TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Švaistomos šilumos sekliai

2016 11 11 6:00
Gamintojo nuotraukos

Nuo šio mėnesio pradžios įsigaliojus reikalavimui statomiems namams atitikti A energinio efektyvumo klasės standartus, išaugusį susidomėjimą savo paslaugomis pajuto ir termoviziją atliekantys specialistai.

Termovizijos paslaugas teikiančio specialisto Erlando Mažeikio teigimu, klientų susidomėjimas pasireiškė ankstyvą rudenį, o šis žiemos sezonas, tikisi jis, turėtų būti kaip niekada anksčiau darbingas.

Kad nebūtų per vėlu

Atliekant termovizinį tyrimą minimalus rekomenduotinas temperatūrų skirtumas tarp namo išorės ir vidaus turėtų būti apie 15 laipsnių, todėl daugiausia darbo specialistai sulaukia nuo lapkričio pradžios iki kovo pabaigos.

„Kuo daugiau kalbama apie pastato energinio efektyvumo svarbą, kuo griežtesni reikalavimai įtvirtinami statybos reglamente, tuo daugiau gyventojų suvokia, kad tai ne tušti reikalavimai, o iš tiesų – žingsnis kokybiškesnės statybos link. Termovizija yra vienas tiesiausių kelių į šiltesnį būstą – tiek individualios statybos namuose, tiek ir daugiabučiuose. Mes, specialistai, susekame iš pastato iškeliaujančios šilumos landas, o vėliau, pasitelkus termovizines nuotraukas, galima imtis jas taisyti“, – paaiškino E. Mažeikis.

Pasak pašnekovo, kiekvienoje tokioje nuotraukoje skirtinga spalva yra vaizduojamas temperatūrų pasiskirstymas pastato plote. Temperatūrų žirklės arba jų dydžiai matomi temperatūros skalėje, o pastebėti šilumos nuostolius galima dviem būdais – atliekant termoviziją iš lauko arba stebint šalčio skverbimąsį į vidų, kai termovizinės nuotraukos atliekamos pastato viduje.

„Žinoma, pamatyti problemą ir ją konstatuoti – dar nereiškia, kad visuomet bus galimybė tobulai ištaisyti statybos spragas. Jei statomas namas, rekomenduojama termoviziją daryti ir pastatą taisyti tol, kol įmanoma atlikti pakeitimus be didžiulių investicijų, tai yra nereikia ardyti apdailos nuo sienų ar plėšti ir iš naujo sandarinti stogo. Nekokybiškai suklota stogo šilumos izoliacija – viena didžiausių šilumos praradimo priežasčių. Termovizinės nuotraukos neretai padeda mūsų klientams įrodyti statybininkų darbo broką bei jį ištaisyti, kol pastatas dar nebaigtas statyti ir nereikia bylinėtis teismuose“, – pažymėjo E. Mažeikis.

Pasak specialisto, šilumos defektų atsiranda ne tik naujuose individualiuose namuose, bet ir statomuose daugiabučiuose – čia šalčio tiltai susidaro perdangos plokštėse. Termovizines nuotraukas taip pat vis dažniau užsisako individualių namų pirkėjai, prieš priimdami galutinį sprendimą. Jiems E. Mažeikis siūlo nedaryti skubotų išvadų ir tinkamai su specialistu įvertinti, kiek kainuotų pašalinti pastato šalčio tiltus.

Ne visos nuotraukos kokybiškos

Termovizijos specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad gali skirtis ir daromų termovizinių nuotraukų kokybė. Ji priklauso ne tik nuo to, ar tinkamai sukalibruotas termovizorius, bet ir nuo tinkamo namo parametrų nustatymo, konkrečių oro sąlygų darant nuotraukas.

„Pavyzdžiui, termovizinės nuotraukos nebus itin kokybiškos saulėtą žiemos dieną, atsiras matavimo paklaidų. Šviečiant ryškiai saulei, sienos atspindi kur kas daugiau šilumos, todėl termovizijos rezultatai bus netikslūs. Taip pat problemų kils smarkiai vėjuotą dieną. Jei šaltas vėjas pūs, pavyzdžiui, į vakarinę pastato sieną, ji atrodys kur kas vėsesnė nei kitos. Taip galima padaryti išvadą, kad siena netinkamai apšiltinta, nors įtakos rezultatui turės vėjas. Šlapdriba ir šlapias sniegas aplink namą taip pat gali įnešti tam tikrų paklaidų“, – pasakojo E. Mažeikis.

Pasak jo, jei patalpos jau gyvenamos, termovizijai reikėtų pasiruošti: nuo sienų atstumti visus baldus, nuo palangių nukelti gėlių vazonus ir kitus pašalinius objektus. Atsakomybė dėl tikslių nuotraukų tenka ir termovizijos specialistui, kuris turi tinkamai įvertinti statinį, jo konstrukcines medžiagas ir į termovizorių įvesti reikiamą emisijos koeficientą. Kiekvienas termovizijos prietaisas turi ir automatines parinktis, tačiau, pašnekovo teigimu, viską reikia įvertinti individualiai, nes kitaip iš termovizinių nuotraukų naudos gali būti tiek pat, kiek iš universalių automobilio padangų apledėjusiame kelyje.

Misija įmanoma

Architektų biuro „Kubinis metras“ specialistų teigimu, energinio efektyvumo A klasė nėra sunkiai įgyvendinama užduotis, jei tinkamai įvertinami pagrindiniai kokybiškų statybų principai. Architektai išskyrė svarbiausius dalykus, siekiant užtikrint, kad namas atitiktų numatytus standartus.

Pradėti galvoti apie A energinio efektyvumo namą reikėtų nuo atitvarų šilumos varžų. Pagrindinės atitvaros yra lauko sienos, stogas, grindys ant grunto, langai ir durys, tai yra visi namo elementai, atitveriantys jo vidų nuo lauko. Taigi reikia apskaičiuoti visų šių atitvarų šilumos varžas ir jų koeficientus.

„Skaičiuojant B klasės pastato varžas, užtekdavo įvertinti atitvarų medžiagų storius ir jų savybes, dabar yra svarbu įvertinti ir tai, kaip medžiagos yra tvirtinamos tarpusavyje. Dažniausiai pasitaikantis klausimas – kaip apšiltinimo medžiaga turėtų būti tvirtinama prie pagrindinės konstrukcijos, kokios bus naudojamos smeigės“, – patarimais dalijosi „Kubinio metro“ specialistai.

Kai jau žinome, kaip bus su pagrindiniais namo elementais, atitvaromis, tuomet reikėtų pereiti prie antro logiško žingsnio – žiūrėti į šių dalių sujungimą. Šilumos laidumas yra skaičiuojamas specialia programa.

Paprastai tariant, skaičiuojama, kiek šilumos name prarandama per kiekvieną mazgą. Jeigu namas yra sudėtingos formos ir turi daug išsikišimų, sieną su siena jungiančių mazgų bus neįprastai daug, todėl rodiklis nukentės.

Ne mažiau svarbus vėsinimas

Pradedant galvoti apie namo inžinerines sistemas, visų pirma, asmeniškai ar su specialistų pagalba reikės pasirinkti, kaip namas bus šildomas. Norint pasistatyti A klasės namą, privaloma įrengti rekuperatorių. Svarbu pasirinkti tokį, kurio naudingumo koeficientas būtų kuo didesnis – šis rodiklis turėtų siekti 85–90 procentų.

„Galiausiai reikia galvoti ne tik apie šildymą, bet ir apie vėsinimą. Vėsinimui galima rinktis kondicionierius arba tuos pačius šilumos siurblius, veikiančius atvirkščiai. Pagrindinė A klasės namo kryptis turėtų būti pietinė su galimu nuokrypiu iki 30 laipsnių. Visi didžiausi pagrindiniai namo langai turėtų būti atsukti į šią pusę. Tačiau reikėtų turėti galvoje, kad namą orientuojant į pietus vasarą gali atsirasti atvirkštinis – patalpų perkaitinimo efektas“, – pažymėjo architektai.

Jų teigimu, Lietuvoje, atliekant energinio efektyvumo skaičiavimus, kol kas vyrauja paradoksas: vertinant namo energijos sunaudojimą, nevertinami nuostoliai vėdinimui vasarą, nors iš tikrųjų A klasės name išlaidos vėsinimui gali būti didesnės nei šildymui.

Namo sandarumas statybų aikštelėje turėtų būti tikrinamas du kartus dar statybų metu prieš atliekant galutinę apdailą. Baigus namo statybą, jį įrengus, atliekamas galutinis namo sandarumo tekstas, kuris nustato, ar namas atitinka numatytą energinio naudingumo klasę. Beje, sandarumo testą, skirtingai nei termoviziją, galima atlikti bet kuriuo metų laiku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"