams. Jie visada sugrįš į juos, jei likimas toli nublokštų."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Vil­niu­je re­zi­duo­jan­tis Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ste­fa­no Ta­lia­ni De Mar­chio mū­sų ša­ly­je at­ra­do ak­ty­vų jau­ni­mą, tur­tin­gą aka­de­mi­nį gy­ve­ni­mą, gy­vy­bin­gą ir kū­ry­bin­gą meninį pa­sau­lį, lie­tu­vių [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Rug­sė­jį Šve­di­ja pa­skel­bė do­ku­men­tą, at­spin­din­tį ša­lies po­zi­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je. Be ki­ta ko, ja­me pa­žy­mi­ma, jog Ru­si­ja yra vie­nin­te­lė re­gio­no vals­ty­bė, ga­lin­ti kel­ti karinę grės­mę kai­my­nams, [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami